Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-4950-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
A5.-4950-865/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04146-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Pažeidėjas
D. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-4950-865/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04146-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G.,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam Vilniaus miesto sav., Vilnius, dirbančiam UAB ,,A‘‘ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., būdamas UAB ,,B‘‘ vadovu, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, o būtent 2018 m. liepos 12 d., apie 13.00 val., VDI inspektoriams G. K. ir K. B. atliekant patikrinimą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, numatytiems DK 32 straipsnyje, leido dirbti N. K. ir D. S., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Teismo posėdyje D. G. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog įvykis nutiko prieš 1.5 metų. Dirbo objekte, pažįstamo paprašė pagalbinių darbininkų, kad išvalytų šiukšles. Jis atstovavo įmonei ,,C’’. Jis davė papildomų žmonių, kurie pasirodo dirbo nelegaliai. Buvo sudaryta sutartis su UAB ,,C”. Tai buvo pagalbinių darbuotojų nuoma su valandiniu įkainiu. Prašydavo darbuotojų pagal poreikį pvz. momentiniams darbams: kažką išnešti, išvalyti, plytas pakrauti. Jei reikėdavo įrankių - viską duodavo. Tie darbuotojai pas juos dirbo gal pora dienų. Jam nėra tekę bendrauti su UAB ,,C’’ vadovu G. S.. Bendravo su jo atstovu D., pavardės neatsimena. Su UAB,,C’’ yra kontaktavęs sutartyje nurodytu telefono numeriu. Tie darbuotojai buvo atidirbę tik pora dienų, tad sumokėję dar nebuvo. Buvo tik darbų pradžia.

Šalies argumentai

D. G. savo paaiškinime, esančiame administracinio nusižengimo byloje, nurodė, kad įmonė atlieka mūro, tinkavimo, betonavimo pagalbinius darbus objekte (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pagalbiniams darbams įmonė yra sudariusi subrangos sutartį su UAB ,,C‘‘, o būtent nuomoja pagalbinius darbuotojus bei atsiskaito pagal išdirbtas valandas. Pažymi, jog tiek D. S. tiek N. K. yra atsiųsti įmonės UAB ,,C‘‘ valymo, krovimo darbams. Nurodo, jog minėti asmenys darbus atlieka kartu su jo įmonės darbuotojais (b. l. 5).

Teismo posėdyje liudytojas D. S. parodė, jog darbą susirado per skelbimą. Kalbėjo telefonu. Žmogus neprisistatė. Skelbimas buvo dėl pagalbinių darbuotojų. Pasakė atvykti kitą dieną adresu (duomenys neskelbtini). Jis taip padarė. Dirbo dvi dienas. Darbus parodydavo vadovas, jo pavardės neprisimena. Darbo sutarties sudaręs nebuvo. Dirbo UAB „B“. Paaiškinime viską nurodė teisingai.

Iš 2018 m. liepos 12 d. rašytinio D. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad minėtas asmuo antrą dieną dirba (duomenys neskelbtini) neoficialiai. Darbą susirado per skelbimus internete. Pažymi, jog darbo sutarties nepasirašė (b. l. 6).

Iš 2018 m. liepos 12 d. rašytinio N. K. paaiškinimo nustatyta, kad jis statybos įmonėje UAB ,,B“ (duomenys neskelbtini) dirbo kelias dienas. Objekte dirba pagalbiniu darbinius darbus, o būtent padavinėjo įrankius, nešiojo statybines medžiagas. Pažymi, jog rytais atėjus į darbo vietą žmogus, kurio pavardės neatsimena nurodo darbus, kuriuos reikia atlikti. Šį darbą jam pasiūlė pažįstamas. Dėl atliginimo dar nesutarė, todėl darbo sutarties nepasirašė. Apie darbo saugą buvo instruktuotas žodžiu (b. l. 7).

Byloje esančiame 2019 m. rugpjūčio 12 d. nelegalaus darbo tyrime akte Nr. NDA 0897-1383 užfiksuota, kad VDI darbo inspektoriai G. K., K. B. ir R. T., vykdydami jiems paskirtas funkcijas, atliko patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo fakto statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu objekte rasti R. G., R. L. bei du pagalbinius bei valymo darbus atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenys nurodė, jog dirba arba UAB „A“ arba UAB „B“. Patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad R. G. ir R. L. dirba UAB „B“, duomenų apie D. S. ir N. K. socialinį draustumą nėra. D. S. ir N. K. nurodė, kad objekte dirba antrą dieną, atlieka pagalbinius darbus, darbo sutarčių dar nepasirašę. Tyrimo metu apklaustas užsakovo UAB „A“ darbų vadovas J. J. parodė, kad pagal rangos sutartį valymo darbus atlieka UAB „A“. J. J. nurodė, kad minėti asmenys objekte dirbo porą dienų, valė patalpas, į statybos objektą pagalbiniams darbams atsiuntė UAB „A“, atsakingas asmuo direktorius D. G.. Į VDI skyrių atvykęs UAB „A“ direktorius D. G. pateikė paaiškinimą, kad objekte dirbę asmenys yra atsiųsti iš UAB ,,C“, kuri pagal pasirašytą rangos sutartį Nr. 2018/0008 atlieka pagalbinius darbus, už kuriuos yra atsiskaitoma pagal išdirbtas valandas. UAB „C“ registruota adresu (duomenys neskelbtini) (kaip ir UAB „B“) vadovas Ukrainos pilietis G. S.. Pažymėtina, kad patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad UAB „C“ socialiai apdraustų asmenų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje tarp UAB „A“ ir UAB „C‘‘ nenurodyta konkreti sutarties suma (priede nurodoma „aktuojama pagal faktą“, o pagalbiniai darbai įvertinti 42 eurų suma už darbo dieną, nenurodant tikslių darbų apimčių), sutartis galioja nuo 2018 m. kovo 29 d., vykdytojui apmokama pagal pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau 2018 m. liepos 27 d. dar nebuvo atliktas joks mokėjimas. D. G. pateikė darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „C“ atliko pagalbinius darbus adresui (duomenys neskelbtini), tačiau akte nenurodyta nei dirbtų dienų skaičius, nei mokėtina suma, aktą pasirašęs tik UAB „C“ atstovas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskambinus sutartyje nurodytu telefonu atsiliepęs asmuo prisistatęs D. Ū., žodžiu, o taip pat ir el. paštu nurodė, kad su UAB „C“ jokių sąsajų neturi, šią įmonę jis pardavė prieš keturis metus, sutartyje nurodytas telefono numeris yra jo asmeninis. Pažymėtina, kad viešojoje erdvėje kitų įmonės kontaktų rasti nepavyko. Išsiuntus įmonės registracijos adresu bei elektroniniu paštu, privalomąjį nurodymą atvykti į VDI skyrių įmonės vadovui G. S., nurodytu laiku vadovas neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepateikė, nuvykus įmonės registracijos adresu, įmonės rasti nepavyko. Pažymėtina, kad 2019 m. UAB „C“ iškelta bankroto byla VMI iniciatyva, kadangi VMI nustatė, kad UAB „C“ veiklos nevykdo nuo 2017 metų, todėl manytina, kad pateikta sutartis tarp UAB „A“ ir UAB „C“ yra fiktyvi ir yra sudaryta siekiant nuslėpti tikruosius darbų vykdytojus. Pažymėtina, kad D. G. yra UAB „A“ ir UAB „B“ direktorius. Pažymėtina ir tai, kad patikrinimo metu UAB „B“ darbuotojai N. K. ir D. S. vadino naujokais, nurodė, kad dirba kartu toje pačioje įmonėje, tačiau po pokalbio telefonu R. L. rašydamas rašytinį paaiškinimą nurodė, kad asmenys dirba kitoje įmonėje, kurios pavadinimo nežino. Nurodoma, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atliekant tyrimą dėl nelegalaus darbo ypatingą dėmesį reikia skirti parodymas gautiems patikrinimo metu, kadangi patikrinimo metu dažniausiai ir būna nurodomos tikrosios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad N. K. ir D. S. nelegaliai dirbo UAB ,,B“ naudai, o pateikta sutartimi tarp UAB „A“ ir UAB „C“ buvo siekiama nuslėpti tikruosius darbdavius (b. l. 3-4).

Teismo posėdyje ištirtas vaizdo įrašas su atliktu Darbo inspekcijos pareigūnų objekto, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimu (prijungtas prie bylos medžiagos).

Iš byloje esančio 2018 m. liepos 20 d. rašytinio UAB „A“ darbų vadovo J. J. paaiškinimo nustatyta, kad UAB „D‘‘ statyba atlieka statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). UAB „D“ yra sudariusi rangos sutartį su UAB „A“. Ši įmonė atsiuntė du darbininkus t.y. D. S. ir N. K. valyti patalpas ir esant reikalui atlikti kitus darbus. Iki darbo inspekcijos atvykimo šie du asmenys dirbo kelias dienas. Kiek jam yra žinoma UAB „A“ su kitais rangovas sutarčių nepasirašiusi. Pažymi, jog po darbo inspekcijos patikrinimo šie du asmenys minėtame objekte nebedirba (b. l. 8).

Iš byloje esančio 2018 m. liepos 12 d. R. L. įmonės UAB „B‘‘ betonuotojo rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad asmenys D. S. ir N. K. dirbo kelias dienas, valė statybvietę. Šiems asmenis nurodymus duodavo J. J.. Nurodo, jog nežino kokiai būtent įmonei dirbo D. S. ir N. K. (b. l. 9).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2018 m. liepos 12 d. Sodros informacinėje sistemoje D. S. tarp bendrovės darbuotojų nėra (b. l. 10).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2018 m. liepos 12 d. Sodros informacinėje sistemoje N. K. tarp bendrovės darbuotojų nėra (b. l. 11).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2018 m. liepos 12 d. Sodros informacinėje sistemoje nurodyta, kad R. G. ir R. L. dirba UAB „B“ (b. l. 12,13).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. įmonėje UAB ,,C‘‘ Sodros informacinės sistemos duomenimis socialiai apdraustų asmenų nėra (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2018 m. spalio 4 d., Valstybės registrų centro duomenų matyti, kad nuo 2016 m. gruodžio 27 d. D. G. yra UAB „B“ vadovas (direktorius) (b. l. 23,24).

Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės registrų centro duomenų matyti, kad nuo 2018 m. kovo 22 d. D. G. yra UAB ,,A‘‘ vadovas (direktorius) (b. l. 27-28).

Teismo motyvai dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis nustato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis); apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G., būdamas UAB ,,B‘‘ įmonės direktoriumi, savo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, faktiškai nepripažino, teigdamas, kad objekte dirbę asmenys D. S. ir N. K. yra atsiųsti iš įmonės UAB ,,C“, kuri pagal pasirašytą rangos sutartį Nr. 2018/0008 atlieka pagalbinius darbus, už kuriuos yra atsiskaitoma pagal išdirbtas valandas, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad įmonė UAB ,,C“ registruota adresu (duomenys neskelbtini) (kaip ir UAB „B“) vadovas Ukrainos pilietis G. S.. Pažymėtina, kad patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad UAB „C“ socialiai apdraustų asmenų nėra. Teismo vertinimu, tokia D. G. pozicija laikytina gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jo nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018 m. liepos 12 d. apie 13.00 val. buvo atliekamas VDI patikrinimas (duomenys neskelbtini). Tai, kad tarp UAB ,,B‘‘ ir D. S. bei N. K. buvo susiklostę darbo santykiai, patvirtina nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota informacija, vaizdo įrašas, kur, be kita ko, nurodyta, kad patikrinimo metu objekte buvo rasti R. G., R. L. bei du pagalbinius bei valymo darbus atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai D. S. ir N. K.. Tas matyti ir vaizdo įraše. Pažymėtina, jog minėti asmenys kartu dirbo su įmonės UAB „B“, kurios direktoriumi yra D. G., darbuotojais R. G. ir R. L.. Patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad R. G. ir R. L. dirbo įmonei UAB „B“. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėto patikrinimo metu D. S. ir N. K. nurodė, kad dirba arba UAB „A“ arba UAB „B“, tačiau patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad duomenų apie D. S. ir N. K. socialinį draustumą nėra. Be to, D. S. ir N. K. paaiškino, kad objekte dirba antrą dieną, atlieka pagalbinius darbus, darbo sutarčių dar nepasirašė. Šį faktą taip pat patvirtino tyrimo metu apklaustas užsakovo UAB „D“ darbų vadovas J. J., kuris parodė, kad pagal rangos sutartį valymo darbus atlieka UAB „A“. J. J. parodė, kad minėti asmenys objekte dirbo porą dienų, valė patalpas, į statybos objektą pagalbiniams darbams atsiuntė UAB „A“, atsakingas asmuo direktorius D. G.. Šią informaciją patvirtina ir byloje pateiktas R. L. įmonės UAB „B‘‘ betonuotojo rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog D. S. ir N. K. dirbo kelias dienas, valė statybvietę. Šiems asmenis nurodymus duodavo J. J. (b. l. 9). Be to, buvo nustatyta, jog sutartyje tarp UAB „A“ ir UAB „C‘‘ nenurodyta konkreti sutarties suma (nurodoma „aktuojama pagal faktą“, o pagalbiniai darbai įvertinti 42 eurų suma už darbo dieną, nenurodant tikslių darbų apimčių), sutartis galioja nuo 2018 m. kovo 29 d., vykdytojui apmokama pagal pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau 2018 m. liepos 27 d. dar nebuvo atliktas joks mokėjimas. D. G. pateikė darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „C“ atliko pagalbinius darbus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau akte nenurodyta nei dirbtų dienų skaičius, nei mokėtina suma, aktą pasirašęs tik UAB „C“ atstovas. Be to, nelegalaus darbo tyrime akte taip pat nurodyta, jog paskambinus rangos sutartyje Nr. 2018/0008 nurodytu telefonu atsiliepęs asmuo prisistatęs D. Ū., žodžiu, o taip pat ir el. paštu nurodė, kad su UAB „C“ jokių sąsajų neturi, šią įmonę jis pardavė prieš keturis metus, sutartyje nurodytas telefono numeris yra jo asmeninis. Pažymėtina, kad viešojoje erdvėje kitų įmonės kontaktų rasti nepavyko. Išsiuntus įmonės registracijos adresu bei elektroniniu paštu, privalomąjį nurodymą atvykti į VDI skyrių įmonės vadovui G. S., nurodytu laiku vadovas neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepateikė, nuvykus įmonės registracijos adresu, įmonės rasti nepavyko. Be to, akte nurodyta, jog 2019 m. UAB „C“ iškelta bankroto byla VMI iniciatyva, kadangi VMI nustatė, kad UAB „C“ veiklos nevykdo nuo 2017 metų, todėl pagrįstai galima teigti, jog pateikta sutartis tarp UAB „A“ ir UAB „C“ yra fiktyvi ir yra sudaryta siekiant nuslėpti tikruosius darbų vykdytojus, kadangi D. G. yra UAB „A“ ir UAB „B“ direktorius. Iš to darytina išvada, kad N. K. ir D. S., paklusdami įmonėje UAB „B“ nustatytai tvarkai nelegaliai dirbo, o būtent 2018 m. liepos 12 d., apie 13.00 val., statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko darbines funkcijas, tuo sukurdami įmonei naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. 2018 m. liepos 12 d., apie 13.00 val., t.y. VDI patikrinimo metu, VSDFV informacinės sistemos duomenimis, nei N. K. nei D. S. įmonėje tarp apdraustųjų nurodytas nebuvo, su jais darbo sutartys taip pat nebuvo pasirašytos.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad įmonės UAB „B“ vadovas D. G. leisdamas atlikti darbines funkcijas N. K. ir D. S., nesudarius darbo sutarties, nepranešus apie darbo pradžią mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios Sodros teritoriniam skyriui, pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudų skyrimo

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad įmonėje nelegaliai dirbo 2 asmenis). Nusižengimas tyčinis, baigtas. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas ar teistumą nepateikta, dirbantis UAB ,,Vingės statyba‘‘ direktoriumi, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti D. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus minimalią baudą, numatytą įstatymo straipsnio sankcijoje, t.y. paskyrus 1 000 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1000 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106017346.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė