Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria jo skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimas, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. ir nubaustas 500 (penkių šimtų) litų bauda, paliktas nepakeistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus Kontrolės poskyrio vyr. specialistas J. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl to, kad V. D. 2013 m. sausio 19 d., 00.10 val., Pylimo g. 52, Vilniuje, teikė keleivių vežimo paslaugą už atlygį. Automobiliu BMW 725, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paėmė keleivius iš Rotušės aikštės, nuvežė iki Savanorių pr. 1, Vilniuje, paėmė 20 Lt atlygį, nors neturėjo leidimo teikti keleivių vežimo paslaugų už atlygį. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymo Nr. 3-80, 2 punktą, Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d.

2013 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyrius priėmė nutarimą, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pažeidęs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p., 27 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d. reikalavimus bei padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d., ir nubaustas 500 (penkių šimtų) litų bauda.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas atlygis už keleivių vežimo paslaugas nesutampa su toje pačioje nutartyje liudytojų P. T., J. M. ir A. L. nurodytu atlygiu. Pažymima, kad liudytojai nurodantys atlygio dydį už keleivių vežimo paslaugas apelianto automobiliu visai nevažiavo.

Teigiama, kad liudytojų parodymai, kuriais teigiama, kad ant apelianto automobilio BMW 725, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo plafonas, neatitinka tikrovės. Ant minėtos transporto priemonės buvo tik firmos Všį „Season fashion“ pavadinimas ir telefono numeris.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. D. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. Tačiau, apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu apelianto veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai neatitinka tikrovės.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų P. T., J. M. ir A. L. parodymai yra prieštaringi, nes nesutampa jų nurodytas atlygis už paslaugas, kuris buvo sumokėtas apeliantui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant V. D. administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d. klausimą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172 str. 1 d., komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Iš šios nuostatos seka, kad administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį kilti reikalingas tik tam tikras komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimas.

Iš 2013 m. sausio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto V. D. atžvilgiu (b. l. 6-7), matyti, kad 2013 m. sausio 19 d., apie 00.10 val., Pylimo g. 52, Vilniuje, V. D. teikė keleivių vežimo paslaugas už atlygį. Automobiliu BMW 725, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paėmė keleivius iš Rotušės aikštės, nuvežė juos iki Savanorių pr. 1, Vilniuje ir už tai paėmė dvidešimties litų atlygį. Neturėjo leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį paslaugas. Analogiškos nagrinėjamo įvykio aplinkybės nurodytos ir 2013 m. sausio 19 d. faktų fiksavimo pažymoje (b. l. 19-20).

Pažymėtina, kad narinėjamo įvykio aplinkybes, nurodytas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek faktų fiksavimo pažymoje patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai P. T., J. M. ir A. L.. Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotuose jų parodymuose neatitinka apeliantui už vežimo paslaugas sumokėta suma, nereiškia, kad šių liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis priimdamas skundžiamą sprendimą. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose negali būti laikomi pagrindu nesivadovauti jais priimant teismo spendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių liudytojų parodymus, neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, šios aplinkybės neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir visiškai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Atsakant į apelianto argumentus, kad ant jo vairuojamo automobilio BMW 725, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo plafono, o ant automobilio šono buvo tik VŠĮ „Season fashion“ telefono numeris, pažymėtina, kad tokius apelianto argumentus paneigia kiti byloje esantys duomenys. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis Institucijos atstovo, liudytojų P. B. ir J. M. parodymais bei byloje pateikta minėto automobilio fotonuotrauka (b. l. 8) nustatyta, kad V. D. pažeidimo metu vairavo automobilį su įtaisytu papildomu šviesos šaltiniu – plafonu. Abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kurių pagrindų priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.