Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui,

2018 m. sausio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 5-V-779 ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 30-TE-975 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-09-28 įsakyme Nr. 5- V-779 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ yra nurodytas aiškus ir konkretus faktinis pagrindas, leidžiantis nustatyti, kokia teisės norma vadovaujantis jis buvo priimtas, o jis priimtas atlikus objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, prisilaikant procedūrų bei taisyklių. Šį teisės aktą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jis neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymi, kad pareiškėjas savo skunde iš esmės jokių skundžiamo policijos generalinio komisaro įsakymo motyvų nenurodė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pažymėjo, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

Pažymi, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-TE-975 „Dėl vyresniojo inspektoriaus S. Ž. atleidimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) ir atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 5-V-779 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“.

Be to, 2016 m. kovo 9 d. pareiškėjui pasirašant sutikimą dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo, pareiškėjas rašytinėje formoje buvo informuotas apie tai, kad sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo ar panaikinimo gali būti skundžiamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu laikotarpiu galiojusios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo redakcijos 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmens, kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, prašymu paslapčių subjektas turi raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus. Pareiškėjas buvo supažindintas, kad jis atleistas iš vidaus tarnybos jam įstatymų nustatyta tvarka atėmus specialiąją teisę, susijusią su jo tiesioginių pareigų atlikimu, tačiau jis neprašė ir todėl jam nebuvo raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvai.

Pradėjus pakartotinį patikrinimą pareiškėjas buvo informuotas, kad yra atliekamas pakartotinis vidinis patikrinimas dėl jo patikimumo ir tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, buvo prašoma pakartotinai užpildyti nustatyto pavyzdžio klausimyną, bet pareiškėjas rašytinėje formoje atsisakė tai daryti (2016-03-21 paaiškinimas), iš pareiškėjo 2016 m. kovo 9 d. buvo gautas rašytinis paaiškinimas ir sutikimas dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo, tačiau po to jis vengė ir neatliko minėto patikrinimo.

Pareiškėjas ir atsakovo Policijos departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Pareiškėjui ir atsakovui Policijos departamentui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. Pareiškėjas raštu informavo, jog dirba ir negali atvykti į teismo posėdį, prašo bylą nagrinėti ir priimti sprendimą jam nedalyvaujant. (t. 2, b. l. 44). Byla nagrinėjama šioms proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 5-V-779 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 5-V-779), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas susipažinti su įslaptinta informacija bei Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 30-TE-975 „Dėl vyresniojo inspektoriaus S. Ž. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. Nr. 30-TE-975), kuriuo pareiškėjas yra atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2014 m. vasario 5 d. išdavė pareiškėjui S. Ž. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ Nr. 103, galiojantį iki 2024 m. sausio 23 d. (I t., b. l. 70a).

2016 m. kovo 9 d. S. Ž. buvo pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-63680-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 30-TE-211 jis buvo nušalintas nuo pareigų nusikalstamos veikos tyrimo laikotarpiui (I t., b. l. 114). Pareiškėjas, kaip pats pripažįsta, šio įsakymo neskundė.

Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje atlikus patikrinimą dėl Klaipėdos m. PK Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio (toliau – ir Klaipėdos m. PK KPS NVRP) tyrėjo S. Ž. patikimumo dirbti su įslaptinta informacija, siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, buvo surašytas 2016 m. birželio 30 d. teikimas Nr. 30-PR2-12539, kuriame padaryta išvada, jog kyla pagrįstų abejonių dėl S. Ž. patikimumo dirbti su įslaptinta informacija, Klaipėdos AVPK viršininkui siūlyta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimo metu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje 2015 m. lapkričio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-63680-15 dėl nusikalstamų veikų, kurių požymiai numatyti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas) ir 294 straipsnio 2 dalyje (savavaldžiavimas). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad S. Ž. ne tarnybos metu kartu su kitais asmenimis 2015 m. rugsėjo mėn. nelegaliai dirbo statybos darbus UAB „Embritas“ objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); S. Ž. ir kartu dirbę asmenys iki statybų objekto ir iš jo atgal iki kelto važiuodavo automobiliu „VW Golf‘, valst. Nr. JAF 441, kuris Lietuvos Respublikoje buvo neregistruotas. S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu, būdamas tinkamai supažindintas su pakartotinių patikrinimų atlikimo tvarka, piktybiškai nevykdė savo, kaip policijos pareigūno, įpareigojimo laikytis teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstais argumentais vengė pakartotinio patikrinimo metu būtinų procesinių veiksmų atlikimo, tokiu savo elgesiu sąmoningai kliudė tyrimo poligrafu organizavimui ir jo atlikimui, dėl jo elgesio neatliktas tyrimas poligrafu. S. Ž. atsisakymas pildyti klausimynus dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo laikomas kaip trukdymas patikrinimą atliekantiems pareigūnams ir vertinamas kaip nesąžiningumas. Jo kategoriškas atsisakymas laikytis nustatytos pakartotinių patikrinimų tvarkos įvertintas kaip priešiškas nusiteikimas policijos įstaigų vidinės tvarkos atžvilgiu ir kaip pareigūno atsakingumo trūkumas, nesilaikant pagrindinių policijos veiklos principų. Suponuota išvada, jog neigiamos asmeninės ir dalykinės S. Ž. savybės, pasireiškusios vidinio patikrinimo metu, gali pasireikšti ir jam vykdant tolimesnes tiesiogines policijos pareigūno funkcijas, kas kelia grėsmę nepakankamam įslaptintos informacijos saugumo užtikrinimui, toks pareigūnas gali būti nepatikimas darbui su įslaptinto pobūdžio informacija bei nepakankamai lojalus valstybės tarnybai. S. Ž. pozicijos kaita ikiteisminio tyrimo bei vidinio patikrinimo metu verčia abejoti pareigūno pateikiamų parodymų bei paaiškinimų tikrumu ir teisingumu, todėl tokie pareigūno veiksmai vertinti kaip galimai vykdytos nusikalstamos veikos dangstymas, kas yra visiškai nesuderinama su pareigūno lojalumo valstybės tarnybai esme ir tikslais. Vertinant vidinio patikrinimo medžiagoje surinktus faktus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo požiūriu, padaryta išvada, kad S. Ž. elgesys leidžia konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą ir neatsakingumą ikiteisminio tyrimo bei vidinio patikrinimo atlikimo metu, sistemingą teisės aktų nesilaikymą, t y. polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, pagrindinių policijos tarnybinės veiklos principų ir iš šių savybių kylantį nepatikimumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei; pareigūnas, turintis šias asmenines ir dalykines savybes, negali dirbti su įslaptinta informacija ir kelia grėsmę tokios informacijos saugumui (I t., b. l. 71-75).

Klaipėdos AVPK Specialioji ekspertų komisija 2016 m. liepos 20 d., susipažinusi su Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus 2016 m. birželio 30 d. teikimu Nr. 30-PR2-12539 bei visa prie teikimo pridėta medžiaga (S. Ž. paaiškinimai, sutikimai dėl psichofiziologinio tyrimo taikymo, sprendimai dėl tyrimo poligrafu atlikimo, klausimynas, skirtas asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareigūno priesaikos, pareigybės aprašymai, ikiteisminio tyrimo medžiaga bei išslaptinta medžiaga, pranešimais apie įtarimą, įtariamųjų apklausos protokolai ir leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija), siūlė Klaipėdos AVPK viršininkui kreiptis į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos CSEK su prašymu dėl S. Ž. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Specialioji ekspertų komisija konstatavo, jog S. Ž., būdamas tinkamai supažindintas su pakartotinių patikrinimų atlikimo tvarka, piktybiškai nevykdė savo, kaip policijos pareigūno, įpareigojimo laikytis teisės aktų reikalavimų ir vengė pakartotinio patikrinimo metu būtinų procesinių veiksmų atlikimo, tokiu elgesiu sąmoningai kliudė tyrimo poligrafu organizavimui ir jo atlikimui, S. Ž. pozicijos kaita ikiteisminio tyrimo bei vidinio patikrinimo metu verčia abejoti pareigūno pateikiamų parodymų bei paaiškinimų tikrumu, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip galimai vykdytos nusikalstamos veikos dangstymas. Klaipėdos AVPK Specialioji ekspertų komisija, nustačiusi S. Ž. asmenines ir dalykines savybes - nesąžiningumą, neatsakingumą, polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nelojalumą Lietuvos valstybei - siūlė CSEK panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (I t., b. l. 64a – 69).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 5-V-779 pareiškėjui panaikintas leidimas susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (leidimo Nr. 103) (I t., b. l. 63a). Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Skundžiamo Įsakymo Nr. 5-V-779 turinys įrodo, kad jis priimtas atsižvelgiant į Policijos departamento CSEK 2016 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolą Nr. 5-P1-436, kuris yra laikytinas skundžiamo įsakymo motyvuojamąja dalimi, bei CSEK posėdžiui Klaipėdos AVPK 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 30-S-58746 (4.10) pateiktą medžiagą. Iš minėto protokolo turinio matyti, kad posėdžio metu kviestinis asmuo Policijos departamento Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas D. S. pristatė komisijai visą Klaipėdos AVPK surinktą medžiagą apie pareiškėjo galimai padarytas veikas, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nurodė, jog atliekant pakartotinį tyrimą pareiškėjas atsisakė atlikti tyrimą poligrafu; atsižvelgiant į tai pateikė argumentus, charakterizuojančius pareiškėją kaip turintį polinkį į nusikalstamas veikas, kurios nedera su policijos pareigūno statusu.

Pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (ginčo metu galiojusi 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2082 redakcija), kurio 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei: tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (20 punktas). Paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apie priimtą sprendimą panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija paslapčių subjektas per 10 darbo dienų raštu praneša Valstybės saugumo departamentui (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas sudarė prielaidas, kad asmuo, dėl kurio patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei yra abejonių, neturėtų prieigos prie įslaptintos informacijos. Minėtame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindai gali būti nustatyti tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. IV-942 „Dėl paslapčių subjekto statuso suteikimo“ suteiktas Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos paslapčių subjekto statusas, įsakymas įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d. ( I t., b. l. 16). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 5-V-130 (I t., b. l. 58) sudaryta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija, susipažinusi su pranešėjo pateikta S. Ž. charakterizuojančia medžiaga, padarė išvadą, kad pareiškėjo asmeninės savybės – nesąžiningumas, neatsakingumas, polinkis nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nelojalumas Lietuvos valstybei, kelia grėsmę patikėtos informacijos saugumui, ir 2016 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-436 nutarė panaikinti pritarti Klaipėdos AVPK siūlymui panaikinti pareiškėjui S. Ž. išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (I t., b. l. 61-63).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarimu konstatavo, kad valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu S. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 10 MGL (376,60 EUR) dydžio bauda; į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas ir nustatyta galutinė bausmė – 8 MGL (301,28 EUR) dydžio bauda. Pažymėtina, jog šiuo atveju Įsakymo Nr. 5-V-779 priėmimas nesiejamas su pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, o Klaipėdos AVPK surinkta informacija yra pakankama konstatuoti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas aplinkybes, suteikiančias pagrindą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pažymėtina, kad asmens tikrinimo procedūros metu, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, gali būti vertinamos konkrečios aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo faktais, kitais asmens padarytais teisės pažeidimais (laikantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatų), taip pat to asmens konkrečiomis savybėmis, ryšiais, veikla, kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad tikrinamam asmeniui dėl tam tikrų minėtų konkrečių aplinkybių (jų visumos) negali būti išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti nustatytos remiantis įvairia teisės aktų nustatyta tvarka paslapčių subjekto gauta medžiaga: ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt. (2015 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015, 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-148-146/2015 ir kt.).

Paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą, turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir panašiai negali suteikti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė ar bus padaryta žalos itin svarbiems valstybės interesams ar bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinta. Taigi, asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama, o prieigą prie įslaptintos informacijos gali turėti tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių. Kilus pagrįstų abejonių dėl pareigūno S. Ž. patikimumo dirbant su įslaptinta informacija, konstatuotina, kad jis nėra tinkamas dirbti su tokia informacija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 5-V-779 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. LVAT yra nurodęs, kad Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas nesuteikė vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos ar jo neatleisti (2011 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-997/2011). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pareigybės aprašymo (6.9 punktas) matyti, kad vienas iš specialiųjų reikalavimų Klaipėdos m. PK KPS NVRP tyrėjo pareigas einančiam asmeniui yra atitikimas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (I t., b. l. 99-100). Taigi konstatavus, kad pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK viršininkas 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-TE-975 pagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos, todėl nėra pagrindo panaikinti minėtą įsakymą.

Nagrinėjamu laikotarpiu galiojusios Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog asmens, kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, prašymu paslapčių subjektas turi raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus. Pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo, o 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. 5-V-779 buvo aiškiai nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, be to, pareiškėjo skundo argumentai patvirtina, kad jis iš esmės suprato, dėl kokių priežasčių buvo panaikintas minėtas leidimas.

Pareiškėjo skundžiami Įsakymas Nr. 5-V-779 ir Įsakymas Nr. Nr. 30-TE-975 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, todėl jiems taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Nors Įsakymo Nr. 5-V-779 turinys bei jo sudėtine dalimi esančio Ekspertų komisijos 2016 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-436 turinys nėra išsamiai motyvuoti, tačiau iš pareiškėjo skundo argumentų yra akivaizdu, kad minėto įsakymo priėmimo priežastys jam buvo žinomos. Taigi, ginčijamo įsakymo motyvavimo trūkumai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi užkirtusiais pareiškėjui kelią kreiptis į teismą bei sudarančiais pagrindą jį panaikinti. Įsakymas Nr. Nr. 30-TE-975, kaip jau nurodyta šiame sprendime, priimtas remiantis Įsakymu Nr. 5-V-779 ir vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 15 dalimi (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu), todėl laikoma, kad jis pakankamai motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.