Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-11 · Byla Nr. Iv-709-554/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-11
Bylos Nr.
Iv-709-554/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00193-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Iv-709-554/2012.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00193-2012-2.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 21, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui – E. K. ,

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovei N. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunduose (b.l. 4, 8) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2010 metais periodiškai jam nepagrįstai buvo apribotos teisės, kai jis buvo jis perkeltas į Kauno NTI-PN. Atskirais laikotarpiais jis šioje įstaigoje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, kai kameros plotas, skirtas vienam asmeniui, buvo mažesnis negu reikalauja teisės aktai. 1999-10-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:99 6.15 p. numatė, kad vienam asmeniui turi tekti 5 kv.m. ploto. 2010-04-26 Teisingumo ministras įsakymu Nr. 1R-85 vienam asmeniui nustatė 4,1 kv.m. ploto normą. Taip pat buvo pažeisti ir 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR TM Direktoriaus įsakymo Nr. V-124 1.2.3 p. reikalavimai, kurie taip pat numatė minimalų 4,1 kv.m. plotą vienam asmeniui. Pareiškėjas mano, kad buvo kalinamas nežmogiškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant paminėtų teisės aktų reikalavimus. Nesudarant normalių kalinimo sąlygų, buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir dėl to jis patyrė didžiulę neturtinę žalą. Neturtinė žala atsirado taip pat ir to pasėkoje atsiradusio didelio psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, atsiradusių nepatogumų, emocinės depresijos, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, sumažėjusių bendravimo galimybių. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad sužalotas jis buvo ne Kauno NTI-PN, o vėliau, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą atsakovas (b.l. 11-15) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas buvo laikomas Kauno NTI-PN nuo 2010-01-28 iki 2010-12-06. Pareiškėjas konkrečiai Tardymo izoliatoriuje išbuvo nuo 2010-01-28 su pertraukomis iki 2010-06-22 - viso 128 dienas. Per šį laikotarpį tik 47 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui buvo mažesnis negu 5 kv.m. (vidutiniškai trūko apie 1 kv.m.). Tardymo izoliatoriaus pastatas statytas 1998 metais, tačiau 2009 metais atlikta rekonstrukcija, todėl šio pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma pastoviai. Pareiškėjas 2010-06-22 perkeltas bausmę atlikti į Pataisos namus (tai atskiras nuo Tardymo izoliatoriaus pastatas), kuriuose buvo iki 2010-12-06. Atliekant bausmę Pataisos namuose ploto norma, tenkanti vienam kaliniui, nebuvo pažeista. Pareiškėjas miegodavo 15,32 kv.m. ploto miegamojoje patalpoje kartu su dar 4 nuteistaisiais. Nuteistiesiems, atliekant bausmę pataisos namuose, suteikta visiška judėjimo laisvė grupės, kurioje jie laikomi, patalpose bei kieme nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Atsakovas bei jo atstovė taip pat nurodė, kad pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė. Jis taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos abstraktūs, pažodžiui pakartojant CK pateiktą neturtinės žalos apibrėžimą. Šie argumentai negali būti pakankami pagrindžiant skundo reikalavimus. Pareiškėjas nenurodė, kaip įkalinimas kameroje ar bausmės atlikimas pataisos namuose, kur jam teko mažesnis nei nustatytas plotas, neigiamai įtakojo jo sveikatą, o taip pat ar kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos. Be to, pareiškėjas TI kamerose ir PN miegamosiose patalpose, neatitinkančiose nustatyto ploto normos vienam asmeniui, buvo laikomas ne ištisai, bet periodiškai. Pareiškėjui atliekant bausmę Tardymo izoliatoriuje ar Pataisos namuose jo sveikatos būklė nepablogėjo, nebuvo būtinybės taikyti stacionarų gydymą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius, trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar įtakojantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Iš to seka, kad pareiškėjo kalinimo pagal įprastą režimą sąlygos įstaigoje nepasiekė minimalaus žiaurumo lygio, prilygstančio orumo žeminimui, žiauriam elgesiui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 str. prasme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina faktines aplinkybes, kad pareiškėjas Kauno NTI-PN buvo laikomas (tiek NTI, tiek ir PN) nuo 2010-01-28 iki 2010-12-06 (b.l. 4, 16-19). NTI pareiškėjas išbuvo viso 128 dienas – nuo 2010-01-28 iki 2010-06-22 ir 47 dienas NTI pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui teko mažiau negu 5 kv.m. ploto (nuo 2010-04-30 – 4,1 kv.m.) vienam asmeniui. Nuo 2010-06-22 iki 2010-12-06 pareiškėjas buvo perkeltas į PN ir, (išskyrus 3 paras) buvo laikomas patalpose, kuriuose jam teko mažiau negu 4,1 kv.m. ploto (b.l. 16-19). Per visą savo buvimą Kauno NTI-PN pareiškėjas jokių rimtų sveikatos sutrikimų neturėjo ir į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, atsiradusių galimai dėl per mažo gyvenamojo ploto, nesikreipė (b.l. 20, 26-51). Rimtesni sveikatos sutrikimai atsirado dėl traumos, patirtos vėliau – jau atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK (b.l. 26-51), kai į šią įstaigą jis buvo perkeltas iš Kauno NTI-PN.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, jog neturtinė žala jam iš esmės buvo padaryta neteisėtai laikant kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto negu numatyta teisės aktų nuostatomis. Teismas pabrėžia, kad pagrįsti administraciniam teismui pateikiamo skundo reikalavimus, nurodant konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, taip pat skundžiamų veiksmų (neveikimo) ar akto datą, aplinkybes, pareiškėją įpareigoja ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p. Administracinis teismas per žalos atlyginimo institutą (CK 6.271 str.) gali apginti pažeistas asmens teises tik tuo atveju, jei pareiškėjas konkrečiais faktais (apibrėžtais laiko ir vietos prasme) bei teisės normomis pagrindžia, jog jo nurodoma valdžios institucija (pareigūnas) pažeidė atitinkamas jo teises. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Kauno NTI-PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta neturtinė žala (pasekmės). Sprendžiant valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą CK 6.271 str. bei CK 6.250 str. kontekste, kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, nes neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-372/2009 ir kt.). Įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės, nes įstatymų leidėjas numatė ir objektyviąją atsakomybės rūšį. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, valstybės atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.250 str. yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas neturtinės žalos atlyginimas. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, nustatančiais tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus (pvz. BVK 5 str. 3 d., Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Viešojo administravimo įstatymo 42 str. ir t.t.). Kaip jau buvo paminėta, neturtinės žalos atlyginimui būtina nustatyti sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Iš to seka, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu, todėl vien teiginys, kad maždaug 1 kv.m. mažesnis kameros plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas žalos atlyginimui nevisiškai pakankamas pagrindas (ABTĮ 57 str.). Būtina įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Kaip jau buvo paminėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas viso Kauno NTI-PN buvo laikomas nuo 2010-01-28 iki 2010-12-06. Šiuo laikotarpiu galiojusios 1999-10-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" (neteko galios 2010-04-11) 2 lentelėje numatyta, jog vienam asmeniui, esančiam kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv.m. kameros ploto, o pataisos namuose - ne mažiau kaip 3 kv.m. ploto. Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo", kurio 11¹.3 p. buvo nustatytas 4,1 kv.m. plotas vienam suimtajam (nuteistajam), laikomam Kauno NTI-PN. 2010-05-14 Kalėjimų departamento prie LR TM Direktoriaus įsakymo Nr. V-124 1.3.2. p. taip pat Kauno NTI-PN nustatė minimalų 4,1 kv.m. vienam asmeniui plotą. Pareiškėjas Kauno NTI su pertraukomis 47 dienas, o PN nuo 2010-06-22 iki 2010-12-06 (išskyrus 3 paras, kai buvo patalpintas į drausmės izoliatorių) buvo laikomas sąlygomis, kai jam teko mažesnis negu nustatytas teisės aktais minimalus plotas (ABTĮ 57 str.). Iš to seka, kad Kauno NTI-PN pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas yra maždaug 1 kv.m. mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo ir, tuo pačiu, pažeidė imperatyvius teisės normų reikalavimus. Atsakovo argumentai, kad pataisos namuose pareiškėjas galėjo laisvai judėti grupės patalpose, įstaigos kieme teisiškai yra nereikšmingi, kadangi aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas nustato minimalų plotą būtent asmens gyvenamosioms patalpoms. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Ginčo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Vertintina tai, jog byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis, žiauriomis ir antisanitarinėmis sąlygomis. Šių pareiškėjo teiginių nepatvirtina atsakovo pateikti duomenys (pareiškėjas buvo laikomas prieš 1 metus rekonstruotose patalpose, tenkantis plotas buvo nedaug mažesnis už numatytą teisės aktuose, pareiškėjas turėjo galimybę ir mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, dalyvavo kituose užsiėmimuose, užsiėmė savišvieta ir t.t., be to, nei karto nesikreipė į gydytojus, taip pat ir į įstaigos administraciją dėl nepatogumų, atsiradusių ryšium su mažesniu plotu). Jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė ir pats pareiškėjas. Jis skunde bei teismo posėdžio metu apsiribojo vien abstrakčiais teiginiais apie nežmogiškas, antisanitarines sąlygas ir pan..

Teismas konstatuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 str. 4 p. numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 str. 8 p. taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz. 2000-10-10 EŽTT sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str.). Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas, įvertinęs visas šios administracinės bylos aplinkybes (pareiškėjui tenkantis plotas labai nedaug skyrėsi nuo minimalaus, jam buvo sudarytos visos sąlygos mokytis, tobulėti ir t.t., jokių sveikatos stovio pablogėjimų nebuvo nustatyta, be to, patalpinimą į Kauno NTI-PN iš dalies sąlygojo sąmoningi paties pareiškėjo veiksmai – jis padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą ir jam turėjo būti akivaizdu, kokios to pasėkoje kils pasekmės), bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, daro išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į valstybės garantuotą minimalų gyvenamąjį plotą Kauno NTI-PN pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Be to, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais (iš esmės sveiku protu), akivaizdu, kad 1 kv.m. ploto trūkumas negali būti vertinama, kaip pareiškėjo laikymas nežmogiškomis, žiauriomis, antisanitarinėmis sąlygomis arba prilyginamas asmens kankinimui (ABTĮ 57 str.). To pasėkoje konstatuojama, kad reikalavimas dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, LVAT 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius