- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 1A-17-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00257-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- T. Ž., ir R
- Kategorijos
Teisėjas V. Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00257-2009-2
2012 m. sausio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės A. Morkvėnienės apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendžio, kuriuo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu iš T. Ž., R. Ž. ir D. P. lygiomis dalimis Valstybinei ligonių kasai priteista 1843,37 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendžiu nuteisti ir R. Ž. bei D. P., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. nuteistas už tai, kad 2009-05-20, apie 23 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž. ir D. P., be savininko V. R. sutikimo, T. Ž. įlindus pro lango orlaidę į butą (duomenys neskelbtini), atrakinus lauko duris spynoje buvusiu raktu ir pro jas į vidų įleidus R. Ž. ir D. P., tokiu būdu neteisėtai atvirai įsibrovė į būstą prieš savininko valią.
Be to, T. Ž. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž. ir D. P., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, neteisėtai įsibrovę į V. R. butą, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. R. metu, T. Ž. tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, R. Ž. tyčia ranka sudavė du kartus nukentėjusiajam į veidą, D. P. ne mažiau kaip šešis kartus iš viso tyčia sudavė smūgius ranka, statybiniu gulsčiuku ir įspyrė koja į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, ir bendrais veiksmais V. R. padarė sužalojimus: muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą nosyje su kraujavimu į kairę šnervę, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir abiejų akių obuolių sumušimą su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodines kraujosruvas kairėje smilkininėje srityje ir dešinės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, akytkaulio kairės šoninės sienelės lūžį su pakraujavimu į akytąsias ląsteles, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
T. Ž. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž. ir D. P., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, neteisėtai įsibrovę į V. R. butą ir nukentėjusįjį nežymiai sužaloję, atvirai pagrobė V. R. turtą – T. Ž. nuo sofos pagrobė 5 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 15 Lt pinigų, asmens pasu, banko mokėjimo kortele ir invalidumo pažymėjimu, o R. Ž. pasiūlius, D. P. iš kambario pagrobė 50 Lt vertės siuvimo mašiną „Podolsk“. Šia nusikalstama veika nukentėjusiajam bendrai padaryta 70 Lt turtinė žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Ž. prašo nuosprendį pakeisti ir pagal BK 140 str. 1 d. bei BK 178 str. 2 d. išteisinti, o pagal BK 165 str. 1 d. skirti švelnesnę bausmę, gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai priteisti tik iš R. Ž. ir D. P.. Nurodo, kad kaltę pripažino iš dalies, tikrai per orlaidę įlindo į V. R. butą, kuriame prieš kurį laiką gyveno, tačiau jokių smurtinių veiksmų prieš V. R. nepanaudojo ir jo nemušė, tai teisme patvirtino V. R. sugyventinė liudytoja V. P., kuri paaiškino, kad jis, T. Ž., visą laiką kalbėjosi su jos motina M. Jo prašymas apklausti M. buvo atmestas. Išteisinus jį pagal BK 140 str. 1 d., iš jo negali būti priteistos gydymo išlaidos. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad iš nukentėjusiojo nieko neėmė, su kitais nuteistaisiais jokio susitarimo nebuvo, ką jie darė, tai darė spręsdami savo problemas. Teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nekreipdamas dėmesio, kad pažeidžiant įstatymą apklausinėjami jie visi buvo neblaivūs. Be to, R. Ž. ir jos sūnaus D. P. parodymai ne visiškai teisingi. Apeliantas teigia, kad prieš bylos nagrinėjimą R. Ž. jam pranešė apie skyrybas ir jie yra susipykę, todėl jos ir jos sūnaus parodymai tendencingi, siekiant pakenkti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis T. Ž. neigia padaręs jam inkrimuotas nusikalstamas veikas, tačiau kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantas yra nuteistas pagrįstai.
Byloje yra neginčijamai nustatyta (paties apelianto, kitų nuteistųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais), kad T. Ž. į V. R. būstą pateko per lango orlaidę, o patekęs į vidų, įleido ir R. Ž. bei D. P.. Jau vien pats T. Ž. patekimo į būstą būdas, kai šeimininkams esant viduje, vėlyvu metu atvykęs asmuo įlipa pro langą, kelia abejonių dėl pastarojo patekimo į būstą teisėtumo. Nors T. Ž. laikosi pozicijos, kad jam ir kitiems nuteistiesiems atvykus pas V. R., šis pats pasakęs, kad neturi rakto, todėl pasiūlė lipti pro langą, ir šiuos jo paaiškinimus faktiškai palaiko ir kiti nuteistieji, tačiau tokia T. Ž. versija neįtikinanti ir jai prieštarauja faktinės bylos aplinkybės, kadangi nustatyta, jog patekęs į patalpos vidų, T. Ž. kitiems nuteistiesiems atrakino duris spynoje buvusiu raktu, taigi akivaizdu, jog nuteistiesiems atvykus pas nukentėjusįjį, durys buvo užrakintos, o raktas buvo spynoje, todėl, jei būsto gyventojai būtų norėję geranoriškai įsileisti atvykėlius, būtų galėję tai padaryti, o ne siūlyti lipti pro langą. Be to, nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad T. Ž. į būstą pro langą pateko be jo sutikimo, liudytoja V. P. nurodė, kad įleisti niekas neprašė, o nesiklausę įlipo per orlaidę. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, T. Ž. pagrįstai nuteistas už neteisėtą įsibrovimą į būstą.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad T. Ž. prieš V. R. smurto nevartojo ir nieko neėmė, tik kalbėjosi su J. M., tačiau pastaroji teisme neapklausta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos apelianto argumentus, bandė surasti ir apklausti liudytoją J. M., tačiau, išnaudojus visas priemones, jos rasti nepavyko. Nepaisant to, kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę.
Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, T. Ž. kaip ir apeliaciniame skunde savo kaltę dėl smurto vartojimo ir turto pagrobimo neigė. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, T. Ž. nuteistas už vieno smūgio sudavimą V. R., kiti du nuteistieji R. Ž. bei D. P. nukentėjusiajam sudavė daugiau smūgių. Kolegija neturi pagrindo manyti, jog apeliantas prie smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį visiškai neprisidėjo. Be abejo, T. Ž. indėlis dėl V. R. sužalojimo nebuvo itin svarus, tačiau tai nepašalina jo atsakomybės. Nors kiti nuteistieji nenurodo, kad ir T. Ž. smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau V. R. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai teigė, kad jam sudavė ir T. Ž., todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai patikėjo nukentėjusiuoju, kolegija nukentėjusiojo parodymais taip pat neabejoja. Liudytoja V. P. ikiteisminiame tyrime teigė, jog nukentėjusiajam smūgius sudavė ir T. Ž., tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoja parodymus pakeitė ir nurodė, kad T. Ž. nieko nemušė, nepaisant to, teisėjui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus, liudytoja vis dėlto pati sau prieštaraudama teigė, kad jie teisingi. Kadangi liudytojos V. P. teisme duoti parodymai dėl T. Ž. veiksmų nėra visiškai nuoseklūs ir prieštaringi, jais visiškai tikėti vertinant T. Ž. kaltę dėl BK 140 str. numatytos nusikalstamos veikos negalima.
T. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuteistas ir dėl V. R. turto – piniginės su joje buvusiais pinigais bei siuvimo mašinos pagrobimo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad T. Ž. nieko neėmė ir su kitais nuteistaisiais jokio susitarimo nebuvo, tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bendrininkavime nebūtina, kad nusikalstami veiksmai būtų iš anksto ir detaliai aptarti, susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Šiuo atveju nukentėjusysis V. R. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai teigė, kad įvykio metu buvo pagrobta jo piniginė, kurioje buvo 15 litų, bei siuvimo mašina. Šiais jo parodymais nėra pagrindo netikėti, juolab, kad juos patvirtina ir kiti įrodymai. Nuteistieji faktiškai sutiko su tuo, jog iš V. R. namų buvo išnešta siuvimo mašina, tačiau švelnindami savo atsakomybę teigė, kad daiktas buvo neva nupirktas. R. Ž. teigė, kad mašiną nupirko už 50 Lt, D. P. teigė, kad mašina buvo nupirkta, bet nematė, kaip V. R. buvo duoti pinigai, o T. Ž. nurodė girdėjęs, kaip V. R. buvo prašoma parduoti siuvimo mašiną už 50 Lt, šią aplinkybę nuteistasis patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Be kita ko, R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu akistatoje buvo nurodžiusi, jog pinigų V. R. galėjo ir nesumokėti (b. l. 95–96; 104, t. 1). Aplinkybę, jog iš V. R. namų buvo paimta ir išnešta siuvimo mašina bei paimta piniginė teisme, taip pat kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir liudytoja V. P.. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, T. Ž. visiškai pagrįstai pripažintas kaltu dėl V. R. nežymaus sveikatos sužalojimo bei turto pagrobimo.
Apeliaciniame skunde išdėstomas prašymas sušvelninti pagal BK 165 str. 1 d. skirtą bausmę. Tačiau kolegija nemano, jog T. Ž. skirta bausmė būtų aiškiai per griežta. T. Ž. yra recidyvistas, ne kartą teistas, naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes nusikalstamas veikas. Už atskiras nusikalstamas veikas skirdamas T. Ž. bausmes, kurių dydis yra žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis arba jam artimas, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir tyčinį pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties švelninimui bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės pagrįstumu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės A. Morkvėnienės apeliacinį skundą atmesti.