Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui J. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Z. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Z. laikotarpiais nuo 2018-07-02 iki 2018-07-31, nuo 2019-04-03 iki 2019-04-30, nuo 2019-05-14 iki 2019-05-30 buvo įsigijęs verslo liudijimus prekybai neribojant veiklos teritorijos (į verslo liudijimus, kaip šeimos narys, buvo įrašyta mama V. Z.), E. Z. pajamas iš individualios veiklos deklaravo, tačiau nepildė ir patikrinimui nepateikė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių 2 punktą. E. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. Z. laikotarpiu nuo 2019-05-08 iki 2019-07-05 leido dirbti V. A. (L.), t. y. prekiauti uogomis, vaisiais ir daržovėmis prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), prie „M.“ PC įėjimo, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šiais veiksmais E. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

E. Z. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. E. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3). Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad E. Z. vengia atvykti į teismo posėdį ir administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas J. O. surašytą administracinio nusižengimo protokolą palaikė ir nurodė, kad E. Z. kaltė dėl padarytų pažeidimų yra įrodyta visiškai byloje surinktais įrodymais. Pažymėjo, kad E. Z. nepildė žurnalų laikotarpiu nuo 2018-07-02 iki 2019-05-30. 2019-07-05 V. A. (L.) nurodė, kad ji dirbo ir pati susitarė dėl darbo su E. Z.. Ji turėjo pažymą, kad ji dirbo E. Z..

Motyvuojamoji dalis

ANK 205 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Ši teisės norma taip pat yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos taisyklių 2 punkte numatyta, kad verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklų priede.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, be kita ko, ir tuo atveju, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir DK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). Taip pat ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Be to, DK 43 straipsnio 1 dalies nustato, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. Z. paaiškinimų, esančių administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3), matyti, jog jis savo kaltę dėl nusižengimų pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad E. Z. kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, jog iš byloje esančio surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 3). Be administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei jo paties paaiškinimų, esančių administracinio nusižengimo protokole, jo kaltė visiškai įrodyta:

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-06-10 Operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo Įstatymo 120 straipsnio nuostatomis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojai Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus specialistai skiriami atlikti operatyvų patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą; vieta – Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., prekyba uogomis, vaisiais, daržovėmis. Operatyvų patikrinimą pradėti 2019-06-11 baigti iki 2019-07-29 (b. l. 4);

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-07-05 Faktų fiksavimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad buvo patikrinta V. A.. Nustatyta, jog prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), prie „M.“ PC įėjimo, V. Z. prekiavo braškėmis, trešnėmis, šilauogėmis, vyšniomis ir žirniais. Ji patikrinimui pateikė Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta veiklos sritis – maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse. Patikrinimo metu buvo nupirkta trešnių už 4,20 Eur. Vaisių (uogų) įsigijimo dokumentai ir leidimas prekiauti nepateikti. Prekybos vietoje buvo laikoma: 30 kg braškių; 11 kg trešnių; 5 kg vyšnių; 8 kg šilauogių; 3 kg žirnių. Patikrinimo metu buvo suprekiauta 20 Eur. Iš V. A. dėl vykdomos veiklos, prekių pristatymo, prekių įsigijimo dokumentų, leidimo prekybai ir gaunamo darbo užmokesčio buvo paimtas raštiškas paaiškinimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji nurodė, kad ji pardavėjos darbą susirado per skelbimą internete, tel. (duomenys neskelbtini). Dėl darbo tarėsi su E.. Sutarė, kad ji prekiaus lauke uogas, adresu (duomenys neskelbtini), prie „M.“ PC. Darbo užmokestis 40 Eur į dieną, kuriuos mokės E.. Pinigus mokės penktadieniais – 200 Eur/sav. Darbo laikas – 5 dienos per savaitę nuo 09.00 val. iki 19.00 val. Prekes kiekvieną dieną į darbo vietą pristato E.. Darbo sutartis su ja nebuvo pasirašyta. Taip ji dirbo nuo 2019-05-08 (b. l. 5);

- 2019-07-05 V. A. (L.) rašytiniu paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad ji pardavėjos darbą susirado per skelbimą internete, tel. (duomenys neskelbtini). Paskambinus nurodytu telefonu, ji susitarė su E., jog ji dirbs vaisių ir uogų pardavėja, adresu (duomenys neskelbtini). Atlyginimą mokės savaitės pabaigoje, per dieną 40 Eur. Edgaro pasiūlytomis sąlygomis ji dirba pardavėja nuo 2019-05-08 darbo dienomis nuo 09.00 val. iki 19.00 val. Kiekvieną penktadienį jai E. sumoka 200 Eur už savaitę. Ji su savimi leidimo neturėjo. Su savimi taip pat neturi vaisių ir uogų įsigijimo dokumentų, tačiau faktūra išrašyta jos vardu. Visas prekes E. atvežė ryte. Ji nesudariusi darbo sutarties su E., veiklą vykdo pagal pažymą. Šiandien suprekiavo už 20 Eur. (b. l. 6);

- 2019-07-09 E. Z. rašytiniu paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad jis 2019-06-01 įdėjo skelbimą į „F.“, jog ieškoma uogų pardavėja. Jis susitarė su V. A., kad ji dirbs pardavėja nuo 2019-05-08 prie „M.“. Į dieną buvo sutarta mokėti jai po 40 Eur. Pinigai buvo mokami penktadieniais nuo 2019-05-08. Jis prekes atveždavo į prekybos vietą kiekvieną rytą su PVM sąskaitom – faktūrom, kurios buvo išrašytos E. G. vardu. Prekės į prekyvietę būdavo pristatomos nuosavu automobiliu. Su V. A. darbo sutartis nebuvo sudaryta. Įgaliojimo iš E. G. jis neturėjo, ji apie V. A. įdarbinimą nebuvo informuota. Papildomai nurodė, kad jis (E. Z.) sumokėjo V. A. už jos darbą: gegužės mėnesį – 600 Eur, birželio mėnesį – 600 Eur, liepos mėnesį – 200 Eur. pajamų žurnalo neturėjo ir nevedė, nes pajamos buvo minimalios. Jis iš E. G. algos negauna, kadangi ji yra jo sužadėtinė, jie veda bendrą ūkį (b. l. 7);

- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-07-26 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad operatyvus patikrinimas buvo pradėtas 2019-07-05, baigtas 2019-07-25. Vykdydami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-06-10 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus specialistai patikrino E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris vykdo prekybą vaisiais ir daržovėmis. Tikrintas – mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, kurios užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), už samdomą nelegalų darbuotoją ir Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų nepildymą E. Z. atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bei 205 straipsnio 1 dalį. Taip pat asmeniui buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas nuo operatyvaus patikrinimo pažymos įteikimo pateikti Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM313) už 2019 m. gegužės, birželio mėnesius. Iki 2019-08-16 pateikti Mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM313) už 2019 m. liepos mėnesį (b. l. 8-9) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą (E. Z. paaiškinimus administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3), jo rašytinius 2019-07-09 paaiškinimus (b. l. 7), V. A. (L.) 2019-07-05 rašytinius paaiškinimus (b. l. 6), administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 3), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-06-10 Operatyvaus patikrinimo pavedimą (b. l. 4), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-07-05 Faktų fiksavimo pažymą (b. l. 5), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-07-26 Operatyvaus patikrinimo pažymą (b. l. 8-9) ir kitą byloje surinktą medžiagą), kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog E. Z. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus visiškai įrodyta.

Konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog E. Z. laikotarpiais nuo 2018-07-02 iki 2018-07-31, nuo 2019-04-03 iki 2019-04-30, nuo 2019-05-14 iki 2019-05-30 buvo įsigijęs verslo liudijimus prekybai neribojant veiklos teritorijos, į verslo liudijimus, kaip šeimos narys, buvo įrašyta mama V. Z.. E. Z. pajamas iš individualios veiklos deklaravo, tačiau nepildė ir patikrinimui nepateikė Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių 2 punktą. Be to, E. Z. teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens priėmimą į darbą, leido V. A. (L.) dirbti nelegalų darbą, t. y. prekiauti uogomis, vaisiais ir daržovėmis prekybos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), prie „M.“ PC įėjimo, laikotarpiu nuo 2019-05-08 iki 2019-07-05 ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl šie E. Z. veiksmai Institucijos protokole teisingai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 205 straipsnio 1 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 205 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Pažeidėjo E. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusižengimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas E. Z., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą (padaryti du administraciniai nusižengimai, iš kurių vienas susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, antras – su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, pažeidėjas siekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių bei nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą), į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (vienas), į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, jog nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus (27 metų), dirba, administracine tvarka baustas (b. l. 10-21). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka baustas, tačiau tokios rūšies nusižengimus padarė pirmą kartą, neteistas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. Z. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini įstatymų sankcijose numatytų baudų minimumui. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 205 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

E. Z. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

E. Z. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir E. Z. paskirti galutinę 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.