Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo B. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimo B. O. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. O. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bū­da­mas neblai­vus, jam nustatytas vidutinis – 1,82 promilių girtumas, nebuvo prisisegęs saugos diržo ir nepa­tei­kė jokių dokumentų, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 202 punk­tų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

B. O. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde ginčijamas kaltės klausimas. B. O. mano, kad teis­mas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, savaip interpretavo jo teisme duotus paaiškinimus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas pro­ce­si­nis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir ob­jek­ty­viai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­ta­tos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis ad­mi­nis­tracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius ad­ministracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nus­ta­ty­tas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vado­va­vo­si. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikš­mę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio tei­sės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti by­los įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų pa­aiš­ki­ni­mų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išanalizavęs apeliacinio skun­do motyvus sprendžia, kad apylinkės teismas minėtų įstatyminių nuostatų nesilaikė. Kauno apy­lin­kės teismas, pripažindamas B. O. kaltu, savo išvadas pagrindė rašytiniais bylos duo­menimis, kurie, apylinkės teismo nuomone, neprieštarauja ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų nepakanka, kad būtų galima daryti kategoriškas išvadas dėl B. O. kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, B. O. iš karto po galimai padaryto pažeidimo paaiškino, kad gailisi, išgėrė pusantro bokalo alaus (b. l. 2). Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad apeliantas pri­pa­žįsta, kad vairavo neblaivus ir sutiko su policininkų parodymais (b. l. 29). Apeliaciniame skun­de B. O., sutikdamas su tuo, kad tikrai buvo galimo pažeidimo padarymo vietoje, kad iki policijos komisariato atvyko savo automobiliu, kategoriškai neigia tą aplinkybę, kad vairavo išgėręs. B. O. neneigia, kad išgėrė alaus, tačiau nurodo, kad alkoholį vartojo po to, kai atvyko iki policijos komisariato. Be to, apeliantas tiek apklausiamas teisme, tiek savo ape­lia­ci­nia­me skunde neigia, kad vairavo neprisisegęs saugos diržo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, apsiribojo tik byloje esančių rašytinių įrodymų išvardijimu, tačiau motyvuotai jų neįvertino. Be to, nagrinėjamą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys nagrinėjamu atveju nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi pirmosios instancijos teismas, neapklausęs tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jį fiksavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-881/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Apklausti galimą pažeidimą mačiusį pareigūną V. F. bei galimą pažeidimą fiksavusius patrulius R. V. bei D. T. reikalinga ir dėl to, jog apeliantas savo skunde nurodo, kad iš pradžių jis nuėjo į kavinę, kur išgėrė alaus ir tik po to į policijos komisariatą (pareigūnas V. F. tuo tarpu nurodė, kad asmuo iš karto užėjo į policijos komisariatą, b. l. 5), kad jo blaivumas buvo tikrinamas nesilaikant instrukcijų, o protokolas surašytas nieko neklausiant ir nieko nepaaiškinus. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad patrulių tarnybiniuose pranešimuose iš viso nėra informacijos apie tai, ar galimai pažeidimą padaręs asmuo dėl jo prisipažino, iš tarnybinių pranešimų turinio neaišku, ar asmeniui iš viso buvo suteikta galimybė paaiškinti pažeidimo aplinkybes. Šios faktinės aplinkybės sprendžiant B. O. administracinės atsakomybės klausimą yra reikšmingos, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme neapklausus minėtų liudytojų, neturi ga­li­my­bės patikrinti apeliacinio skundo motyvų pagrįstumo ir pašalinti iškilusias abejones.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, kad asmuo padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Įrodinėjant ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtį, būtina nustatyti ir pažeidimo objektyviąją pusę api­bū­di­nan­čią aplinkybę – aktyvius pažeidėjo veiksmus, t. y. transporto priemonės vairavimą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad B. O. veiksmuose yra visi būtini ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties elementai, t. y. nepa­ša­linus aukščiau paminėtų prieštaravimų negalima daryti kategoriškos išvados, kad B. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neprisisegęs saugos diržo ir nepateikė jokių dokumentų.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas nega­li būti laikomas teisėtu. Šioje nu­tar­tyje pa­mi­nėtų administracinio proceso teisės normų pa­žei­dimų apeliacinės ins­tan­cijos teisme ištaisyti nega­lima, todėl skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­rimas yra nai­kinamas ir B. O. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pir­mo­sios ins­tancijos teis­mui na­gri­nė­ti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimą panaikinti ir B. O. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.