- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 1-210-327/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00356-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
- Kategorijos
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Renatai Truncienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui Alytaus vaikų globos namų direktoriui Romučiui Žebuoliui, kaltinamajai R. S., jos gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R.S., gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji R. S. 2011 metų lapkričio 8 d. apie 14-15 val. Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name mušė savo mažametį sūnų V. G., gim. (duomenys neskelbtini) – suduodama diržu ne mažiau tris kartus padarė jam poodines kraujosruvas kairės šlaunies viduriniame trečdalyje šoniniame paviršiuje, nugaros kairėje, nubrozdinimus kairės šlaunies viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, bei ranka užsukdama jam ausis padarė paviršinius įbrėžimus už dešinės bei kairės ausų, tokiais veiksmais sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Kaltinamoji R. S. kalta prisipažino. Parodė, kad 2011 m. lapkričio 8 d. apie 14-15 val. supykusi ant sūnaus V. G., jį namuose mušė diržu per užpakalį bei suko ausis. Sukdama galėjo apdraskyti jas nagais.
Motyvuojamoji dalis
R. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodoma teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Iš liudytojų E. Ž. (b. l. 26-27) ir V. D. (b. l. 28-30) apklausos protokolų matyti, kad liudytojos matė V. G. kūne sužalojimų. Iš vaiko posakių ir veiksmų suprato, kad jį mušė mama.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 868/11 (06) (b. l. 19-20) matyti, kad V. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairės šlaunies viduriniame trečdalyje šoniniame paviršiuje, nugaros kairėje, nubrozdinimai kairės šlaunies viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, paviršiniai įbrėžimai už dešinės bei kairės ausų. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 4-7) matyti, kad įvykio vieta yra R. S. gyvenamajame name.
Iš gimimo liudijimo kopijos (b. l. 21) matyti, kad V. G. yra kaltinamosios sūnus, mažametis, gimęs (duomenys neskelbtini).
Iš daikto pateikimo protokolo (b. l. 12) ir daikto apžiūros protokolo (b. l. 13-15) matyti, kad iš R. S. paimtas diržas yra 108 cm ilgio, su sagtimi.
Kaltinamosios parodymai apie mažamečio mušimo aplinkybes atitinka liudytojų parodymus, specialisto išvadą, įvykio vietos ir daikto apžiūros aplinkybes, todėl teismas sprendžia, kad R. S. kaltė padarius jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus yra įrodyta.
Kaltinamoji tyčia mušdama mažametį nežymiai sutrikdė jo sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikalto pirmą kartą (b. l. 46), anksčiau buvo bausta administracine tvarka (b. l. 48), charakterizuojama patenkinamai (b. l. 52), nedirba. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad R. S. nusikalto spontaniškai, nėra linkusi į smurtą, ir daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.), jai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri viena tik ir numatyta kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje. Nustatydamas bausmės dydį ir jos atlikimo tvarką teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamos veikos paskatas – mušė mažametį siekdama jį sudrausminti, į tai, kad sunkesnių pasekmių kaltinamosios veiksmai nesukėlė, į tai, kad R. S. yra jauno amžiaus. Todėl teismas sprendžia, kad jai skirtina minimali bausmė (Baudžiamojo kodekso 61 str.).
Dėl tų pačių aplinkybių teismas sprendžia, kad R. S. skiriamos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo – bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant jai įpareigojimą (Baudžiamojo kodekso 75 str.) ir baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį (Baudžiamojo kodekso 67 str.).
Kadangi kaltinamoji atliko smurtinius veiksmus prieš mažametį vaiką, siekiant pakeisti jos gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 7 p., 72² str.).
Kadangi R. S. skiriama ne reali laisvės atėmimo bausmė, jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42, 43) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu (b. l. 10) V. G. paskirta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta Alytaus vaikų globos namų administracija. Nukentėjusiojo atstovas pareiškė nepilnamečio interesais 500 litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad mušimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu mažamečiui buvo sukeltas skausmas. Teismas priima nukentėjusiojo atstovo nurodytus neturtinės žalos padarymo argumentus, kad dėl sukelto fizinio skausmo ir išgąsčio vaikas patyrė dvasinių išgyvenimų, ir sprendžia, kad tuo jam buvo padaryta emocinė, psichinė žala. Reikalaujamos sumos dydį teismas pripažįsta proporcingu padarytos žalos dydžiui. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai yra įrodyti nuosprendyje aptartais įrodymais. Kaltinamoji su ieškinio reikalavimu sutinka. Todėl teismas ieškinį pripažįsta pagrįstu ir sprendžia, kad jis tenkintinas (Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir nuteisti ją laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Pagal Baudžiamojo kodekso 72² str. įpareigoti R. S. per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę R. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam Alytaus vaikų globos namų administracijos, įmonės kodas 191056967, 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.