Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas R. P. atstovės D. P. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ž. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo dėl skundo atmetimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Vilniaus apskrities valdyboje 2014 m. liepos 22 d. buvo gautas D. P. pareiškimas reg. Nr. Nr. 02/288P apie galimai E. P. atžvilgiu įvykdyta finansinį nusikaltimą.

2014 m. liepos 28 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. K., remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 168 straipsniu, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2014 m, liepos 22 d. gautą D. P. pareiškimą.

2014 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ž. nutarimu D. P. skundas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2014 m. liepos 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo buvo atmestas.

Pareiškėją, nesutikdama su šiuo prokurorės nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. priėmė nutartį, kuria atmetė R. P. atstovės D. P. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ž. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo dėl skundo atmetimo panaikinimo.

Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teigia, kad skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti argumentai prieštarauja vieni kitiems. Pažymi, kad teismas pritaria tiek tyrėjui, tiek prokurorei, padariusiems išvadą, jog nėra gauta jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo finansų sistemai ar kitokio pobūdžio nusikaltimo padarymą, tuo tarpu pareiškėją kaltina galimu siekimu išvengti turtinių prievolių. Vėliau nutartyje, anot R. P., sutinkama su pareiškėju, kad tam tikrų abejonių kelia E. P. valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) pažymėjimo SD Nr. (duomenys neskelbtini) 16-17 puslapiuose esantys įrašai.

Pareiškėjo įsitikinimu, negalima sutikti su teismo nuomone, kad iš pateiktos teismui medžiagos akivaizdžiai matyti, jog buvo aiškinamasi dėl prieštaravimų, esančių medžiagoje pašalinimo. Pabrėžia, kad šiuo atveju pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, tokie kaip VSD pažymėjimo apžiūrėjimas, užklausų į Sodrą ir UAB "(duomenys neskelbtini)" padarymas bei pareiškėjos apklausa, tik patvirtino faktą apie galimą nusikalstamos veikos padarymą, tačiau niekaip nepašalino atsiradusių prieštaravimų.

Teigia, kad tiek prokuratūros nutarime, tiek teismo nutartyje pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, nes nesant įrodymų miręs E. P. kaltinamas galimai pats suklastojęs dokumentą, tokiu būdu jo mirtimi naudojantis kaip negalimumu nustatyti tiesą byloje.

Pabrėžia, kad prokurorės bei teismo akcentuojamas senaties terminas taikomas paviršutiniškai, neįsitikinus ar jo trukmei nustatyti svarbios aplinkybės yra akivaizdžios, t.y. nekelia jokių abejonių.

Pareiškėjo R. P. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo atstovės D. P. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ž. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo dėl skundo atmetimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina įstatymo nuostata reiškia, kad arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be niekieno kaltės.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti asmenys galėjo padaryti pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pareiškėjas taipogi nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Vien pareiškėjo įsitikinimas, kad tam tikri asmenys padarė Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nesant objektyvių, tai patvirtinančių duomenų, negali būti laikoma pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai nurodė, kad nėra gauta jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad antstoliai, UAB "(duomenys neskelbtini)" ar UAB "(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys yra padarę kokius nors nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai ar kitokio pobūdžio nusikaltimus. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti žemesniojo teismo priimto sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Be to, tokių duomenų teismui nepateikė ir pareiškėjas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad abejonių kelia E. P. valstybinio socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini) esantys įrašai apie tai, jog 2002 m. kovo 17 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. jis dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" ir jam buvo išmokėta 15 300 Lt. darbo užmokesčio. Šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad esant šioms aplinkybėms, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje esančiais duomenimis nepaneigta, kad galėjo būti padarytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad sutartyje, sudarytoje 2003 m. rugpjūčio 5 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. P., yra įrašas apie tai, kad E. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pagal aptariamą sutartį E. P. įsigijo mobilųjį telefoną. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad galimai siekdamas įsigyti mobilaus ryšio telefoną, E. P. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau, kaip pagrįstai 2014 m. gruodžio 11 d. nutarime dėl skundo atmetimo nurodė prokurorė, šių aplinkybių nustatyti nėra galimybės, kadangi E. P. 2012 m. spalio 10 d. mirė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalimi, pirmiau minėtuose straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Remiantis galimai padaryto nusikaltimo metu galiojusia baudžiamojo įstatymo redakcija, pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Taigi šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės senaties terminas suėjo 2008 m. rugpjūčio 5 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 2 dalimi, audžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, apylinkės teismo argumentai neprieštarauja vieni kitiems. Kaip jau buvo nurodyta, žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad nėra gauta jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad antstoliai, UAB "(duomenys neskelbtini)" ar UAB "(duomenys neskelbtini)" atsakingi asmenys yra padarę kokius nors nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai ar kitokio pobūdžio nusikaltimus. Tuo tarpu, pirmos instancijos teismo padarytos išvados dėl to, kad tam tikrų abejonių kelia E. P. valstybinio socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini) esantys įrašai, nesiejamas su pirmiau minėtais asmenimis.

Nors pareiškėjo teigimu, nesant įrodymų miręs E. P. kaltinamas galimai pats suklastojęs dokumentą, tokiu būdu jo mirtimi naudojantis kaip negalimumu nustatyti tiesą byloje, tačiau pabrėžtina, kad procesiniuose sprendimuose nėra konstatuota, kad E. P. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nurodyta, kad jis galėjo padaryti nusikaltimą, bet atsižvelgiant į tai, kad E. P. mirė, nėra galimybių nustatyti tokias aplinkybes. Pirmiau aptartų aplinkybių nurodymas procesiniuose sprendimuose nereiškia, kad kompetentingos institucijos pripažįsta asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Pareiškėjas skunde teigia, kad prokurorės bei teismo akcentuojamas senaties terminas taikomas paviršutiniškai. Su tokiu pareiškėjo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog baudžiamosios atsakomybės senaties terminas nustatytas tinkamai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo R. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.