Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant VĮ ,,Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pakeistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendis: pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir paskirta auklėjamoji poveikio priemonė – įspėjimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, bausmės, paskirtos nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, ir auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto. Bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėta prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendžių paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo; į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendį;

5) Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesiams. Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d., 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiais ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

6) Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

7) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrintos ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pakeistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis: pripažinta L. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru nukentėjusiesiems atlygino turtinę žalą (bausmę atlikęs);

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus: 1) tęsti darbą, o darbo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą 145,08 eurų turtinę žalą; 6) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 28 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. F. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: 2023 m. sausio 24 d., apie 17.27 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 5 kartus tyčia spyrė savo sutuoktinei A. F. į dešinę šlaunį, apatinę nugaros dalį, veidą, dešinės rankos plaštaką, ne mažiau kaip 8 kartus tyčia delnu bei kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą bei kitas kūno vietas. A. F. užsidengus veidą rankomis, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė jai per abi rankas, savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kairiame petyje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, dešinio riešo laivakaulio lūžį.

Šiais veiksmais L. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. F. nurodė, kad kaltę pripažįsta, labai gailisi. Buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), nes buvo apgautas. Kai išvažinėjo, su žmona buvo konfliktas. Žmona sakė, kad čia ne jo (L. F.) vaikas, o jos (žmonos) vaikas. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), buvo susitarę nebendrauti su buvusiais. Jis (duomenys neskelbtini), ji (žmona) pas buvusį sėdi. Pykčiai kilo dėl to. Jis grįžta po darbų namo pavalgyti, jos vaikas (duomenys neskelbtini) metų jo nenori įleisti į namus, nes jo tėvas neleidžia, provokuoja muštynes. 2023 m. sausio 24 d. 17.27 val. (duomenys neskelbtini) įvykis buvo. Buvo su žmona pykčiai, nes drasko akis jos vaikai, kai jis būna (duomenys neskelbtini). Girdi per telefoną, kad jie sako, jog žmona nebendrautų su juo. Žmona turi du savo vaikus, o jis vieną su ja, pykčiai būna dėl jos vaikų. Pripažįsta, kad penkis kartus spyrė į dešinę šlaunį, buvo smūgiai, užtenka apimti ranka žmoną ir jau viskas. Nemažiau kaip 8 kartus sutrenkė delnu. Žmonai užsidengus veidą rankomis, jis kumščiu sudavė per rankas. Jis (L. F.) pas psichiatrus, pas psichologus eina. Pikta jam, kad vaikai drasko akis, ji nesusitvarko su savo vaikais. Daro išvadas, eina pas psichiatrus, probacija paskyrė pas psichiatrą 14 val. šiandieną, vaistų išrašys, jis psichologiškai pavargęs. Atsiprašė sutuoktinės. Nevaikščiojo į kursus, jis pats pasiprašė pas psichologus. Laisvės atėmimas šiuo metu atidėtas. Įvykio dieną, po darbo vartojo alkoholį, darbą baigė anksčiau. Nevartojo 1 metus, paskui mėnesį pavartojo, užsikodavo, bet kai žmonos vaikas sukėlė konfliktą, butelį mažą išgėrė. Jam dar vaistai buvo suleisti, bloga buvo jam. 2024 m. sausio 20 d. paskirta kardomoji. Dirbo su žmona prie (duomenys neskelbtini). Teismas pasakė jiems abiem nebendrauti, o kaip nebendrauti viename darbe. Dėl sutuoktinės yra vienas naujas ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta A. F. nurodė, kad ji yra L. F. sutuoktinė. Atsisako duoti parodymus jo atžvilgiu. Civilinio ieškinio tvarka jai išaiškinta, ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 49-51).

Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „IP Camera1_DVR_DVR_20230124182500_20230124184200_1387339.MP4“. Vaizdo įrašo trukmė 17 minučių. Vaizdo įrašo kampe nurodomas netikslus laikas – kameros laikas 1 valanda neatitinka nuo realaus įvykio (pagal PRĮR, bendruoju pagalbos centru buvo skambinta 2023 m. sausio 24 d. 17.33 val. - įmonės vaizdo kameros laikas neatsuktas 1 val. atgal). Pagal vaizdo įrašą, 18.30 val., įrašo dešiniajame kampe pamatomi 2 asmenų siluetai. Matoma, kad vienas asmuo galimai pastumia kitą asmenį. Pirmasis asmuo nueina iki gatvės ir pradeda judėti arčiau kameros. Prie asmens pribėga kitas asmuo, kuris apsirengęs ryškios neoninės spalvos kelnėmis, pradeda stumti pirmąjį asmenį. Pagal bylos aplinkybes pirmasis asmuo yra A. F., o antrasis asmuo, su ryškiomis neoninėmis kelnėmis, yra L. F.. L. pradeda stumti A. link tos vietos, kuri buvo pirmą kartą ji pastumta. L. A. pastumia 3 kartus. Tuomet abu nueina į zoną, kurioje nesimato kas vyksta (per toli nuo kameros). Matoma, kad vėl A. artėja prie gatvės. Tuomet vyksta grumtynės, matosi, kad A. buvo suduota bent vieną kartą. Asmenys vėl užeina už pastato kampo, kur kamera nefilmuoja. Matoma, kad A. išeina iš už kampo. Vėl pradeda judėti link kameros, perbėga per gatvę, iš parkos pradeda bėgti L. Matoma, kaip pačioje gatvėje L. pasiveda A., ją stumdo, suėmęs, tačiau nesimato už kur tiksliai, laiko ir vedasi ten, iš kur atėjo. Einant per gatvę, matoma, kaip L. vieną kartą suduoda A. į veido sritį, persivedęs per gatvę suduoda dar 2 smūgius į veido arba krūtinės sritį. Asmenys vėl užeina už pastato kampo, kur kamera nefilmuoja. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

Apžiūrima failas, pavadinimu „20230124170000-20230124175959“, kuriame yra 26 video failai ir 26 nuotraukos. Vaizdo įraše „Kamera 01_(duomenys neskelbtini)_20230124172111_20230124173400_2237072.mp4“ matomos tos pačios gatvės, kaip ir pirmame aprašyto video, vaizdą, tačiau vaizdo kamera yra arčiau pastato kampo, kuriame A. ir L. konfliktavo. Vaizdo įraše, pagal laiką 17.27 val., matoma, kaip pasirodo A., po kelių sekundžių pamatomas ir L.. Galimai tarp asmenų vyksta konfliktas. 17.28 val. matoma, kai L. vieną kartą spiria į A. koją. Moteris nuo vyro bando atsitraukti. 17.29 val. L. suima galimai A. už sprando, ją traukia link savęs, ką daro toliau nesimato, nes siluetai susilieja. 17.29 val. matoma, kaip A. smarkiai atsistumia nuo L. 17.30 val. matoma, kaip A. nueina iki gatvės ir pradeda judėti arčiau kameros, o L. pribėga, suima A. už rankos ir vieną kartą suduoda kažkur į veido sritį, ją stumdo. Matoma, kad moteris stumdo vežimą. Tuo metu L. jai vieną kartą suduoda per veidą, suėmęs už jos kairės rankos ją stumdo. 17.31 val. A. pradeda bėgti ir perbėga gatvę, ja vejasi L.. 17.32 val. L. ir A. eina pro kamerą. Matoma, kaip jis du kartus A. suduoda per veido/galvos sritį. Asmenys nueina už pastato, nesimato kas vyksta toliau.

Vaizdo įraše „Kamera 02_(duomenys neskelbtini)_20230124173101_20230124173211_745557.mp4“ matoma vidinė kiemo dalis, L. F., kuris stumia vaikišką vežimėlį. Pagal vaizdo kameros laiką, laikas 17.31 val., matoma, kad L. su kažkuo bendrauja, tačiau iš vaizdo kameros įrašų nesimato su kuo. Matoma, kad L. palieką vežimą ir nueina. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

Vaizdo įraše „Kamera 02_(duomenys neskelbtini)_20230124173223_20230124175231_749710.mp4“ tęsiama aukščiau aprašyto vaizdo rašo situacija. 17.32 val. L. kartu su A. grįžta prie pastato, prie vežimo. L. suėmęs A. už rankos ją vedasi. Matoma, kaip A. užsidengia rankomis veidą ir tuo metu L. 3 kartus suduoda A. į rankas ties jos veidu. L. laiko A., pasilenkęs prie jos kažką jai pasako, kai 4 kartus jai suduoda į veido, galvos sritį. Į kiemą įsisuka 2 automobiliai, prie pastato stovi tik A., L. nesimato. A. prieina prie sustojusio automobilio, į kiemą išėjo dar vienas vyras. A. nueina į pastatą, 17.36 val. ji iš pastato išeina stumdama vaikišką vežimėlį. 17.42 val. į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Kituose vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 1, b. l. 142-144).

2023 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti skambučiai bendrajam pagalbos centrui. Pirmame skambutyje užfiksuota, kai A. J. kviečia policijos pareigūnus, nes vyras užpuolė moterį, o vaiką išsivežė. Antrame skambutyje užfiksuota, kuomet A. F. kviečia policijos pareigūnus, nes ją sumušė jos vyras (t. 1, b. l. 152-156).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 302/2023(01), kurioje nurodoma:

1. A. F. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kairiame petyje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva kaktos dešinėje ir odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros 2023 m. sausio 25 d. Poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje padarytos prieš 1-3 paras iki apžiūros 2023 m. sausio 25 d. Diagnozė S62.61 - dešinės plaštakos III piršto pamatinio (proksimalinio) P pirštakaulio lūžis, nėra pagrįsta radiologiškai, todėl nėra vertinama ir kvalifikuojama kaip sužalojimas. Jei atlikus papildomus (kontrolinius) radiologinius tyrimus, radiologiškai bus padarytas dešinės plaštakos III piršto lūžis, tuomet jis bus vertinamas ir kvalifikuojamas kaip sužalojimas.

2. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveiktos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Poodinė kraujosruva kaktos dešinėje ir odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje padarytos mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir nukentėjusiosios patikslintomis aplinkybėmis.

4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms.

5. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioj padarymo metu.

6. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms (t. 1, b. l. 81-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. p G 1639/2023(01), kurioje nurodoma:

1. A. F. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kairiame petyje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje ir dešinio riešo laivakaulio lūžis.

2. Poodinė kraujosruva kaktos dešinėje ir odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros 2023 m. sausio 25 d. Poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje padarytos prieš 1-3 paras iki apžiūros 2023 m. sausio 25 d. Dešinio riešo laivakaulio lūžis padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. sausio 24 d. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir nukentėjusiosios patikslintomis aplinkybėmis.

3. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais.

4. Sužalojimai visumoje dėl dešinio riešo laivakaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveiktos sutrikdymu.

5. Poodinė kraujosruva kaktos dešinėje ir odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Poodinės kraujosruvos kairiame petyje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje padarytos mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Dešinio riešo laivakaulio lūžis padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

6. Sužalojimai nėra specifiniai, bei juose neužsifiksavo individualūs žalojančių daiktų požymiai, todėl patikslinti žalojusį daiktą nėra galimybės.

7. Aiškių griuvimui būdingų sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 117-119).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. F. panaudoję smurtinius veiksmus prieš savo sutuoktinę A. F. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. F. savo kaltę pripažino. Jis nurodė, kad 2023 m. sausio 24 d. 17.27 val., (duomenys neskelbtini) pykosi su žmona A. F.. Pripažįsta, kad žmonai penkis kartus spyrė į dešinę šlaunį, nemažiau kaip 8 kartus sutrenkė delnu. Žmonai užsidengus veidą rankomis, jis kumščiu sudavė per rankas. Kaltinamojo minėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios A. F. paaiškinimai, liudytojos B. F. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolai, bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. p G 1639/2023(01) nurodyta, kad A. F. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kairiame petyje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje ir dešinio riešo laivakaulio lūžis. Sužalojimai visumoje dėl dešinio riešo laivakaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveiktos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveiktos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios patikslintomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 117-119).

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl ji laikytina šeimos nariu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam L. F. pagrįstai inkriminuotas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas L. F. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. F. tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo L. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad L. F. anksčiau teistas (t. 2, b. l. 4-17-58), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, dalis baudų nesumokėtos (t. 2, b. l. 59-71), užsiimantis individualia veikla (iš žodžių). Gydytas VĮ ,,Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 79). Duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas mano, kad ši bausmė padės pasiekti bausmės tikslus. Nustatant skirtinos bausmės dydį, įvertintinus BK 50 straipsnyje numatytus laisvės atėmimo terminus bei faktines byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį L. F. charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad prokurorės siūlomos laisvės atėmimo bausmės terminas yra teisingas ir proporcingas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamą veiką, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte skiriama 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

L. F. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu 2 metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Bausmės vykdymas yra atidėtas 3 metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju, nusikalstama veika yra padaryta iki minėto nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjimo), todėl nuosprendžiai bendrinami pagal BK 63 straipsnio taisykles. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės (2 metai laisvės atėmimo) pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (3 mėnesiai laisvės atėmimo) ir skirtina galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas prašė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metų laikotarpiui, L. F. 2023 m. lapkričio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis anksčiau teistas 8 kartus, veikos sunkėjančios. Jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamų išvadų kaltinamasis nepadarė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas nurodė, kad jis gydosi nuo žalingų įpročių (alkoholio), lankosi pas psichologus, psichiatrus, tačiau duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius, teismui nepateikė. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėtas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo L. F., nutarties paskelbimas atidėtas 2024 m. vasario 28 dienai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas L. F. neužtikrins bausmės skyrimo tikslų, todėl yra netaikytinas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 164,30 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas A. F. (t. 1, b. l. 184-187). Ši žala patirta dėl nukentėjusiosios A. F. gydymo, kuris buvo reikalingas esant nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu L. F. kardomųjų priemonių neskirta.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: DVD-R (1 vnt.) su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos 1 tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. F. paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalino bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo L. F. priteisti 164,30 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus ir trisdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R (1 vnt.), saugomą prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.