Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Ukrainoje, Ukrainos Respublikos pilietė, ukrainietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, registruota Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), nebausta, neteista,

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), nebausta, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. buvo kaltinama tuo, kad M. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. 2010 m. spalio 24 d., apie 10.00 val. ryto, M. G. atėjus pas sūnų į namus, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėti savo anūkų, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir M. G. panaudojo fizinį smurtą ir M. G., sumušė: sudraskė rankas, išsukinėjo dešinę plaštaką, trenkė į krūtinę, pešė galvos plaukus, įspraudė ją tarp durų, tuo sužalodama nugarą, spyrė, dėl ko M. G., patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. G. buvo kaltinama tuo, kad S. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei įžeidė, t.y. 2010 m. spalio 24 d., apie 10.00 val. ryto, M. G. atėjus pas sūnų į namus, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėti savo anūkų, ėmė vaikams sakyti, kad ji, jų motina, gulinti su vyrais, jai skambina svetimi vyrai, ir jai, S. G. liepus M. G. išeiti, ši išmušė telefoną S. G. iš rankų, puolė ją, koneveikė necenzūriniais žodžiais, sudavė jai per galvą, apdraskė jai kaklą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji ir nukentėjusioji S. G. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino, parodė, jog ji su vyru susituokė 1996 metais. Iki santuokos santykiai buvo geri. Pirmas konfliktas įvyko vestuvių metu. Po to ji gana dažnai bardavosi su anyta. Anyta ją žemindavo, įžeidinėdavo. Jos vyras gerdavo, smurtaudavo prieš ją. Vyras ėmė gerti dar iki dukros gimimo. Su anyta ji ir bardavosi daugiausia dėl vyro gėrimo. Su anyta viename bute jai gyventi neteko. Ji ir jos vaikai registruoti adresu Stanevičiaus g. Butas priklauso jos vyrui. Anyta registruota Fabijoniškių g. Su vyru ji turi bendrą namą, kuris nepastatytas, nuosavybė jungtinė. Namo statybai paimtas kreditas. Skyrybų procese ji, S. G., paprašė sutuoktinio 60 procentų namo skirti jai. Skyrybų procese ji nesutaria su vyru dėl turto pasidalijimo. Kito turto ji neturi. Jos anyta jų vaikus prižiūrėdavo labai retai. Vasarą, kai būdavo atostogos, vaikus imdavo savaitgaliais, bet ne kiekvieną savaitgalį, pas save į sodą. Ji vaikus dažniausiai palikdavo seseriai prižiūrėti, kai išvykdavo. Anytos pabūti su vaikais prašydavo jos vyras. Tą dieną, t.y. 2010-10-24 M. G. turėjo ateiti vėliau, nes jos jie paprašė pažiūrėti vaikus. Ji atėjo anksčiau. Anyta turėjo atvykti 10.00 val., o atėjo 9.15 val. Anytai paskambino jos dukra ir paklausė, kada ji ateis. M. M. atsakė, kad greit ateis. Ji turėjo ateiti vėliau, nes tarp jos, S. G., ir anytos santykiai jau buvo blogi. Jos abi stengėsi nesusitikti. Su anyta daug metų nebendravo. 2010 m., kai grįžo gyventi į butą, esantį Stanevičiaus g, ji, S. G., su ja susitaikė. Po to vyras ateidavo į namus girtas, ją kaltindavo, buvo iškviesta policija ir iškelta baudžiamoji byla. Po mėnesio vyras vėl atėjo namo neblaivus, ją sumušė. Ji vėl kreipėsi į policiją. Su M. G. santykiai pablogėjo. Kai sūnus kreipdavosi į ją, kad prižiūrėtų anyta vaikus, jis, S. G., stengėsi, kad anyta ateitų vėliau. Įvyko konfliktas, o prieš kelias dienas vyras gavo dokumentus dėl skyrybų. Ji atėjo anksčiau tyčia, kad ją, S. G., apkaltintų dėl to, kad jos ir vyro santuoka iširo. Kai M. G. paskambino į duris, ji, S. G., atidarė duris. Tuomet namuose buvo tik ji, S. G., ir vaikai. Atidariusi duris ji nuėjo ruoštis, o M. G. nusirengė viršutinius drabužius. Nusirengusi M. G. ėmė bartis, pasakė vaikams, kad jai, S. G., su galva negerai, kodėl skambino ne į mobiliojo ryšio telefoną, o į namų telefoną. Ji, S. G., paklausė, kodėl taip anyta sako vaikams. Ji ėmė ją, S. G., kaltinti dėl skyrybų. Iki įvykio anyta dukros klausė, kas jai, S. G., skambina, kokie vyrai skambina. Klausė, kodėl anyta tardo dukrą. Prasidėjo ginčas. Ji ėmė vaikams sakyti, kad iki santuokos jų mama buvo šiukšlyne, buvo basa, nuoga ir kitus nemalonius dalykus. Ji, S. G., perspėjo, jei toliau vaikams sakys niekšybes, ji už save neatsako. Po ko M. G. smogė labai stiprų smūgį jai, S. G., per galvą. Ji, S. G., sugriebė anytą už rankų. Po kelių dienų turėjo vykti į svetimą šalį dėl darbo, nenorėjo vykti su sužalojimais. Ji, S. G., pradėjo skambinti telefonu, kad M. G. išeitų. Ji priėjo, paėmė telefoną ir metė jį į grindis. Telefonas sudužo. Po smūgio, ji anytą sulaikė už rankų. Ji ėmė šaukti, kad ji, S. G., ją muša. Paėmė telefoną ir paskambino policijai. Jos policija paklausė, ar ji neblaivi? Ji atsakė, kad ne. Policijos pareigūnai M. G. pasakė išeiti iš namų. Sūnus Artiomas labai verkė, prašė policijos nekviesti. Vaikai jau žino, kas yra policija. Policija buvo atvykusi ne vieną kartą dėl vyro skandalų. Policijos pareigūnai anytai pasakė palikti butą. Ji, S. G., ramino sūnų, sakė, kad policija neatvažiuos, tačiau jis labai verkė. M. G. pradėjo ruoštis, o ji, S. G., numetė jos rankinuką. M. G. rankinuku labai stipriai sudavė jai, S. G., per galvą. Įvyko sąmyšis: ji, S. G., ją sugriebė, laikė rankas, bandė išstumti. Vaikai visą laiką labai verkė. M. G. išėjo. Ji, S. G., pasakė, kad anyta daugiau neateitų. Ji atsisuko ir vėl pradėjo veržtis pro duris. Ji, S. G., laikė duris, kad M. G. neįsispraustų, o ji per durų plyšį apdraskė jai, S. G., rankas. Vaikai labai verkė. Išėjo kaimynas. M. G. laiptinėje rėkė. Ji, S. G., jos neįleido, laikė duris. Kaimynas jos, S. G., nematė, iš visų jėgų pastūmė duris. Ji, S. G., kaimynui pasakė, kad su anyta susibarė, jos neįleidžia į butą. Tokio amžiaus žmogus pastoviai ją, S. G., apkalba, kad ji yra bloga motina. Vaikai labai stipriai traumuoti. Jiems labai nepatinka, kai jiems sako, kad turi blogą motiną. Po įvykio su pistoletu, sūnus tetos paklausė, kas guli ant stalo? Ant jo gulėjo nuodai nuo tarakonų. Sūnus paprašė gabaliuko kreidos, kad jos duotų tėvui, kad jis numirtų ir neskriaustų mamos. Nutartimi numatyta, kad vyras neturi teisės gyventi su vaikais ir žmona, bet nebuvo nurodytas adresas. Ji, S. G., kvietė teisėsaugos organus, bet jie sakė nieko negali padaryti, nes nenurodytas adresas. Ji įstatė spyną kambaryje, kai vyras ateina girtas, kad turėtų užuovėją. 2010 m. gruodžio mėnesį vyras atėjo girtas, laužė spyną. Vaikai verkė. Jis paėmė vinį ir užkalė spyną. Sūnus pasakė ,,Susirenkam daiktus ir išeinam“. Jie išėjo pas seserį. Sūnus sakė, jei tėvas mamą skriaus, paims plaktuką ir suduos tėvui smūgį į galvą. Ji, S. G., pasakė, kad taip negalima. Jis atsakė, jei jis gali motiną skriausti, kodėl jis, sūnus, negali jos apginti. Ji kreipėsi į psichologą. Psichologė atsakė, kad kol kas dėl to jaudintis nereikia.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji ir nukentėjusioji M. G. neprisipažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, parodė, kad vaikus žiūrėdavo, S. mylėjo kaip dukrą. Vadino visada ,,Svetočka“. Gal vieną kartą buvo įvykęs skandalas, kai ji atvyko iš Ukrainos ir tą pačią dieną išėjo. Paskambino tuomet jai sūnus ir pakvietė ateiti. Ji susiruošė su vyru ir atvyko pas sūnų. Niekada negirdėjo, kad sūnus su anyta bartųsi. Labai retai ateidavo, kai nebuvo vaikų. Kai jos prašė, visada ateidavo. Atidėdavo visus reikalus ir žiūrėdavo vaikus. Su vaikais eidavo į lauką. Vyras važiuodavo į sodybą, o ji padėdavo sūnaus šeimoje. Skandalas įvyko tuomet, kai marti grįžo po atostogų. Kai atėjo, S. buvo su vaikais miegamajame. Ji paklausė, kas įvyko? S. šoko iš lovos ir pasakė ,,Ei, tu, eik iš čia lauk“. Klausė, kas atsitiko? Ji, M. G., pradėjo verkti. Marti iškvietė seserį. Išeidama griebė jai, M. G., už plaukų. Ji nepaisė, kad šalia buvo vyras. S. sakė, ,,kad visi nudvėstumėte“. Tai buvo 2007 m. Kitas skandalas vyko 2010 m. S. tris metus gyveno pas seserį Lazdynuose. Visus sprendimus marti priimdavo pati. Pervedė vaikus į kitą darželį, mokyklą. Vaikus atiduodavo, kai išvykdavo į Turkiją. Į Turkiją marti išvyksta du kartus per savaitę. Po to savaitę ilsėdavosi. Ryte vaikus ji, M. G., žiūrėjo, po pietų tėvas. Sūnus sakė, kad S. provokuoja. Ji sakė, kad ji, M. G., nežiūri vaikų. Ji vaikus labai mylėjo, jie buvo prižiūrėti. Kai sūnus neteko sveikatos, iškrito iš 2 aukšto, 4 mėnesius nedirbo, sumažėjo šeimos biudžetas. Marti pradėjo verslą, pinigų namo nenešė. Po to pasakė, kad išvyksta atostogauti. Grįžusi susirinko ir tą pačią dieną išėjo, t.y. 2007 m. vasario mėn. S. G. paliko savo vyrą, sugrįžo pas jį į butą prieš pusę metų, gal 2010 m. vasarą. Konfliktai prasidėjo nuo šio momento. Ji pradėjo kviesti policiją. Sūnus tapo nusikaltėliu, girtuokliu. 2010-10-23 ji, M. G., prižiūrėjo vaikus, tai buvo šeštadienis. Su Alisa darė pamokas, nes ji blogai skaitė. S. G. prašė grįžti laiku, nes pas ją, M. G., turėjo atvykti svečių. Ji pažadėjo. Po to S. G. paskambino Alisai ir pasakė, kad grįš vėlai, nes eina į pirtį. Ji, M. G., paėmė telefoną ir paklausė, kodėl marti vėluoja. S. G. pasakė vaikus palikti vienus. Vaikai jos, M. G., prašė jų nepalikti vienų. Prieš jai išeinant vaikai paprašė kitą dieną ateiti anksčiau. 2010-10-24 ryte ji, M. G., apsirengė, išėjo, jai skambino į namų telefoną S. G.. Tai buvo 9.15 val. Išėjo 5 min. anksčiau. Ji, M. G., nežinojo, kad S. G. nenori su ja susitikti. Ji, M. G., prie S. G. namo lauko durų paskambino. Jai atidarė duris. Ji užėjo, su ja niekas nepasisveikino. Nusirengė prieškambaryje, nes kabykla buvo labai aukštai. Klausė Alisos, kodėl ji skambino iš mobilaus telefono į namų telefoną, nes tai brangu. Iššoko iš vaikų kambario S. G. ir prieš akis pamojavo telefonu. Ji pradėjo ją, M. G., tujinti, klausė, ar už jos pinigus moka telefono sąskaitas. Marti pradėjo drebėti. Ji, M. G., paėmė telefoną ir telefonas nukrito ant takelio. S. G. pradėjo rėkti, ko ji atėjo ir vadovauja, kokiu telefonu skambinti. Ji sakė ,,Eik iš čia lauk“. Jos iki tol nesipyko. Ji sudavė jai, M. G., per veidą, tai buvo prieškambaryje. Ji, M. G., pradėjo verkti ir skambino policijai. Jei ji sudavė S. G., kodėl Svitlana neskambino policijai? Ji atėjo žiūrėti vaikų, kodėl ją mušė? Policijos pareigūnai pasakė išeiti, jei taip su ja elgiasi. Ji, M. G., nuėjo į svetainę, nes ten buvo jos striukė, kepurė, šalikas. S. G. pradėjo jai sukti rankas, pešti plaukus, apdraskė rankas, ėmė ją mušti. Koridoriuje sakė: ,,Sena ragana, kad nudvėstum. Aš tave pribaigsiu“. Ji, M. G., bijojo, kad jos marti nepribaigtų. Jos dešinė ranka nekyla, negalėjo jos, marčios, sumušti. Kodėl ji neiškvietė policijos? Ji dažnai eina į policiją, ją ten žino visi. Kai S. G. jai, M. G., sudavė smūgį, pradėjo mušti, ji pagriebė striukę. Artiomas pradėjo prašyti neskambinti policijai. Ji, M. G., suvaidino, kad skambina policijai, kad apraminti vaiką. Kai suko pirštus, rankas, vaikai rėkė: ,,Paleisk močiutę“. Ji, M. G., paėmė striukę ir ėjo link durų. Tuomet pajuto smūgį į nugarą iš kojos. Ji, M. G., krito į duris. Svitlana atidarė duris ir tarp durų ją prispaudė. Ji, M. G., buvo tarpdury. Pradėjo šaukti ,,Žmonės, gelbėkit“. Ji norėjo ją, M. G., pribaigti. Išėjo kaimynas, klausė: ,,kas vyksta?“. S. G. atleido duris, ji, M. G., įkrito į vidų. Po operacijos krūtinės srityje turi siūlę, kuri jai skauda. Svitlana tai žino. Kaimynui ji, M. G., parodė, kiek jai išpešė plaukų. Išėjo kaip išgėrusi, nematė kelio. Gatvėje sutikta moteris klausė, kas įvyko, palydėjo iki namų. Namie buvo bloga. Paskambino vyrui, iškvietė greitąją pagalbą. Jai suleido tris švirkštus vaistų, padarė kardiogramą. Kai atvažiavo vyras, jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Jai, M. G., nustatė priešinfarktinę būklę, išvežė į ligoninę. Santariškėse labai ilgai laikė. Ji, M. G., niekada vaikų akivaizdoje Svitlanos neįžeidinėjo. Į veidą S. G. ji ranka nė karto netrenkė. Po įvykio ji, M. G., jautė depresiją, verkė, negalėdavo užmigti, gėrė raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Jai pablogėjo regėjimas, atmintis, patyrė stresą. Anksčiau sūnus su Svitlana apie skyrybas niekada nekalbėjo. Jos, M. G., požiūris į sūnaus skyrybas neigiamas. Ji nori, kad vaikai augtų pilnavertėje šeimoje. Jei nemylėtų marčios, būtų patenkinta skyrybomis. Ir dabar sako vaikams, kad jie išsaugotų šeimą. Turto dalybos ne jos reikalas. Sūnus vienas viską uždirbo: butą, garažą, automobilį. Tuo metu buvo labai prabangu, dabar jau remontas nedarytas bute. Skyrybų iniciatorius S. G..

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad 2010-10-24 jis namuose nebuvo, buvo darbe. Paskambino mamos vyras, apie 13.00 val., ir pasakė, kad įvyko konfliktas. Mama atėjo pažiūrėti vaikus. Tai buvo aptarta prieš dieną. Mama neprieštaravo. Ji dažnai vaikus prižiūrėdavo. Šeštadienį taip pat prižiūrėjo vaikus, nors sakė, kad jaučiasi blogai, bet sutiko ateiti. Mama atėjo į jų butą sutartu laiku ir užtiko namie sutuoktinę. Tarp jų įvyko konfliktas. Sutuoktinė pradėjo mušti mamą, žinodama, kad ji po operacijos. Prie jo sutuoktinė kartą yra mušusi jo mamą, 2007 metais. Tuomet S. maitino vaikus, jogurtą išpylė ant mamos, puolė kumščiais. Mama norėjo kreiptis į policiją, jis paprašė neskambinti. Bandė jas išskirti, kad aprimtų. Žmona buvo neadekvati. To, kad jo mama pultų jo žmoną, jam nėra tekę matyti, taip pat negirdėjo, kad mama žmoną įžeidinėtų. Žmona tuo tarpu keikė mamą keiksmažodžiais. Jų skyrybų iniciatorius žmona. Tai įvyko 2007 m. Kai žmona grįžo iš Ukrainos, jis važiavo į Minską jos paimti. Prieš tai dirbo, nemiegojo naktį. S. pradėjo reikšti pretenzijas, liepė išvirti bulves, nes pavargo. Jis irgi buvo pavargęs. Įvyko konfliktas. Po konflikto santykių tarp jų nebuvo. Žmona išėjo pas sesę, mažai susitikdavo. Imdavo vaikus savaitgaliais. Vaikai jo mamą labai mylėjo. Vaikus jo mama imdavo į sodybą savaitgaliais. Po to vaikai nustojo kalbėti telefonu, grubiai ėmė kalbėti su močiute. Kai atėjo policija, vaikai seneliui rodė liežuvius. Vaikai pastoviai meluoja. Alisa nuo 3.00 val. nakties ik pietų likdavo viena. Jis klausdavo, kur mama? Dukra sakydavo, kad mama darbe. Klausdavo žmonos, kodėl ji palieka vieną vaiką. Ji sakė, kad išėjo tik pusvalandžiui. Alisa ėmė sakyti, kad mama išėjo 6 val. ryto. Vaikai bijo likti vieni, nes jie maži, rodo įvairias laidas per televiziją, tamsu. Jis skirtis nenorėjo. Šiuo metu jau pageidauja skirtis, nes žmona jį išvarė iš jo buto. Mamą po konflikto jis pamatė 2010-10-24 vakarą. Mama buvo labai nusiminusi, jai gavosi depresija, pakilo spaudimas, skaudėjo galvą. Mama sakė, kad jo žmona ją sumušė labai stipriai, durimis suspaudė krūtinę. Mama negalėjo kvėpuoti. Ant mamos rankų buvo mėlynės. Mama parodė išrautus plaukus. Sakė, kad labai skauda krūtinę. Šį kartą susitaikyti jis net nemėgins, nes viskas peržengė ribas. Žmona bet kokiomis priemonėmis siekia nekilnojamojo turto, alimentų, už namo pardavimą nori gauti pinigus. O jis liks prie suskilusios geldos.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog viskas prasidėjo 2010-10-23. Tą dieną pagal S. prašymą jo žmona, M. G., nuvyko žiūrėti anūkus. S. ir Aleksandras dirba Gariūnuose pardavėjais. Namo grįžo tik Aleksandras, o S. negrįžo. Ji paskambino dukrai Alisai, ir pasakė, kad neateis, nes eina į pirtį. Žmona pasikviečia jį, kad jis padėtų. Kai S. paskambino, kad grįžta iš darbo, M. G. jam pasakė eiti namo. Su Alisa jie skaitydavo knygas, spręsdavo kryžiažodžius. Su Artiomu žaisdavo mašinėlėmis, šachmatais. Tai buvo 2010-10-23. A. V. Šventųjų diena, reikėjo sutvarkyti kapus. M. G. neteko sūnaus ir pirmojo vyro avarijos metu. 2010-10-24, 10.00 val., jis, A. M., ruošėsi vykti į kapines. Į namų telefoną paskambino Alisa ir paklausė, kada močiutė ateis. Žmona atsakė, kad jau eina. Alisa pasakė: ,,Valio“. Nuo Fabijoniškių iki Stanevičiaus g. 10 min. kelio. Žmona paklausė, kodėl anūkė skambina mobiliuoju telefonu į namų telefoną? Anūkė atsakė, kad mama sutrinko šį telefono numerį. Jis, A. M., palydėjo sutuoktinę, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į kapines. Tai buvo 9.20 val. Po to sulaukė M. G. skambučio. Ji pasakė, kad jai bloga, prašė greitai atvažiuoti. Įvyko konfliktas su S.. Marti žmoną sumušė. Žmona prašė skubiai atvažiuoti, iškvietė greitąją pagalbą. Jis važiavo apie 15 min. Atvykęs rado greitąją medicinos pagalbą. Sutuoktinė gulėjo išbalusi, nepanaši į save. Gydytojo klausė, kas įvyko. Pasakė, kad žmonai spaudimas pakilo iki 190 laipsnių. Tokio spaudimo niekada nebuvo anksčiau. Sakė, kad suleido du švirkštus vaistų, padarė kardiogramą. Sakė, kad jo žmonai priešinfarktinė būklė. Daugiau nei valandą gydytojas sėdėjo šalia ir pasakė, kad reikia vykti į ligoninę. Žmona tris dienas gulėjo reanimacijoje, po to Santariškėse, kardiologijos skyriuje. Žmonai ant kojų ir rankų buvo kraujosruvos, pradraskytos žaizdos, jis tą matė. Žmona pasakojo, kad S. ją tampė už plaukų. Tai trečias konfliktas tarp žmonos ir marčios. Vieną kartą S. mušė žmoną, kuriais metais, jis neatsimena. Žmona marčios neįžeidinėjo, nekeikė. Tuo tarpu S. G. M. G. keikė ir necenzūriniais žodžiais, ir kitais žodžiais. Ji vaikus tampo už plaukų. Jis sutinka, kad vaikai išsiskirtų. Vaikai skiriasi netaikiai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. B. parodė, jog ji buvo M. G. brolio sutuoktinė. M. G. pažįsta 53 metus, o S. pažįsta mažai, bendravo mažai. M. G. labai gera moteris, didelės širdies žmogus, visada padeda. Marijos keikiantis girdėti niekada neteko. Kiek žino, M. G. santykiai su marčia buvo normalūs. Marija visą savo meilę atidavė sūnaus šeimai. Konfliktų tarp M. G. ir S. G. ji nematė. Marija sakydavo, kad S. jai kaip dukra. Neprisimena, kada pirmą kartą pamatė M. G. po 2010-10-24. Ant jos rankų matė kraujosruvas. Mėlynės buvo kiaušinio, slyvos dydžio. Marija buvo išbalusi, be nuotaikos. Jai neteko girdėti, kad M. G. keiktų marčią, kalbėtų apie ją blogai. Kai ji ateidavo į svečius pas Mariją, labai dažnai matydavo anūkus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. parodė, jog išeiginės dienos rytą jis išgirdo triukšmą. Į jo buto duris daužė durimis. Išgirdo riksmus: ,,padėkite“, vaikai šaukė. Jis atidarė duris, išėjo, pamatė M. G., prispaustą tarp durų. Ji rėkė pagalbos. Jis nustūmė duris. Už durų stovėjo S. G., ji laikė duris. Tikriausiai ji nenorėjo M. G. įleisti į vidų. M. G. buvo susijaudinusi. Jis nepastebėjo jokių sužalojimų ant M. G.. Jis moterims padėjo ir išėjo, jas paliko. M. G. jam dar rodė išrautus plaukus. S. G. nieko neaiškino. S. veidas buvo išraudęs, mušimo žymių jis nematė. Jis nežino, ar S. nuolat gyvena bute.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. S. parodė, kad įvykio dieną S. G. turėjo išeiti į darbą. Ji paskambino jai, L. S., ir pasakė, kad atėjo M. G.. Tik įėjusi vaikams pasakė, kad Svitlana nenormali. Ji, L. S., suprato, kad nuo tų žodžių prasidėjo ginčas. Pasakė susiruošti ir išeiti. Po to po kelių minučių jai paskambino Svetlana ir pasakė, kad kai ji pradeda rengtis, išeina ir Marija. Tai vyko apie 40 min. gal net daugiau. Jos susiskambindavo. S. sakė, kad Marija telefoną sudaužė, sudavė. Ji, L. S., girdėjo, kad vyksta konfliktas. Pasakė, kad paprašytų Marijos išeiti, namie yra vaikai. Kodėl išsiskirti joms nepavyko, nežino. Tai ne pirmas kartas. Marija prie jos S. mušė, sudavė per galvą. Tai įvyko tą dieną, kai S. paliko vyrą. Jai gaila vaikų. Vaikai kenčia. Kenčia nuo močiutės spaudimo. Alisai, 7 metų anūkei, sakyti, kad esi melagė, blogai. Alisa turi draugą, kuris sakė, kad Alisa išsigandusi žiūri į klasėje atidaromas duris. Mergaitė bijo, kad ateis močiutė ir jai bus gėda. Prieš dvi savaites atėjo tėtis, paėmė vaikus pasivaikščioti, nusivedė pas močiutę. Vaikai užsisklendžia dėl kažkokių priežasčių. Marija Alisai pasakė, kad esi išdavikė, manęs negerbi. Po to mergaitė pas močiutę nenori eiti. Nuo santuokos pradžios S. gerbė Mariją. Jos, L. S., santykiai su Aleksandru buvo geri. M. G. matė jų, abiejų seserų, santykius sus savo tėvais, ji prikaišiodavo sūnui. Gal pavyduliaudavo. Vaikams meilė eina iš širdies. Vaikas nori būti su tais, kurie juos labiau myli. Kai S. 7 metus neturėjo vaikų, Marija sakė, kad ji bloga, todėl vyras ją muša. Kai vaikai atsirado, sakė, kad Aleksandras pavargsta, o S. nieko nedaro. Konfliktai tarp moterų praktiškai vyko iš pat pradžių. Berniukui buvo pusė metų, įvyko baisus konfliktas. Skandalai būdavo tokio lygio, kad žmonės nekalbėdavo, nesimatydavo, keiksmažodžių ji iš jų pusės negirdėjo, bet patys konfliktai būdavo dažni. Kai Artiomas atsidūrė ligoninėje, S. su vaiku gulėjo Ukrainoje reanimacijoje. Išėjusi iš ligoninės vyko į Lietuvą. Visą naktį traukinyje nemiegojo. Stotyje juos pasitiko Aleksandras. S. svėrė 38 kg. Ji, L. S., susiskambino, pasakė, kad ji atvažiuos vakare. Praėjo 3-4 val., kai atvyko S. į Lietuvą, telefonu iš balso išgirdo, kad kažkas įvyko. Paprašė atvykti. Kai ji atvažiavo, S. buvo neadekvati, nusivylusi. Marija kartu su A. S. engė, labai barėsi. Per vedybų laikotarpį moterys tarpusavio atžvilgiu smurtą naudojo. Prieš du metus M. S. sudavė smūgį. Tai buvo prie jos, L. S.. Kai pamatė, kad moteris sudavė, paėmė tuomet Mariją už pečių ir patraukė. Tarp moterų buvo skandalai, nesutarimai. Moterys viena kitą iškeikė, kai Artiomui buvo 2 metai, prieš tris metus, tai vienintelis atvejis, kai ji, L. S., matė konfliktą asmeniškai. To konflikto metu Marija labai stipriai sudavė S., S. tuo pačiu atsakė. Po 2010-10-24 konflikto S. G. pas ją, L. S., atvažiavo jai grįžus po darbo, apie 15.00-15.30 val. Pas S. buvo išrauti plaukai, po akimi buvo žymė, kairėje veido pusėje, ant skruosto buvo raudona žymė, žymės vietos tikslai negali nurodyti. Tą dieną S. turėjo dirbti. Jos dirba turguje. S. registruota Darbo biržoje. Ji, L. S., turi paviljoną, jos kartu jame dirba. Kartais dirba kaip samdomos darbuotojos, tai jų bendras verslas. Ji dirba pagal patentą, S., jai padeda. S. vaikai mokyklą ir darželį lanko Lazdynuose. S. gyvena Fabijoniškėse. Kai S. išvyksta iš Lietuvos, vaikus žiūri ji L. S., A. G.. S. išvykas su Aleksandru suderindavo. Tuo metu reikėjo tėvo sutikimo. Be jo leidimo ji negalėjo išvykti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. M. parodė, kad kai įvyko įvykis, S. G. turėjo ateiti į turgų dirbti. Ji, G. M., jai skambino, klausė, kodėl neateina. S. G. pasakė, jog susimušė su A. G. motina. Sakė, kad atėjusi prižiūrėti vaikų anyta prie vaikų pradėjo ją juodinti. Ji, G. M., patarė išeiti. S. G. sakė, kad negalėjo palikti namų ir išeiti, nes kai ji išeidavo ir Marija išeidavo. Tuomet S. norėjo skambinti vyrui. Marija išmušė telefoną, kuris sudužo. Ji, G. M., S. nematė po įvykio. Antradienį jos turėjo skristi į Stambulą. Būnant viešbutyje, S. G. paėmė telefoną, ji, G. M., pamatė ant jos nubrozdinimus. Paklausė, iš kur. S. G. papasakojo, kad susimušė su anyta. Ji buvo apdraskyta veido srityje. Buvo išdraskyti plaukai, ties smilkiniu buvo dėmė. Ji, G. M., sakė, kad reikėjo kreiptis į medikus, nes ją apkaltins. S. G. sakė, kad ją ir per galvą mušė. Manė, kad vaikai paliudys. S. G. ji pažįsta 11-12 metų. Iki šio įvykio, tarp S. ir M. G. konfliktų matyti ir girdėti jai neteko.

Iš specialisto išvados Nr. G4119/10(01) matyti, jog M. G. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2010-10-24. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl to paties įvykio buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla prieš S. G., nenustačius pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (t. 1, b.l. 30-31, 204-231).

Iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-655-55 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo. Teismui pateiktuose ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepimuose į juos aprašomi tarpusavio konfliktai (t. 1, b.l. 140-231).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio matyti, jog A. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymius.

Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos, t.y. S. G., M. G. parodymų, liudytojų A. G., A. M., L. S., G. M., M. B. ir V. P. parodymų, rašytinės bylos medžiagos, t.y. prijungtos medžiagos iš civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo, administracinio teisės pažeidimo bylos, kuri prieš S. G. nutraukta, nenustačius pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, ir baudžiamosios bylos, kurioje A. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad tarp abiejų kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų S. G. ir M. G. bei kitų šeimos narių iš abiejų pusių yra kilęs tarpusavio konfliktas, kuris, kaip parodė abi moterys, tęsiasi iki šiol. Viena prieš kitą keikėsi, mušėsi, kaip parodė abi kaltinamosios, ir anksčiau. Be to, šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla dėl S. G. ir A. G. santuokos nutraukimo, kaip matyti, sutuoktiniai nesutaria dėl turto pasidalijimo, vaikų išlaikymo ir kt. ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepimuose aprašo besitęsiančio konflikto aplinkybes ir išdėsto savo nuomonę. Taigi, šioje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad besitęsiančio konflikto metu buvo atlikti kokie nors veiksmai, kurie būtų tiek pavojingi, kad siektų baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (t.y. kraštutinė) priemonė, taikoma už nusikalstamų veikų padarymą. Jos pagalba nėra sprendžiami civilinio pobūdžio ginčai, taip pat ir kilę konfliktai tarp fizinių asmenų, šeimyninio pobūdžio nesutarimai. Šioje byloje S. G. ir M. G. apsistumdymas, padarytos kraujosruvos, rankų apdraskymai, išrautų plaukų kuokštai, žodžiai kilo kaip konflikto pasekmė, kurį įtakoja ir vykstantis santuokos nutraukimo procesas. Abiejų kaltinamųjų veiksmuose nebuvo tyčios padaryti nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisintina ir M. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, išteisintina Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nepadarytos veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. G. civiliniame ieškinyje prašo priteisti iš S. G. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog patyrė fizinius sužalojimus, jai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. dėl įvykio jautė ne tik fizinį skausmą, bet patyrė ir sveikatos būklės pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, stresą bei besitęsiančią emocinę depresiją, kurios padarinius jaučia iki šiol. Turi gerti raminamuosius vaistus (t. 1, b.l. 114-115).

S. G. civiliniame ieškinyje prašo priteisti iš M. G. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog jautė fizinį skausmą, buvo apdraskyta, tokia turėjo vykti į kitą šalį, į Turkiją. Buvo prie vaikų apšmeižta, pažeminta (t. 1, b.l. 110).

M. G. ir S. G. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

išteisinti S. G. dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

išteisinti M. G. dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiųjų M. G. ir S. G. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.