Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2086-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
1S-2086-478/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-2086-478/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 93-700 netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008-02-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 302 str.1 d., 310 str., 180 str. 2 d., 129 str. 2 d. 2 p., 11 p., BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. , ir taikant BK 63 str.1 d., 4 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2006-12-18, bausmės pabaiga 2015-06-18.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-09-30 nutarimu Nr. 93-700 nutarta netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, padarius išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

A. B. tokį Komisijos sprendimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kurio 2014-11-05 nutartimi skundas buvo atmestas, Komisijos nutarimas paliktas galioti. Teismas sutiko su Komisijos nutarimo motyvais ir konstatavo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistajam šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl pagrindo naikinti Komisijos nutarimą nėra.

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą. Teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki faktiškai atlikto laiko arba lygtinai atleisti jį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, taikant intensyvią priežiūrą bei nustatant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio ir BK 75 str. 2 ar 3 dalyse numatytas pareigas.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, kadangi Komisijos nutarime nesilaikyta BVK 158 str. 5 d. reikalavimų ir nekonkrečiai bei abstrakčiai pateiktos rekomendacijos dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Su tokia programa jis iki šiol nėra susipažinęs.

Nors teismas teigia, kad lygtinis paleidimas nėra būtinybė, tačiau jam tai būtinybė ir teisė, kuria stengiamasi visokiais būdais apriboti. Nors jis yra 17 kartų baustas drausmine tvarka, tačiau teismas pats pažymi, kad galiojančių nuobaudų neturi, yra 9 kartus skatintas, o tai įrodo, kad jis taisosi ir stengiasi laikytis visų reikalavimų ir taisyklių.

Neteisingai nurodoma, jog jis nerodo iniciatyvos dėl įsidarbinimo, nes jis ne kartą dėl to kreipėsi, tačiau laisvų darbo vietų nebuvo. Kiti nuteistieji taip pat darbo negauna, be to, šiuo metu nėra ir užsakymų.

Teismas išvadas daro be jokių konkrečių įrodymų, remdamasis tik prielaidomis, pagal kurias nebūtų galimas lygtinio paleidimo taikymas nė vienam nuteistajam, o atsižvelgiant į prokuroro kategoriškas nuostatas, visi pagal amžių pakaltinami asmenys gali būti pasmerkti amžinai nusikaltėlio karjerai.

Nuteistasis nurodo, kad keičia savo gyvenimo būdą ir elgesį, galvoja apie ateitį, nori kurti šeimą ir jos gerovę, sąžiningai dirbti ir užsidirbti, turi patvirtintą gyvenimo ir darbo vietas, jam gali būti taikoma intensyvi priežiūra, pareigos ir apribojimai. Jis pateikė rašytinį pasižadėjimą, kad sąžiningu darbu ir doru elgesiu įrodys, jog pasitaisė. Pilnai pripažįsta savo kaltę, supranta, kokią baisią klaidą padarė gyvenime ir pasiryžęs gyventi kitaip, laikytis įstatymų ir dorovės normų. Nuteistasis tvirtina, kad atliko tokią bausmės dalį, kuri jį jau paveikė į gerąją pusę – jis taisosi ir taisysis toliau, turi teigiamas gyvenimo perspektyvas, todėl mano, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Dalyvavo visuose renginiuose, kurie jam buvo nurodyti, lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus, dalyvavo įvairiose sporto varžybose ir net jas organizavo, rūpinosi gyvenamųjų patalpų remontu, aplinkos švara, su niekuo nekonfliktuoja, stengiasi ir valdo savo elgesį. Jo nuomone, paskutiniu metu jo elgesys ir darbai, mąstymas, planai ir siekiai, kitos aplinkybės sudaro prielaidas daryti priešingą išvadą, nei jas padarė Komisija ir apylinkės teismas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į A. B. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, BVK 8 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą ir vertinant, ar yra pagrindas išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, būtina analizuoti bylos duomenų visumą: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas aplinkybes.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas nei Komisijai, nei teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau tik teismas sprendžia, ar jos pakanka išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės apribojimus, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausmės forma. Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas bei nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo Komisijos sprendimas ar prokuroro atsiliepime išdėstyta nuomonė, jei teismas padaro priešingas išvadas. Šiuo atveju, žemesnės instancijos teismas, įvertinęs visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, sutiko su Komisijos išvadomis, kad A. B. nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo.

Nors nuteistasis tvirtina, kad nėra susipažinęs su socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo programa, todėl ir negalėjo jos įvykdyti, tačiau socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos buvo aiškiai išdėstytos Komisijos sprendime, priimtame apsvarsčius A. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo 2014-04-03 Komisijos posėdyje. Šiame posėdyje jam buvo aiškiai išdėstyta, kokias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas jis turėjo įvykdyti iki pateikiant pakartotinį prašymą Komisijai.

Kaip konstatuota Komisijos nutarime, vykdydamas Komisijos nustatytas rekomendacijas, nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, tačiau nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 2014-02-03 buvo atleistas iš Pravieniškių valstybės įmonės „Mūsų amatai“ ir iniciatyvos įsidarbinti nerodė, todėl jis neįvykdė nustatytų rekomendacijų.

Nuteistasis teigia, kad negali įsidarbinti, nes žino, kad laisvų darbo vietų nėra, tačiau sprendžiant iš bylos medžiagos, nuteistasis nėra motyvuotas dirbti – kaip nurodyta pažymoje apie nuteistojo A. B. individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą (b. l. 29-30), tik dėl darbinei veiklai motyvuojančių pokalbių A. B. įsidarbino valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, ir tai padarė tik 2013-05-06, tačiau jau 2014-02-03 iš įmonės buvo atleistas. Po atleidimo iš darbo, dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė, o tai ir patvirtina, kad nuteistasis nerodo jokios iniciatyvos įsidarbinti.

Minėtoje pažymoje nurodyta, kad nuteistasis pravestais pokalbiais buvo motyvuojamas ir prasmingam užimtumui – dalyvavimui socialinės reabilitacijos programose ir anksčiau kai kuriose vykdomose programose yra dalyvavęs, be to, Socialinės reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, su kuriomis nuteistieji yra supažindinami tik atvykę į pataisos įstaigą, todėl A. B. nepagrįstai tvirtina, kad nežinojo, kokia socialinės reabilitacijos programa jam yra taikoma ir kokias priemones jis turi įvykdyti.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors A. B. ir atliko būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pritaria pirmosios instancijos teismui, kad įvertinus šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, atliktoji bausmės dalis dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. T. K., tiek ir apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad jis nesistengė bausmės atlikti nepriekaištingai – net 17 kartų pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, 12 kartų baustas nuobaudomis, ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų jau neturi, tačiau svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą vertinamas nuteistojo elgesys visu bausmės atlikimo laiku, o ne atskirais periodais, todėl net negaliojančios nuobaudos yra svarbios, nes parodo, kad nuteistasis elgėsi netinkamai. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką įvertinta kaip vidutinė – 54 balai, o tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir kaip minėta, jis nedalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kurios skatina nuteistųjų pataisos procesą ir sudaro sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Be to, išlieka ir pakartotinę nusikalstamą riziką didinantys veiksniai. Visos šios aplinkybės neleidžia sutikti su nuteistuoju, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtiniais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, ir, tuo pačiu, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai, o šiuo atveju ypač nedrausmingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teigti, kad jis siekia pozityvių pokyčių, yra linkęs teigiama linkme koreguoti savo elgesį. Nors nuteistasis turi ir devynis paskatinimus, tačiau tik paskutiniuosius dvejus metus nepadarė jokių drausmės pažeidimų, todėl toks trumpas elgesio pasikeitimo teigiama linkme laikotarpis dar neįrodo, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, ir jam yra galimas bausmės sąlygų sušvelninimas.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, privalu atsižvelgti ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį. Šiuo atveju A. B. bausmę atlieka už kelis nusikaltimus, kurių keturi susiję su cinišku, smurtiniu elgesiu, o vienas jų itin sunkus ir pavojingas nusikaltimas, kurio pasekmės skaudžios ir negrįžtamos – nužudymas, nusikaltimai įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje, kaltę pripažino iš dalies. Teismas, už šiuos nusikaltimus paskirdamas subendrintą 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymas gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. Nusikaltimų pobūdis, sunkumas ir pavojingumas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia sutikti, kad A. B. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma, net ir taikant nuteistajam jo prašomą intensyvią priežiūrą. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl švelnaus nubaudimo už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencinių tikslų.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis A. B. yra atlikęs didesnę bausmės dalį, nei numatyta BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: jis kuria socialius ateities planus laisvėje, tvirtina pakeitę savo elgesį ir pasiryžęs nebepažeidinėti įstatymų, tačiau itin sunkaus smurtinio nusikaltimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, kiti padaryti smurtinio pobūdžio nusikaltimai, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, gana nepalankiai jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, individualių socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro lygtiniam paleidimui nepritariantis atsiliepimas šiuo metu nesudaro pagrindo spręsti, jog A. B. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. B. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė