Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-894-462/2013

Teisėja Loreta Bajorinienė (Proceso Nr. 1-85-1-00076-2013-4)

2013 m. spalio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-07-08 nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d., prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 6 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 22 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiaulių m., per Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Tauragėje, Gedimino g. 17, raštinę, paštu atsiuntė grasinantį laišką, adresuotą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai D. R., kuriame viešai, raštu išsakė grasinimus, kad „nu ką idovova galvojai jau viskas baigėsi kalia, dar ne pabaiga prisimink šiuos žodžius aukelia, kol dar turi kuom galvoti, nu pati supranti yra daug būdų tavia sužlugdyti daune tu iki pasimatymo“, „tu net neisivaizduoji kada aš tau padarysiu Bum“, „pranašavo, kad pasaulio pabaiga bus 2012 Bet mums nebuvo, o tau bus 2016 patikėk aš ne aiškeregys bet žinau“, tokiu būdu terorizavo, grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą tyrėjai D. R. už tai, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame A. L. buvo įtariamasis, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas pagrįstai nuteistas už vieno apysunkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.) nusikaltimo padarymą, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus baudžiamoje byloje surinktus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas konstatuoja, kad švelninti A. L. bausmę ar paskirti švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde daug argumentuoja apie tai, kad yra ne visiškai stabilios psichinės būsenos, todėl tariamai jam reikia skirti ne laisvės atėmimo bausmę, o gydymą. Tačiau byloje esanti Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2013-05-09 specialisto išvada Nr. 95TPK-355 patvirtina, kad A. L. dėl jam diagnozuoto mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo teismo psichiatrijos ekspertizės skirti nereikia (b. l. 55). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šia išvada, todėl minėti apeliacinio skundo teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad prieš priimant ir ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį A. L., buvo gauta Respublikinės teismo psichiatrijos skyriaus 2012-07-17 specialisto išvada Nr. 92TPK-12/2012, iš kurios matyti, jog A. L. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi nėra jokių duomenų, kad anksčiau jam nustatytas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, impulsyvumas galėjo įtakoti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 52-54). Atsižvelgiant į tai, teigti, jog nuteistajam reikia skirti ne laisvės atėmimo bausmę, o gydymą, nėra jokio pagrindo.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis A. L. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., sankcija numato tik laisvės atėmimą iki 4 (ketverių metų). Taigi, jokių alternatyvių bausmės rūšių už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas nenumato.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog A. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apelianto argumentai dėl to, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo yra nepagrįsti.

Byloje esantis teismo posėdžio 2013-07-04 protokolas patvirtina, kad posėdžio metu kaltinamasis A. L. atsisakė duoti parodymus (b. l. 77-79). Vertinant paties nuteistojo santykį su jo padaryta nusikalstama veika taip pat akcentuotina tai, jog A. L. įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. dėl nukentėjusiosios D. R. terorizavimo bei sistemingo baugino vartojant psichinę prievartą. Todėl tas faktas, kad A. L. visiškai tokią pat nusikalstamą veiką padarė prieš tą pačią nukentėjusiąją D. R., neleidžia tikėti jo nuoširdžiu gailesčiu vėl po itin trumpo laiko tarpo dėl padarytos visiškai analogiškos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę (anksčiau teismo yra teistas ir teistumas nėra išnykęs, administracine tvarka buvo baustas) ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. L. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis nuteistajam bus laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskyrė mažesnę bausmę už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-07-08 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.