Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų ieškovų UAB „Ozo miestas“ ir E. D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovui UAB „Šilėja“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (perduoti įstatymų nustatyta tvarka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą) ir pripažinti UAB „Šilėja“ administravimo įgaliojimų pabaigą nuo 2016-05-31,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad UAB „Šilėja“ įgaliojimai administruoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektus baigėsi nuo 2016-05-31, įpareigoti UAB „Šilėja“ perduoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimą administratoriui UAB „Ozo miestas“ pagal Administravimo nuostatų 7.11 p. reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Šilėja“ atlikti administravimo veiksmus daugiabutyje (duomenys neskelbtini), t. y. teikti bet kokias administravimo ir bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto paslaugas bei už tokias paslaugas skaičiuoti mokestį ir siųsti sąskaitas (mokomuosius pranešimus) (duomenys neskelbtini)gyventojams, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti naujam administratoriui UAB „Ozo miestas“ atlikti administravimo veiksmus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu.Nurodė, kad minimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirtas atsakovas, kuris nuo 2016-05-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo nebeteko teisinio pagrindo administruoti daugiabučio namo ir šią informaciją nuslėpė nuo teismo, teikdamas rašytinius paaiškinimus. Atsakovas su šiuo įsakymu, kuriuo taip pat yra įpareigotas pateikti įrodymus, kad namo bendro naudojimo objektų valdymas yra perduotas (duomenys neskelbtini) namo jungtinės veiklos sutarties dalyviams, yra susipažinęs, tačiau įpareigojimo nevykdo. Taip pat delsia pasirašyti namo bendro naudojimo objektų valdymo perdavimo pagal bylą pateiktą priėmimo-perdavimo aktą ir toliau atlieka administravimo veiksmus. Atsakovas 2016-06-16 savo internetiniame tinklapyje skelbia informaciją, kad jis yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administratorius ir viešai siunčia gyventojams pranešimus apie jų name vykdomus remonto darbus. Atsakovas toliau administruodamas namą ir siųsdamas gyventojams sąskaitas už atliktus remonto darbu, pažeidžia gyventojų interesus, siekdamas nepagrįsto apmokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovų Editos D. K., UAB „Ozo miestas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-24 įsakymo Nr. 30-1206 pagrindu daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) yra išbrauktas iš UAB „Šilėja“ administruojamų namų sąrašo. Taigi, ieškovas nuo 2016-05-24 nebeteko teisinio pagrindo administruoti daugiabutį namą. Tuo atveju, jei atsakovas, neturėdamas teisės administruoti daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), vykdo tokią veiklą, tai jis veikia savo rizika, teikiamos paslaugos neturi būti atlyginamos. Duomenų, kad ieškovams būtų daroma žala, šioje proceso stadijoje byloje nėra. Teismas nurodė, jog nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovų UAB „Ozo miestas“ ir Editos D. K. atstovas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 6-9), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir ieškovų Editos D. K. bei UAB „Ozo miestas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo veiksmais ieškovams nėra daroma žala, kadangi atlikdama administravimo veiksmus, UAB „Šilėja“ paveiks bendrojo naudojimo objektus, t. y. arba juos remontuos, arba netinkamai prižiūrės ir prives prie avarinės būklės, todėl bendrojo naudojimo objektų būklė bus pasikeitusi, o palankus teismo sprendimas dėl reikalavimo pripažinti UAB „Šilėja“ įgaliojimų pabaigą nuo 2016-05-31, neteks prasmės, nes UAB „Ozo miestas“ negalės administruoti esamos būklės 2016-05-31 dienai bendrojo naudojimo objektų ir teikti administravimo paslaugų nuo faktinio bendro naudojimo objektų perdavimo – perėmimo. Ieškovei palankus teismo sprendimas realiai galės būti įvykdytas tik tuomet, jeigu atsakovas savo neteisėtais veiksmais netęs administravimo veiksmų ir neišrašinės sąskaitų už suteiktas paslaugas namo butų ir kitų patalpų savininkams.Siųsdamas gyventojams sąskaitas už atliktus remonto darbus (nors darbų atlikimo laikotarpiu atsakovas jau neturėjo pagrindo administruoti namą), atsakovas pažeidžia gyventojų interesus ir akivaizdžiai siekia nepagrįsto apmokėjimo. Atsakovas UAB „Šilėja“ toliau administruodamas namą gali priimti nepalankius gyventojams sprendimus bei apmokestinti gyventojus nepagrįstais mokesčiais, taip siekiant sukaupti bent dalį negalimų grąžinti kaupiamųjų lėšų, imituoti remonto darbus, užpildyti perteklinius aktus, deklaruojant, kad neva bendrojo naudojimo objektai yra netinkamos būklės, netinkamai užpildyti namo techninės priežiūros žurnalą bei kitą dokumentaciją ir atlikti kitus panašius tikrovės neatitinkančius ir nereikalingus veiksmus. Tokių veiksmų tikimybė yra labai didelė, kadangi atsakovas UAB „Šilėja“ piktnaudžiauja savo teisėmis ir šiurkščiai pažeidžia gyventojų interesus (bando namą administruoti, žinodamas, kad namas yra išbrauktas iš jo administruojamų namų sąrašų, nepaiso sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, negrąžina kaupiamųjų lėšų, nevykdo jam privalomų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimų ir t.t.).Namo gyventojai turės ginti savo teises ir inicijuoti teisminius procesus prieš UAB „Šilėja“ dėl nepagrįstai siunčiamų sąskaitų, kadangi namo gyventojai atsakovo UAB „Šilėja“ paslaugų atsisakė dar 2016-04-13, sudarydami Jungtinės veiklos sutartį.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Šilėja“ atlikti administravimo veiksmus daugiabutyje (duomenys neskelbtini), t. y. teikti bet kokias administravimo ir bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto paslaugas bei už tokias paslaugas skaičiuoti mokestį ir siųsti sąskaitas (mokomuosius pranešimus) (duomenys neskelbtini) gyventojams, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti naujam administratoriui UAB „Ozo miestas“ atlikti administravimo veiksmus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu.Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnyje nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad UAB „Šilėja“ įgaliojimai administruoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektus baigėsi nuo 2016-05-31 ir įpareigoti UAB „Šilėja“ perduoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimą administratoriui UAB „Ozo miestas“ pagal Administravimo nuostatų 7.11 p. reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-24 įsakymo Nr. 30-1206 pagrindu daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) yra išbrauktas iš UAB „Šilėja“ administruojamų namų sąrašo ir todėl ieškovas nuo 2016-05-24 nebeteko teisinio pagrindo administruoti daugiabutį namą. O tuo atveju, jei atsakovas, neturėdamas teisės administruoti daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), vykdo tokią veiklą, tai jis veikia savo rizika, teikiamos paslaugos neturi būti atlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis, taip pat pažymi, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas UAB „Šilėja“ yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-24 įsakymą Nr. 30-1206 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymo Nr. 30-1714 „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“. Be to atsakovas UAB „Šilėja“ yra kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-25923-432/2016). Taigi, šioje situacijoje laikinųjų pasaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neekonomiškas. Vertinant atskirajame skunde išsakytą argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad šioje proceso stadijoje ieškovams nėra daroma žala, pažymėtina, jog tokie veiksmai kaip namo administravimas, remontas ir sąskaitų už atlikus darbus išrašymas patys savaime nepripažintini darančiais žalą. Tam, kad nustatyti minėtų veiksmų žalingą pobūdį, reikia nagrinėti konkrečius atsakovo atliktus ar atliekamus veiksmus, tuo tarpu apeliantai apsiriboja hipotetiniais, įrodymais nepagrįstais svarstymais, jog atsakovas gali priimti nepalankius gyventojams sprendimus, paveikti (pakenkti) bendrojo naudojimo objektams, apmokestinti gyventojus nepagrįstais mokesčiais, imituoti remonto darbus, užpildyti perteklinius aktus, deklaruojant, kad neva bendrojo naudojimo objektai yra netinkamos būklės, netinkamai užpildyti namo techninės priežiūros žurnalą bei kitą dokumentaciją ir atlikti kitus panašius tikrovės neatitinkančius ir nereikalingus veiksmus. Dėl to šie apelianto teiginiai nepripažįstami pagrįstais, sudarančiais pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šioje byloje nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai, kad iki sprendimo priėmimo atsakovas atliktų kokius nors ginčo namo administravimo veiksmus niekaip neapsunkintų pripažinimo, jog UAB „Šilėja“ administravimo įgaliojimai baigėsi nuo 2016-05-31 ir nesutrukdytų perduoti įstatymų nustatyta tvarka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ieškovų pasirinkam administratoriui.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.