- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- I-1867-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04891-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Č. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Č. S. skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2016-06-09 iki 2016-11-17 nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, žiauriomis sąlygomis. Tai yra gyvenimo sąlygos buvo nehigieniškos, patalpose buvo pelėsis, drėgmė, šaltis, kamerose buvo per mažai ploto, stigo privatumo, buvo nuolatinė įtampa. Dėl nurodytų suėmimo vykdymo sąlygų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo jo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas nebegali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 1,02 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 14-20). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016-06-09 iki 2016-11-17, visą nurodytą laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas teigia, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Teigia, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Esant situacijai, kuomet kai kurios kameros yra perpildomos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, o atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dvejomis prisukamomis kėdėmis; atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K 2016-06-09–2016-11-17 laikotarpiu.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose periodiškai buvo laikomas kartu su kitais asmenimis (nuo 1 iki 7 asmenų), kurių plotas buvo 4-7 kv. m. Kamerose buvo nehigieniškos gyvenimo sąlygos, pelėsis, drėgmė, šaltis, stigo privatumo, tačiau išsamiau savo nusiskundimų nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė nei konkrečių laikotarpių, nei kamerų, kuriose jo gyvenimo sąlygos buvo netinkamos. Todėl, atsižvelgiant į pakankamai ilgą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, teismo vertinimu, reikalavimas laisvės atėmimo vietos administracijai paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius, neatitiktų proporcingumo bei teisingumo principų. Pareiškėjas jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytus argumentus, nepateikė, todėl, vertindamas skunde nurodytus jo gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K pažeidimus, teismas remiasi atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius ir kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuota informacija, apytiksliai atitinkančia pareiškėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpius, bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsiliepime į skundą ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (b. l. 14-15, 21) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-06-09 iki 2016-11-17, kamerose Nr. 107, 112, 138, 126, 200, 252, 398. Pareiškėjas 2016-06-09 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-06-10 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2016-06-15 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-06-16 perkeltas į kamerą Nr. 138 (plotas – 7,44 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-06-17 – 2016-06-22 kameroje Nr. 138 buvo 2 asmenys; 2016-06-23 kameroje Nr. 138 buvo 1 asmuo; 2016-06-24 – 2016-07-08 kameroje Nr. 138 buvo 2 asmenys; 2016-07-09 perkeltas į kamerą Nr. 126 (plotas – 7,48 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-07-10 – 2016-09-14 kameroje Nr. 126 buvo 2 asmenys; 2016-09-15 kameroje Nr. 126 buvo 1 asmuo; 2016-09-16 – 2016-09-19 kameroje Nr. 126 buvo 2 asmenys; 2016-09-20 perkeltas į kamerą Nr. 200 (plotas – 7,56 kv. m, 2 asmenys kameroje); 2016-09-21 – 2016-10-10 kameroje Nr. 200 buvo 2 asmenys; 2016-10-11 perkeltas į kamerą Nr. 252 (plotas – 42,33 kv. m, 3 asmenys kameroje); 2016-10-12 – 2016-10-14 kameroje Nr. 252 buvo 6 asmenys; 2016-10-15 – 2016-10-16 kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys; 2016-10-17 kameroje Nr. 252 buvo 7 asmenys; 2016-10-18 – 2016-10-19 kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys; 2016-10-20 – 2016-10-24 kameroje Nr. 252 buvo 7 asmenys; 2016-10-25 kameroje Nr. 252 buvo 6 asmenys; 2016-10-26 kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys; 2016-10-27 kameroje Nr. 252 buvo 6 asmenys; 2016-10-28 – 2016-11-04 kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys; 2016-11-05 kameroje Nr. 252 buvo 6 asmenys; 2016-11-06 – 2016-11-07 kameroje Nr. 252 buvo 8 asmenys; 2016-11-08 – 2016-11-09 kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys; 2016-11-10 – 2016-11-11 kameroje Nr. 252 buvo 7 asmenys; 2016-11-12 – 2016-11-13 kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys; 2016-11-14 perkeltas į kamerą Nr. 398 (plotas 32,33 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-11-15 – 2016-11-17 kameroje Nr. 398 buvo 5 asmenys.
Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad visais nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus atmestini kaip nepagrįsti.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas. Tačiau šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nekonkretizuoja, kaip buvo pažeistas jo privatumas. Sutiktina su atsakovo atstovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laivės atėmimo vietą. Duomenų, pagrindžiančių pažeistą pareiškėjo teisę į privatumą, nepateikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginys, kad buvo pažeistas jo privatumas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose būdavo šalta, drėgna. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Vadovaujantis HN 134:2015 17 puntu, laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C. Teismui pateiktame atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad vėdinimas per atidaromus langus buvo užtikrintas pareiškėjo kameroje Nr. 398 (b. l. 27, 29). Įrodymų, patvirtinančių, kad ir kitose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas vėdinimas bei kad pareiškėjo kamerose ginčo laikotarpiu oro temperatūra atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, nepateikė. Dėl nurodytų aplinkybių, laikytina, kad atsakovo atstovas nepaneigė, jog Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo pažeisti HN 134:2015 nustatyti oro temperatūrų, judėjimo greičio reikalavimai ir kameros buvo tinkamai vėdinamos. Kita vertus, teismas neturi duomenų apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo kamerose buvusią oro temperatūrą, oro judėjimo greitį ir patalpų vėdinimą, tačiau pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra labai abstraktaus pobūdžio ir nekonkretizuoti. Tai, jog kamerose būdavo šalta, drėgna, yra subjektyvus jo paties vertinimas. Todėl teismas negali daryti išvados, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo pelėsis. Pagal HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nors pareiškėjas nenurodė nei laikotarpių, nei konkrečių kamerų, kuriose matė pelėsio požymius, tačiau atsakovo atstovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo kamerose ginčo laikotarpiu nebuvo vizualiai matomo pelėsio ir kamerų būklė atitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimus. Priešingai, iš atsakovo atstovo pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad kameroje Nr. 398 buvo konstatuotas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (b. l. 24). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką buvo pažeista 2016-11-14–2016-11-17 laikotarpiu.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos buvo nehigieniškos. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 62 punktu, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį; įstaigos grindys turi būti lygios, neslidžios, be plyšių, lengvai valomos drėgnuoju būdu ir atsparios valikliams bei dezinfekcijos priemonėms (HN 76:2010 30.1 punktas); sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną (HN 76:2010 57 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 134:2015 42 punktas); čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas); lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 134:2015 43 punktas); daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (HN 134:2015 28.1 punktas); 28.2. dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (HN 134:2015 28.2 punktas); laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (HN 134:2015 29 punktas); dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo / apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (HN 134:2015 30 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas, 10.5 punktas).
Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė nehigieniškos gyvenimo sąlygos, tuo tarpu iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Įstaigoje naudojami skalbiniai skalbiami ne įstaigos skalbykloje; dėl skalbinių skalbimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB ,,Vilniaus skalbykla“. Švarūs skalbiniai jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas yra laikomi korpusuose jiems skirtose švariose uždarose spintose. Gyventojų asmeniniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose. Kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose; minkštasis inventorius tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose. I korpuse esančias paskirstymo kameras tvarko nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas, kitas gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti joje apgyvendinti asmenys. Gyvenamųjų patalpų tvarkymui yra išduodamos valymo priemonės (šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėliai, šluostės, kibirai, valikliai). Gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos iš gyvenamųjų patalpų šalinamos dienos pabaigoje arba esant poreikiui per buitinių atliekų surinkimo šachtas (b. l. 31-32). Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji asmenys (b. l. 17). Byloje taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbų paslaugas teikiančia bendrove (UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“). Ši sutartis galiojo ir pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu (b. l. 34-37). Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuota, kad Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas (b. l. 31). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrintas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas bei higienos laikymasis. Jokių, priešingas aplinkybes patvirtinančių, įrodymų pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos buvo nehigieniškos.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad netinkamos Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos žemino jo orumą, dėl to jis patyrė didžiulį psichologinį, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo jo savijauta, sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas nebegali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė, kaip ir kokios konkrečiai gyvenimo Lukiškių TI-K sąlygos įtakojo jo sveikatą, kokie sveikatos sutrikimai pasireiškė ar kad dėl atsiradusio neigiamo poveikio pareiškėjas kreipėsi medicininės ar psichologinės pagalbos į Lukiškių TI-K dirbančius specialistus. Duomenų apie netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų nulemtus pareiškėjo sveikatos sutrikimus nėra. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad dėl netinkamų gyvenimo sąlygų teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimas, kad dėl netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų sutriko jo sveikata, atmestinas kaip neįrodytas. Be to, iš Vilniaus visuomenės sveikatos patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekama gyvenimo sąlygų patikra, o nustatyti pažeidimai šalinami per įmanomai trumpiausią laiką (b. l. 23-32, 33), tai patvirtina, kad Lukiškių TI-K pagal galimybes siekia užtikrinti tinkamas suėmimo vykdymo sąlygas.
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima spręsti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis. Teisės pažeidimai truko neilgą laiką (3 dienas), pažeidimai buvo sąlyginai minimalūs, nebuvo nustatyta kitų veiksnių, bloginusių pareiškėjo suėmimo sąlygas, buvo užtikrintas kitų sveikatos saugos reikalavimų laikymasis, pareiškėjas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjo teisės Lukiškių TI-K buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio pareiškėjo atžvilgiu. Kaip matyti iš atsiliepimo į skundą, Lukiškių TI-K neigiamą laikymo sąlygų poveikį stengiasi kompensuoti sudarydamas galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, kt. Teismo vertinimu, nurodyta papildoma veikla galėjo šiek tiek kompensuoti dėl netinkamų laisvės atėmimo vietoje laikymo sąlygų atsiradusius pareiškėjo neigiamus išgyvenimus.
Taigi, įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, pasekmes, padarymo priežastis, žalą padariusio asmens kaltę, aplinkybę, kad turtinė žala nebuvo padaryta, kitas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismo vertinimu, pakankama satisfakcija už nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias rengiant teismui atsiliepimą į skundą.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau šalies prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos privalo būti pagrįstos ir būtinos.
Šiuo atveju, atsakovo atstovas tiek atsiliepimą į skundą, tiek jo priedus pateikė elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas elektroninių ryšių priemonėmis suteikia proceso šalims galimybę išvengti dokumentų kopijavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos nelaikytinos būtinomis, todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo Č. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo Č. S. teisė į teisės aktuose nustatytas suėmimo vykdymo sąlygas laikant pareiškėją kameroje Nr. 398 2016-11-14–2016-11-17 laikotarpiu.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.