- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2-1553/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- N. Š., D. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. Š. ir D. Š. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties, kuria ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-439-198/2014 pagal ieškovo bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ ieškinį atsakovams N. Š., D. Š., trečiajam asmeniui J. Š. dėl N. Š. pripažinimo individualios įmonės dalyve, buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir leidimo nukreipti išieškojimą į asmeninį sutuoktinių D. Š. ir N. Š. turtą bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ (toliau – įmonė „Nida“) bankroto administratoriaus kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, ir prašė pripažinti N. Š. įmonės „Nida“ dalyve; pripažinti N. Š. vardu registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine jos ir D. Š. nuosavybe; leisti nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininkų, sutuoktinių D. Š. ir N. Š. turtą įmonės „Nida“ bankroto byloje Nr. B2-43-425/2006 102 970,50 Lt sumai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas 2014 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo „pripažinti N. Š. vardu registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine jos ir D. Š. nuosavybe“, prašė jo nenagrinėti (t. 1 b. l. 181).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad įmonei „Nida“ bankroto byla iškelta teismo 2005 m. gegužės 27 d. nutartimi, kreditoriniai reikalavimai patvirtinti 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (t. 1 b. l. 18-19). N. Š. ir D. Š. laikė juridinio asmens dalyviais, privalančiais, neužtekus individualios įmonės turto, atsakyti savo turtu. Kadangi įmonė „Nida“ turto neturėjo, 2013 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą išieškojimą nukreipti į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą (t. 1 b. l. 27).
Ieškovas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ir grąžino N. Š. 2009 m. vasario 13 d. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 13 d., 2005 m. gruodžio 7 d. nutarčių, priimtų likviduojamos dėl bankroto įmonės „Nida“ bankroto byloje dėl antstolės A. J. 2005 m. gruodžio 12 d. patvarkymo Nr. 86644 „Dėl piniginių lėšų arešto“ bei dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštų (civilinė byla Nr. B2-2-425/2009). Pažymėjo, kad 2009 m. vasario 23 d. nutartyje teismas konstatavo, kad „N. Š. yra juridinio asmens (įmonės) dalyvė, nes D. Šulčo įmonės „Nida“ veiklos laikotarpiu N. Š. buvo (bylos duomenimis ir toliau yra) susituokusi su D. Š.“ Lietuvos apeliacinio teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi paliko šią nutartį nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-412/2009).
Ieškovas taip pat nurodė, kad N. Š. ir D. Š. santuoką sudarė 1978 m. birželio 26 d., tačiau jos iki šiol nenutraukė (t. 1 b. l. 34); butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 1979 m. gegužės 17 d.; N. Š. buto savininke įregistruota 1990 m. spalio 25 d. (t. 1 b. l. 32-33); įmonė „Nida“ įsteigta 1990 metų rudenį; N. Š. dalyvavo įmonės „Nida“ veikloje. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas laikė, jog išieškojimas į minėtą butą galėjo būti nukreiptas ne tik kaip į juridinio asmens dalyvių turtą, nesant įmonės turto, bet ir dėl to, kad iš įmonės veiklos gautos pajamos buvo naudojamos sutuoktinių šeimos poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas D. Š. atsiliepime į ieškinį prašė pripažinti bankroto procesą neteisėtu; pripažinti įmonės bankroto administratoriaus A. T. veiksmus nusikalstamais, t. y. nuo 2005 m. prievartavus turtą, vykdžius užsakomuosius susidorojimus su D. Š. bei sukčiavus; įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą administratoriaus A. T. ir AB Turto bankas atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 123 str., 181 str., 182 str.; išreikalauti iš Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-18-03/2003; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė N. Š. su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti, paskirti bankroto administratoriui maksimalią įstatymu numatytą nuobaudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 procentų skirti jai kaip dalinį moralinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo J. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine N. Š. ir D. Š. nuosavybe ir civilinę bylą Nr. 2-439-198/2014 šioje dalyje nutraukti: kitoje dalyje nutarė ieškinį patenkinti iš dalies: leisti nukreipti išieškojimą į asmeninį D. Š. turtą bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ bankroto byloje Nr. B2-43-425/2006 102 970,50 Lt sumai, atmesti reikalavimą dėl išieškojimo nukreipimo į N. Š. asmeninį turtą bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ bankroto byloje Nr. B2-43-425/2006 102 970,50 Lt sumai, priteisti iš D. Š. ir N. Š. po 100 Lt bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonei „Nida“.
Teismas nustatė, kad įmonei „Nida“ Panevėžio apygardos teismas 2005 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtino ir patikslino įmonės „Nida“ kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus: Kauno apskrities VMI – 2 663,95 Lt, VSDFV Kėdainių skyriaus – 10 262,00 Lt ir AB Turto bankas – 97 536,60 Lt, iš viso 110 462,55 Lt kreditorių reikalavimus. Teismo teigimu, administravimo išlaidos sudarė 5 433,90 Lt. Įmonės „Nida“ kreditorių susirinkimas 2013 m. gegužės 20 d. įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininkų sutuoktinių D. Š. ir N. Š. turtą bankrutavusios įmonės „Nida“ bankroto byloje.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė N. Š. nuosavybė (CPK 178 str., 185 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio dalyje dėl minėto buto pripažinimo bendrąja jungtine N. Š. ir D. Š. nuosavybe ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Teismas taip pat nustatė, kad D. Š. buvo Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“, įsteigtos 1990 m. gruodžio 13 d., savininkas. D. Š. priklausė dvi transporto priemonės, N. Š. - viena transporto priemonė, o įmonei „Nida“ - taip pat viena transporto priemonė. Įmonė „Nida“ kito turto neturėjo, nuo 1997 metų nevykdė jokios veiklos, todėl teismas darė išvadą, jog, D. Š., būdamas įmonės „Nida“ dalyviu, už įmonės skolas turi atsakyti savo asmeniniu turtu.
Teismas konstatavo, kad N. Š. buvo tik juridinio asmens dalyvio sutuoktinė, todėl atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti N. Š. įmonės „Nida“ dalyve kaip teisiškai nepagrįstą. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, jog individualios įmonės savininko D. Š. sutuoktinė N. Š. jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės, kaip šeimos versle, veikloje (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog N. Š. neatsirado pareiga atsakyti pagal individualios įmonės prievoles.
Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nenustatė duomenų, patvirtinančių nesąžiningą bankroto administratoriaus elgesį, todėl šio prašymo netenkino.
Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, jos sudėtingumą, į reikalavimų patenkinimo kiekį, iš dalies patenkino bankroto administratoriaus prašymą ir priteisė iš D. Š. ir N. Š. po 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi nei D. Š., nei N. Š. nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo patenkintas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė N. Š. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį dalyje dėl 100 Lt priteisimo iš N. Š. bankrutavusiai Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonei „Nida“. Nurodo, jog teismas klaidingai iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Atskiruoju skundu atsakovas D. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį dalyje dėl leidimo nukreipti išieškojimą į asmeninį D. Š. turtą bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ bankroto byloje Nr. B2-43-425/2006 102 970,50 Lt sumai ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po 100 Lt iš D. Š. ir N. Š. bankrutavusiai Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonei „Nida“; pripažinti bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ bankroto procesą nusikalstamu ir neteisėtu; pripažinti bankroto administratoriaus A. T. veiksmus nusikalstamais, t. y. nuo 2005 m. prievartavus turtą, vykdžius su juo užsakomuosius susidorojimus bei sukčiavus; įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą administratoriaus A. T. ir AB Turto bankas atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 123 str., 181 str., 182 str. Atskirajame skunde teigia, jog įmonės „Nida“ bankroto procesas yra tyčinis nusikaltimas, t. y. tyčinis Panevėžio apygardos teismo bei bankroto administratoriaus, AB Turto bankas nusikaltimas, turto prievartavimas. Be to, teismas, priteisdamas iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų patenkinimą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskiruosius skundus laiko atskiruosius skundus nepagrįstais, prašo jų netenkinti bei priteisti iš apeliantų 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad apeliantė N. Š. nepagrįstai teigia, jog pareikšimas jos atžvilgiu buvo atmestas visiškai. Taip pat laiko nepagrįstais apelianto D. Š. argumentus, neturinčiais tiesioginio ryšio su nagrinėjamu dalyku bei priimtos nutarties išvadomis ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.
Apeliantas D. Š., nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį dalyje dėl leidimo nukreipti išieškojimą į asmeninį D. Š. turtą bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ bankroto byloje Nr. B2-43-425/2006 102 970,50 Lt sumai ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po 100 Lt iš D. Š. ir N. Š. bankrutavusiai Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonei „Nida“; pripažinti bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ bankroto procesą nusikalstamu ir neteisėtu; pripažinti bankroto administratoriaus A. T. veiksmus nusikalstamais, t. y. nuo 2005 m. prievartavus turtą, vykdžius su juo užsakomuosius susidorojimus bei sukčiavus; įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą administratoriaus A. T. ir AB Turto bankas atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 123 str., 181 str., 182 str.
Atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 334, 338 str.). Atsakovas D. Š. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareiškęs ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teisme. Atskiruoju skundu apeliantas D. Š. reikalauja ne tik panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį dalyje dėl leidimo nukreipti išieškojimą į asmeninį D. Š. turtą bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ bankroto byloje Nr. B2-43-425/2006 102 970,50 Lt sumai ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po 100 Lt iš D. Š. ir N. Š. bankrutavusiai Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonei „Nida“, tačiau taip pat pripažinti bankrutavusios Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonės „Nida“ bankroto procesą nusikalstamu ir neteisėtu; pripažinti bankroto administratoriaus A. T. veiksmus nusikalstamais, t. y. nuo 2005 m. prievartavus turtą, vykdžius su juo užsakomuosius susidorojimus bei sukčiavus; įpareigoti ikiteisminio tyrimo institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą administratoriaus A. T. ir AB Turto bankas atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 123 str., 181 str., 182 str. Šie reikalavimai, išskyrus reikalavimą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties dalies panaikinimo, nenagrinėti apeliacinės instancijos teismo, kadangi nėra apeliacijos objektas.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, įgyvendinama ne tik pareiškiant teismui ieškinį, bet ir skundžiant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismams. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei įgyvendinti (pateikti įstatymo nustatyta tvarka parengtą procesinį dokumentą ir pan.).
Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo nei dėl įmonės bankroto iškėlimo, nei dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, nei dėl galimai neteisėtų veiksmų, vykdant bankroto procedūras.
Dėl ieškinio tenkinimo iš dalies
Apeliantas D. Š. atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškinys patenkintas iš dalies. Apelianto D. Š. atskirojo skundo argumentai dėl galimai neteisėtos veikos vykdant įmonės „Nida“ bankroto procedūras nelaikytini teisiškai reikšmingais teisingam šios bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį patenkino iš dalies. Pateikti į bylą įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto D. Š. atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio tenkinimo iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
Apeliantai N. Š. ir D. Š. nesutinka su iš jų priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.
Kaip minėta, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų (apeliantų) 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, pareiškimą patenkinęs iš dalies, priteisė iš apeliantų po 100 Lt bylinėjimosi išlaidų įmonei „Nida“.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas tik atsakovo D. Š. atžvilgiu. Atsakovės N. Š. atžvilgiu ieškinys buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. leista nukreipti išieškojimą tik į asmeninį D. Š. turtą įmonės „Nida“ bankroto byloje, apeliacinis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės N. Š. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui įmonei „Nida“. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Dėl atskirųjų skundų ir pirmosios instancijos teismo nutarties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto D. Š. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Apeliantės N. Š. atskirasis skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl 100 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantės N. Š. (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).
Ieškovas atsiliepime į atskiruosius skundus prašė priteisti iš apeliantų 100 Lt atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantės N. Š. skundas yra tenkinamas, o apelianto D. Š. – netenkinamas bei vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, priteisia tik iš apelianto D. Š. ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria priteista iš D. Š. ir N. Š. po 100 Lt bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonei „Nida“, pakeisti ir priteisti iš D. Š. 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonei „Nida“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), bankrutavusiai Donato Šulco individualios gamybos realizavimo įmonei „Nida“ 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.