Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1847-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
1-1847-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11515-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1847-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11515-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.1.14; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajam V. G.,jo gynėjui advokatui Algiui Kojalai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2021 m. balandžio 13 d. apie 17.34 val. Plytinės g. 52A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 bei 17 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei policijos pareigūno reikalavimu leistis būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, po ko 17.52 val. policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, t. y. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad 2021 m. balandžio 13 d. 17.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Lexus“. Norėjo pasivažinėti, nes tuo metu turėjo daug streso – buvo labai įtempti santykiai su drauge, jo vaiko motina, buvo paskelbtas karantinas, daug apribojimų, įmonėje atsirado problemų. Išvažiavęs iš darbo, Antakalnio g. „Maxima“ parduotuvėje nusipirko alkoholio, t. y. degtinės, netoli tos vietos, kur padarė avariją, jis vartojo alkoholį, vienas išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį ir važiavo link namų į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas posūkyje neprasilenkė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Susidūręs, suvokdamas, kad padarė eismo įvykį, būdamas stipriai apgirtęs, pasišalino iš įvykio vietos. Dar truputį vėliau, Verkių g. sustojo, išlipo iš automobilio ir ėjo link Antakalnio žiedo. Paėjus apie 150 m privažiavo policijos ekipažas, kaltinamojo paprašė eiti iki jų automobilio pasitikrinti blaivumą. Jis atsisakė pūsti į alkotesterį. Mano, kad pareigūnai jam paaiškino atsisakymo pūsti į alkotesterį pasekmes, atsakomybę, bet jis sąmoningai atsisakė tai daryti dėl didelio alkoholio kiekio. Pareigūnai paprašė atsisėsti į jų tarnybinį automobilį. Jis tą padarė ir buvo nuvežtas į areštinę. Ten praleido visą naktį. Kitą dieną buvo išleistas iš areštinės, prieš tai davė parodymus ir prisipažino, kad tai buvo jo veiksmai – jis, būdamas girtas, vairavo automobilį, padarė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis labai gailisi padaręs šį nusikaltimą, vertina jį neigiamai. Nori atlyginti žalą, žalos pagal draudimo bendrovę dar neatlygino – laukia kol bus pareikalavimas. Patikino, jog problemų su alkoholiu neturi. Pažymėjo, jog automobilis sudaužytas. Teisė vairuoti reikalinga labiau laisvalaikiui, kartais darbo reikalais. Pridūrė, jog vaiko motinos nebuvo vedęs. Kartu gyveno daugiau nei metus laiko, jų santykiai komplikavosi prieš 3 metus. Vaiką išlaiko, moka alimentus, dovanoja pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei jo gynėjui ir prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 14 d. įtariamuoju apklaustas V. G. pripažino kaltę ir parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse ar priklausomybės centruose negydytas, į įskaitą neįrašytas, psichinių sutrikimų neturi. 2021 m. balandžio 13 d. po pietų apie 15.00 val., tiksliai nepamena, „Maximos“ parduotuvėje, esančioje, atrodo, Antakalnio g. nusipirko degtinės, atrodo, „Lietuviška“ butelį, nuvažiavo jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), degtinę gerti į Mileišiškių gatvę, šalia miško, yra sustojimui skirtų vietų, tikslaus adreso nurodyti negali, ten išgėrė butelį degtinės, gėrė vienas, kadangi turi didelių problemų su savo sūnumi, kurių negali išspręsti, pagalvojo, kad išgėręs jausis geriau. Tikslaus laiko nepamena, bet išvažiavo iš tos stovėjimo vietos, važiavo Mileišiškių gatve, link Antakalnio ir kampu atsitrenkė į priešpriešais važiuojantį automobilį, į kokį automobilį atsitrenkė, nežino, nurodyti negali. Jis nusprendė važiuoti toliau, kadangi puikiai žinojo, kad yra neblaivus, todėl nusprendė pabėgti, kad neprarastų teisių. Kur paliko automobilį, jis nurodyti negali, nepamena, kadangi buvo stipriai išgėręs, palikęs automobilį jis bėgo, kol jį sulaikė policijos pareigūnai, kur jį sulaikė, jis nurodyti negali, nepamena. Atsimena, kad policijos pareigūnai buvo – vyras ir moteris, žino, kad sulaikomas elgėsi agresyviai, keikėsi, atsisakė pasitikrinti blaivumą, dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 68–70).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 13 d. liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. apie 17.34 val. buvo aikštelėje prie šaltinėlio, esančio Plytinės g., Vilniuje, pylėsi sau vandenį. Staiga išgirdo ir pastebėjo, kad iš Saulėtekio gatvės pusės į aikštelę atvažiavo automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyšninės spalvos. Automobilis buvo apgadintas, jo priekinė kairė dalis buvo sudaužyta. Važiuojant iš automobilio kažkokia dalis trynėsi į žemę. Automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo aikštelėje apie 40-50 metrų nuo jo. Automobilis sustojo netvarkingai, nes jo priekinė dalis nuvažiavo į griovį. Sustojus minėtam automobiliui pastebėjo, kad iš jo vairuotojo pusės bandė išlipti vyriškis, kuris keletą kartų atidarinėjo dureles, bet jos užsidarinėjo nuo nelygiai pastatyto automobilio. Po keleto bandymų dureles atidarė ir iš automobilio išlipo vyriškis, kuris pasirodė jam akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo į šonus. Vyriškis dėvėjo odinę tamsios spalvos striukę, juodus su baltais padais batus, džinsines kelnes. Vyriškis buvo liekno kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, kitų ypatingų požymių neįsidėmėjo. Minėtą vyriškį matė pirmą kartą. Automobilyje „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų nebuvo. Pastebėjęs išlipusį vyriškį paskambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir važiuodamas savo automobiliu pradėjo važiuoti paskui tą vyriškį, kuris palikęs savo vairuojamąjį automobilį nuėjo link Saulėtekio gatvės puse. Vyriškis nešėsi su savimi rudą popierinį maišelį ir buteliuką su skaidriu skysčiu. Vyriškis buvo nuėjęs iki Plytinės ir Lauksargio gatvių sankryžos, esančios Vilniuje, kur ir buvo sulaikytas atvažiavusio policijos ekipažo (b. l. 36–38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 12 d. liudytoja apklausta R. Š. parodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. apie 17.39 val. dirbant tarnybiniu automobiliu (borto Nr. V1321) kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju M. N., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą (pranešimo registracijos Nr. ROIK 0121000235621), kad Vilniuje, Plytinės g., pranešėjas pastebėjo galimai neblaivų vairuotoją, kuris atvažiavo sudaužytu automobiliu „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir palikęs jį aikštelėje šalinasi link Saulėtekio. Pranešėjas seka iš paskos. Prieš tai apie 17.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo girdėta informacija, kad Mileišiškių g. 3, Vilniuje, buvo įvykęs eismo įvykis, kurio metu automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Važiuojant į įvykio vietą iš budėtojo buvo gauta patikslinta informacija, kad, pranešėjo teigimu, vairuotojas sustojo prie „Plytinės“ stotelės. Apie 17.52 val. atvykus į įvykio vietą šalia „Plytinės“ stotelės adresu Plytinės ir Lauksargio gatvių sankryžoje, esančioje Vilniuje, viešoje vietoje buvo pastebėtas stovintis, svirduliuojantis akivaizdžiai neblaivus vyriškis. Iš karto jiems iš paskos privažiavo automobilis, iš kurio išlipęs liudytojas G. R. nurodė į asmenį, kuris vairavo galimai neblaivus, daužtą automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas asmuo buvo sulaikytas (sulaikant nesipriešino) ir iš jo pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad tai buvo V. G., gimęs (duomenys neskelbtini). V. G. svirduliavo, kalbėjo nerišliai, dėl savo vairavimo aplinkybių nieko nepasakojo, elgėsi neadekvačiai ir iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. V. G. atsisakė pasitikrinti savo neblaivumą alkoholio matavimo prietaisu ir dėl vengimo pasekmių buvo perspėtas nustatyta tvarka. V. G. iš savo kišenės ištraukė ir savanoriškai pateikė automobilio pultelį su užrašu „Lexus“ ir automobilio raktais. Buvo patikrinta ir nustatyta, kad V. G. pateiktas pultelis ir raktai buvo būtent nuo automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vietoje buvo apklaustas liudytojas G. R., kuris nurodė, kad matė kaip V. G. atvažiavo su automobiliu „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo Plytinės g. prie šaltinėlio, kelis kartus bandė atidaryti duris, kurios vis užsidarinėjo, paskui jam išlipus, pamatė, kad judesiai nekoordinuoti ir G. R. nusprendė, kad „Lexus“ automobilio vairuotojas yra neblaivus, todėl paskambino policijai, kad jis būtų sulaikytas. G. R. taip pat nurodė, kad V. G. sekė iš paskos, nepametė jo iš akiračio, nuo pat automobilio palikimo iki jo sulaikymo. Taip pat ir apžiūrėta įvykio vieta. Pagal faktą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11515-21 pagal požymius, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir buvo atlikti procesiniai veiksmai. Sulaikytas V. G. buvo uždarytas į Vilniaus apskrities VPK VTV AKS areštinę. UAB „Tomadas“ darbuotojai daužtą automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos išvežė į saugomą aikštelę. Dėl įvykusio eismo įvykio su pasišalinimu, kuriame dalyvavo automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių policijos ekipažas įformino eismo įvykį, kuris užregistruotas eismo įvykio informacinėje sistemoje 07-21-9546443. Įvykio vietoje atliekant veiksmus, buvo fiksuojama vaizdo stebėjimo priemone „BODY1317“ ir „BODY1321“ (b. l. 40–42).

Žemesnės instancijos teismas

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. balandžio 13 d. 17.34 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog Vilniuje, Plytinės gatvėje, prieš 5 minutes atvažiavo automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliko stotelėje Aukštagiris daužtą automobilį ir galimai neblaivus vyras eina link Saulėtekio, pranešėjas seka. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad viešoje vietoje prie stotelės sulaikytas V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus, kuris, pasak liudytojo G. R., vairavo automobilį „Lexus“. Filmuota „Body1321“ ir „Body1317“ (b. l. 4–5).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. balandžio 13 d. 17.27 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog prieš 2 min. pranešėjas matė kaip į automobilį „VW Jetta“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos ir nuvažiavo į Antakalnio pusę. Prispaustų nėra, GMP atsisakė. Pranešė pravažiuojantis, lauks. VW vairuotoja su mažu vaiku. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad 2021 m. balandžio 13 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. A. (V-1813) apie 18.58 val. iš Vilniaus apksrities VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Mileišiškių g. 3, susidūrė du automobiliai t. y. „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Lexus“ po susidūrimo iš eismo įvykio vietos pasišalino link Antakalnio pusės. Atvykus į įvykio vietą, rastas jau atvykęs patrulių rinktinės ekipažas V1744, kurie nurodė, jog automobilio „VW Polo“ vairuotoją A. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir keleivę M. L., gimusią (duomenys neskelbtini), GMP brigada 0851 išsivežė į Santaros ligoninę. Pasišalinusį iš eismo įvykio vietos automobilį „Lexus“ ir vairuotoją V. G., gimusį (duomenys neskelbtini), sulaikė ekipažas V1321 Plytinės gatvėje. Vairuotojas tikrintis blaivumą atsisakė (b. l. 48–49).

Iš 2021 m. balandžio 13 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Lexus“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – sudaužyta priekinė vairuotojo pusės dalis, o būtent dešinysis sparnas, dešinysis žibintas, priekinis variklio dangtis, priekinis bamperis. Rasti šviesios spalvos nubrozdinimai ant priekinio bamperio. Pridėta fotolentelė (b. l. 15–18).

Iš 2021 m. gegužės 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameros Nr. 1321 aštuonių vaizdo įrašų apžiūra.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0413_175038_001.MP4“, kurio trukmė 5.10 min. Vaizdo įrašas su garsu. Įraše matosi data 2021/04/13 ir laikas 17:50:29. Policijos pareigūnai – PP1 ir PP2, važiuoja tarnybiniu automobiliu, bendrauja su budėtoju per raciją, kalba tarpusavyje, įjungia garsinius signalus. Įrašo 1.53 min. policijos automobilis sustoja, policijos pareigūnai išlipa. PP1: laba diena. Policijos pareigūnas prieina prie stovinčio vyro odine striuke, aukšto, lieso, vidutinio amžiaus – V. G. (VG). PP1: ko taip sunkiai vaikštom tamsta? VG: nieko. PP1: nieko neatsitiko? VG: ne. PP1: viskas gerai? VG: taip. PP1: praeikit su mumis prašom. VG: gerai. PP2: einam, einam. PP1: turit dokumentą kokį nors? VG: turiu. PP1: ką? VG: turiu. PP1: turit dokumentą? VG: jo. PP1: parodykit. Prieina vyras – G. R. (GR). GR: Laba diena. PP1: laba diena, tuoj prieisiu prie Jūsų. Policijos pareigūnai nusiveda V. G. prie policijos tarnybinio automobilio. PP1: Pastovėkit, pastovėkit, prašau tamsta. Pasistumkit, pasitraukit biški. Prisėskit, kad Jums sunkiai nebūtų stovėti. Prisėskit prašom, pateikit dokumentą savo, (V. G. sėda į tarnybinį automobilį). Duokit dokumentą kokį nors savo, dokumentą savo kokį nors duokit. Tamsta, dokumentą kokį nors savo. Policijos pareigūnas atsisuka į kitą pusę, kur stovi policijos pareigūnė ir G. R. GR: Per perėją ėjo ir maišiuką turėjo, išmetė. PP2: aa. GR: nežinau kažkokį, alų turėjo ir maišiuką tokį turėjo. PP2: kurioj čia vietoj? PP1: a Jūs būsit kas? PP2: jis kuris sekė. GR: mes, jo pamatėm kaip ten prieky. PP1: kaip atsitrenkė? GR: kaip atsitrenkė nematėm, nei kur, bet mes ten pylėmės vandenį, ir žiūrim atvažiuoja kažkaip tič tič ir visas tas šonas daužtas, ten prie upelio tą mašiną paliko, vos vos išlipo ir va išėjo. PP1: o į ką atsitrenkė, kaip nežinot? GR: nežinau, nežinau, man atrodo iš šitos gal saulėtekio pusės pavairavo. PP1: ne, ne ten eismo įvykis buvo, jo, supratau, o Jūsų gal duomenis? GR: jo, galima. PP1: Jūs matėt būtent kad išlipo iš tos, šito automobilio? GR: taip, bet auto įvykio paties nematėm, bet tik matėm kaip jis atvažiavo su tuo automobiliu. PP1: aš kontaktinį Jūsų telefoną užrašysiu. Turi dokumentą? PP2: turi. PP1: duoda? G. R. nurodo savo kontaktinius duomenis. PP1: Šita, apklausti Jus galėsim, skubat neskubat? kaip ten pas Jus su laiku? Mes tada pasitikslinsim.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0413_175539_002.MP4“, kurio trukmė 5.00 min. Vaizdo įrašas su garsu. Įraše matosi data 2021/04/13 ir laikas 17:55:37. PP1: o kur mašiną palikot Jūs? VG: kaip? PP1: kur Jūs su savo mašina palikot? VG: kokią mašiną? PP1: automobilį kokį, kur palikot savo? Nevažiavot šiandien? VG: prašau? PP1: a? VG: prašau. PP1: važiavot Jūs savo automobiliu? Važiavot kur nors su automobiliu šiandien? PP2: Jūs automobilį turit? V. G. linksi galvą. PP2: o kokį? PP1: sčes duosiu prasipūst. Va šitas, ten pasižiūrėk. Policijos pareigūnas paima iš tarnybinio automobilio alkotesterį. Pareigūnai bendrauja tarpusavyje, apie buvusį įvykį. Policijos pareigūnai kalba apie eismo įvykį Mileišiškių gatvėje. Policijos pareigūnas prieina prie V. G. sėdinčio tarnybiniame automobilyje. PP1: ištraukite viską iš kišenių. VG: nu. PP1: ir padėkit čia šalia. Viską, viską iš kišenių šito džinsinių kelnių kišenės. GR: dar reikės? PP1: taip, taip, taip, tuoj aš pasitikslinsiu. Viską sudėkit čia, viską. Tas pranešėjas neskambina. Policijos pareigūnas bando per raciją susisiekti su kolegomis.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0413_180038_003.MP4“, kurio trukmė 5.00 min. Vaizdo įrašas su garsu. Įraše matosi data 2021/04/13 ir laikas 17:00:39. Policijos pareigūnas telefonu bendrauja su eismo įvykio, buvusio Mileišiškių g., pranešėju. Per raciją bendrauja su policijos pareigūnais iš eismo įvykio. Policijos pareigūnas paima alkotesterį. Nueina pas V. G. PP1: reikės patikrinti Jūsų. Alkoholį vartojote šiandien? (V. G. sėdi į nieką nereaguoja). Tamsta? VG: aš ne tamsta. PP1: gerai, V. G., ar vartojot Jūs šiandien alkoholį? V. G. kažką sako neaiškiai, dėl pašalinių garsų neįmanoma suprasti sakomus žodžius. PP1: vartojot taip? V. G. linktelėjo galvą. PP1: vartojot? Kada? Prieš kiek laiko paskutinį kartą šiandien vartojot? VG: nu policija, nu ir ką. PP1: prieš kiek laiko Jūs vartojot alkoholį? VG: nu tai nieko nevartojau, duok papūsiu. PP1: pučiam, rankoj nelaikom, pučiam. Aš laikau Jūs pūskit, Stipriai, dar, dar, dar. Nieko, mažai, paimkit daug oro ir apie 5 sekundes reikia pūst stipriai. VG: vyrai, nu ką jūs, nu ką? PP1: nu pučiam, rankom neimam, aš laikau, Jūs pučiat suprantat.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0413_180537_004.MP4“, kurio trukmė 5.00 min. Vaizdo įrašas su garsu. Įraše matosi data 2021/04/13 ir laikas 18:05:39. Matosi V. G. sėdintis policijos pareigūnų automobilyje. VG: tai ne, (V. G. nerišliai kalba). Nu vyrai, moteris, nu tai nieko. PP1: reikia žinot, kad ne… bandom, davai, davai. VG: paimkit iš manęs kraujo. PP1: davai, davai, laikau, bandom ir. VG: nieko. PP1: oro paimam. VG: a nieko. PP1: puskit, pusit ar nepusit? VG: nu tai aš pūčiau, ble. PP1: pučiam dar kartą, paskutinį. VG: aš pūčiau, pūčiau. PP1: mažai, reikia. VG: aš nieko blet, nu nieko, aš. PP1: jūs pučiat ar ne, aš dar kartą klausiu. VG: nu durna imitacija, aš pūčiau. PP1: durna, dar kartą. VG: aš pūčiau. PP1: paimkit daug oro. VG: nieko. PP1: Jūs girdit mane, ar pats su savimi kalbat? Jūs girdit mane ar ne? VG: davai vežk mane į durnyną. PP1: į durnyną mes nevešim, mes ne medikai. Paimam oro ir pučiam. VG: ne aš ne, nieko. PP1: tai pučiam ar ne? VG: aš nepūsiu ble, nu tai imk nu tai imk, (policijos pareigūnas paima V. G. daiktus, buvusius šalia) atimk nachuj, per visą. PP1: davai. VG: aš nepūsiu. PP1: nepūsi? Dėl ko? Pūsit ar ne, bandom dar kartą, tamsta. Atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje. Kalba apie auto įvykį, įvykusių Mileišiškių gatvėje. Kai į važiuojantį automobilį atsitrenkė „Lexus“ automobilis ir pabėgo iš įvykio vietos. PP1: pučiam ar ne? VG: klausykit vyrai, palauk, palauk, tu, kaip pinigus išmest? PP1: kaip? Dar kartą. VG: pinigus įmest. PP1: dar kartą. V. G. kalba nerišli, negalima suprasti žodžių. VG: aš supyliau (NŽ – nesuprantamas žodis), jisai prie to (NŽ). Ooo vyrai, nu palauk. PP1: nu pakalbėkit, gerai pakalbėkit. Policijos pareigūnas nueina prie automobilio, su kolege aptaria tolimesnius veiksmus. PP1: koks jo valstybinis buvo? GR: nepasakysiu dabar. PP1: skaičiukai, raidės, nieko neatsimenat dabar? GR: ne. PP1: jokių, tiktai spalvą. GR: jo, vyšninis „lexusas“. Policijos pareigūnas prieina prie kitų pareigūnų, kurie stovi šalia tarnybinio automobilio, kuriame sėdi V. G. Pareigūnai kalba apie procesinių veiksmų atlikimą. VG: apsispręsiu, tą visą, (NŽ). PP1: ką pūsi, ar ką? VG: pūsiu. Policijos pareigūnas nueina paimti alkotesterio. PP1: galit jūs su juo pažaisti, kol mes. Policijos pareigūnas perduoda alkotesterį kitiems policijos pareigūnams. PP1: jisai penkis kartus bandė. (Policijos pareigūnas nueina). Policijos pareigūnas pildo procesinius dokumentus.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0413_181036_005.MP4“, kurio trukmė 5.00 min. Vaizdo įrašas su garsu. Įraše matosi data 2021/04/13 ir laikas 18:10:35. Policijos pareigūnas tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus, bendrauja su policijos pareigūnais dėl procesinių veiksmų atlikimo, bendrauja per raciją apie tolimesnius veiksmus.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0413_181535_006.MP4“, kurio trukmė 5.00 min. Vaizdo įrašas su garsu. Įraše matosi data 2021/04/13 ir laikas 18:15:33. Policijos pareigūnas pildo procesinius veiksmus. Kita policijos pareigūnė nueina pas V. G. PP1: vaizdo registratoriaus neturite Jūs? GR: ne, neturiu. PP1: kažkaip filmavot, nefilmavot? GR: tai filmavom, kai skambinom jau, jis čia tik vaikščiojo, toli nuo mašinos buvau. PP1: o Jūs filmavot ta prasme, telefonu? GR: jo čia kažkiek, kai ėjo jau pamiške. PP1: būtent kad išlipinėjo, važiavo automobilis? GR: ne, nieko neturėsiu. PP1: o Jūs ne vienas važiavot? GR: ne buvo, žmona čia. PP1: aha. GR: dar buvo šalia vienas vyras, bet išvažiavo jisai. PP1: automobilis, mes jo iš čia nematom. GR: ne iš čia nesimatys. PP1: ten būtent šalia, kažkur kur tą vandenį visi. GR: jo, jo, grynai į tą aikštelę, jis įsuko ir pastatė taip vos į griovį. Policijos patrulis (PP3): mes iškvietėme kelių policijos ekipažą, dabar nuvažiuosim iki „Lexus“ dar ten užkurtas jisai, išimsim raktus. PP1: užkurtas? PP3: aha. PP1: aa, nes mes tai kažkokius raktus, tai turiu. PP3: tai čia jo turit, ane? O žiūrėk ten šviesos dega tikriausiai užkūrė jisai. PP1: tai pažiūrėkit. PP3: mes čia grįšim. PP1: žiūrėkit, žiūrėkit. Policijos pareigūnas išėjo iš automobilio. PP1: nemiega, R. nepavyko turbūt. Policijos pareigūnai aptaria veiksmus, ką daryti, kadangi V. G. atsisakė pasitikrinti blaivumą. PP1: jisai ką nors kalba, apklausiu jus trumpai. Policijos pareigūnas vykdo G. R. apklausą, pildo procesinius dokumentus.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0413_182034_007.MP4“, kurio trukmė 2.25 min. Vaizdo įrašas su garsu. Įraše matosi data 2021/04/13 ir laikas 18:20:33. Policijos pareigūnas pildo procesinius dokumentus.

Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0413_183103_008.MP4“, kurio trukmė 3.19 min. Vaizdo įrašas su garsu. Įraše matosi data 2021/04/13 ir laikas 18:31:07. Matosi policijos pareigūnų automobilis iš vidaus. Policijos pareigūnas pakelia kamerą nuo žemės, bendrauja su vyru. Matosi tarnybinis kompiuteris. Policijos pareigūnai per raciją praneša apie jų akivaizdoje įvykusį eismo įvykį. Policijos pareigūnas pildo procesinius dokumentus (b. l. 44–46).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. G. (b. l. 22).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. balandžio mėn. duomenimis automobilio Lexus GS 450h, M1-AA, 2007 m., sedanas, 4 durų, 3 456 cm³ variklio darbinis tūris, 254 kW / 345 AG variklio galia, kaina su PVM 6 890 Eur (b. l. 23).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2021 m. balandžio 13 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. balandžio 13 d. 18 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. N. nustatė šiuos V. G. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tuo tarpu KET 17 punkte numatyta, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų G. R. ir R. Š. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog V. G. 2021 m. balandžio 13 d. apie 17.34 val. Plytinės g. 52A, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 bei 17 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, po ko 17.52 val. policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, t. y. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta V. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas laiduotojo A. G. prašymas dėl kaltinamojo V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad jis yra V. G. vienintelis brolis. Kartu su broliu prieš septynerius metus įkūrė UAB „A“. Įmonė gamina pakavimo dėžutes, įmonėje dirba 5 žmonės. Per karantino laikotarpį įmonė veiklos nenutraukė, skolų nei valstybei, nei juridiniams asmenims neturi, tačiau situacija yra komplikuota, užsakymų sumažėjo, perspektyvos neaiškios, dėl ko kasdien patiria psichologinę įtampą. V. anksčiau gyveno su sugyventine, bet šiuo metu jie yra išsiskyrę. Turi dvejų metų sūnų H. Nevengia buvusių artimųjų išlaikymo. Padeda buvusiai sugyventinei ir sūnui ne tik finansiškai, bet ir pagalba buityje. V. studijavo (duomenys neskelbtini). Po to daug metų dirbo vairuotoju ekspeditoriumi tarptautiniuose pervežimuose. Dabar yra minėtos įmonės direktorius. Tarp jo ir brolio yra trejų metų skirtumas. Nuo vaikystės jie artimi ir dabar gyvena netoli vienas kito – A. G. gyvena (duomenys neskelbtini), o brolis – (duomenys neskelbtini). Jie dirba bendrai įkurtoje įmonėje, bendrauja beveik kiekvieną dieną. Po įvykio brolis jam paskambino iš areštinės ir pasakė apie savo bėdą, kitą rytą jis nuvažiavo parsivežti V. iš policijos areštinės. A. G. jautė, kad dėl įvykusio pergyvena, todėl ramino, bet kartu pyko dėl jo neatsakingo ir pavojingo poelgio. Pažymėjo, jog dėl įvykusio jis taip pat patyrė nervinę įtampą, nes brolis pirmą kartą papuolė į policijos areštinę ir bus teisiamas. Atsirado nežinia, kaip po teismo nuosprendžio jiems toliau pavyks tęsti ir taip komplikuotą savo bendrą verslą. Karantino metu jų įmonė patyrė finansinius sunkumus ir tai atsiliepė jų sveikatai ir psichologinei būsenai. Bankroto grėsmė galimai sukėlė V. depresiją, kuri pasireiškė ir alkoholiu slopinant neigiamas emocijas. Pasidomėjęs apie jo anksčiau padarytus administracinius pažeidimus, suprato, kad jam reikalinga pagalba. Jis skirs daugiau dėmesio broliui ir mano, kad tuo galės daryti jam teigiamą įtaką. Norėtų, kad V. įvertintų šią pamoką ir vėl daugiau dėmesio skirtų įmonės veiklai, siektų geresnių veiklos rezultatų ir niekada nedarytų nusikalstamų veikų. Po incidento su policija turėjo rimtus pokalbius su broliu: aptarė, kad tokie įvykiai gali nepataisomai sugriauti asmeninį gyvenimą, jų verslą ir neturi pasikartoti. A. G. pasitiki V. ir jis pažada niekada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, todėl sutiko už jį laiduoti, padėti jam įveikti neigiamas emocijas.

Pabrėžia, jog V. galimybė būti teismo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės svarstytina dėl atitikimo BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardytoms aplinkybėms: V. G. anksčiau nebuvo teistas; nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to gailisi; įvykio metu padarytą turtinę žalą pasižada atlyginti pagal draudimo bendrovės paskaičiuotą sąskaitą arba tiesiogiai suderinus su eismo įvykio metu nukentėjusiu asmeniu; pripažinęs savo kaltę ir gailėdamasis dėl to, jo brolis, V. G., suteikia pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. G. mato, kad brolis suprato padaręs didelę klaidą ir išgyvena dėl įvykusio. Visa tai sukuria prielaidas, kad šis įvykis jam bus gyvenimo pamoka. Automobilio konfiskavimas visada primins apie skaudžias pasekmes. Tiki, kad ateityje pajėgs vesti tvarkingą gyvenimo būdą ir sugebės savo elgesį koreguoti tinkama linkme.

Teismo prašo atleisti brolį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymi, jog karantino laikotarpiu sau mokėjo minimalų atlyginimą – 650 Eur, jo žmona mokytoja uždirba apie 700 Eur, jie augina nepilnametį vaiką. Gaunamų lėšų šeimai minimaliai pakanka pragyvenimui, todėl papildoma finansinė našta užstato forma galimai apribotų jų kasdienius poreikius. Atsižvelgiant į tai, prašo piniginio užstato neskirti arba skirti kiek galima mažesnį piniginio užstato dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad brolio prašymą palaiko. Su broliu juos sieja ne tik darbo reikalai – jie turi verslą, kuris faktiškai priklauso jiems abiem, kartu dirba, taip pat kas dieną bendrauja, leidžia laisvalaikį. Pabrėžė, jog brolis yra jam autoritetas, jam papasakoja apie savo problemas.

A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra V. G. brolis. Tėvas miręs, mama gyvena (duomenys neskelbtini), jie mamą lanko. Įvykio dieną jis skambino broliui, bet jis neatsiliepė. Kitą dieną nerimaudamas dėl brolio bandė jam vėl skambinti ir sužinojo, kad jis yra areštinėje. Jis su broliu susiskambina kiekvieną dieną, bendrauja – per savaitę gal koks pusdienis, kai jie nebendrautų. Jis nesitikėjo iš brolio, kad jis būdamas neblaivus padarys įvykį, praras teisę vairuoti, kas padarė įtaką bendrai veiklai. Jis su broliu ne kartą šnekėjo apie šį įvykį, jie yra priėję vieningos išvados, kad jis nebevartos alkoholio, kad skirs pakankamai daug laiko bendrai veiklai, taip pat turėdamas įsipareigojimus ir pareigas toliau jas vykdys. Pažymėjo, jog brolis įmonėje yra vadovas, o jis – komercijos direktorius, jie įmonės bendrasavininkai. Pridūrė, kad laisvalaikį jie leidžia kartu, juos sieja stiprūs asmeniniai ryšiai. Jo nuomone, brolio asmeninės problemos baigėsi. Anot jo, ji kaltinamajam įtaką gali daryti. Šnekant apie alkoholį – brolio kelyje jis negalimas. Galimas laiduotojas nėra priešiškas alkoholiui, bet visą laiką į alkoholį žiūrėjo neigiamai. Iki įvykio V. neišsiskirdavo, kad vartoja labai daug alkoholio, tačiau jie ne abstinentai, bet nebuvo piktnaudžiaujama alkoholiu. Nurodė, kad jų verslas nešlubuoja. Problemos yra dėl išorinių veiksnių, t. y. su brolio drauge. Piniginis užstatas neturi reikšmės laidavimui.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pritaria pateiktam A. G. prašymui, nes jis neteistas, baustas administracine tvarka. Matosi, kad žmonės užsiima verslu, dirba, žvelgia į gyvenimą teisingai ir įprastai. Mano, kad paskyrus A. G. laiduotoju, bus nauda ir tas laikotarpis praeis sėkmingai. Mano, kad tikslinga skirti laidavimą su užstatu, nes ne visada pavyksta sukontroliuoti vyresnį brolį. Prašo teismo atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui su 1 000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. G. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė blaivumo nustatymo. V. G. anksčiau Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas (b. l. 79–80), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta (b. l. 79–80), penkerių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 81–86). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad V. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, A. G., kuris prašė perduoti V. G. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra jo artimas žmogus – brolis, su kuriuo kaltinamasis palaiko artimus ryšius, neteistas, administracine tvarka baustas 2 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesusijusius su alkoholio vartojimu, yra kaltinamajam autoritetas, nuolat bendrauja. Teismo vertinimu, A. G. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam V. G. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur dydžio užstatu. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jo brolio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu nekeistų jo apsisprendimo laiduoti už brolį. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos veikos aplinkybes, jo bei laiduotojo asmenybes, tai, kad laiduojas turi stabilias pajamas, kurios nėra ypatingai didelės, nurodytomis aplinkybėms sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laidavimą su mažesniu, t. y. 500 Eur dydžio užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.).

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad V. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę neblaivus, o policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu V. G. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, nesiekiantis minėtos poveikio priemonės trukmės vidurkio, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas baudžiamajai atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. balandžio 14 d. (specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Šiuo atveju automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto V. G. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Byloje nustatyta, kad V. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.).

Prokuroras teismo prašė šiuo atveju konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi automobilis yra sudaužytas ir jį konfiskuoti netikslinga. Tačiau pažymėtina, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turi būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinti tokio išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas. BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kartu teismas vertina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021) pažymėta, jog turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Todėl konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi naujausia kasacinio teismo praktika leidžia spręsti, jog įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (taip pat žr. ir kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Kaip šiuo atveju patvirtina teismui pateikti rašytiniai dokumentai, nuotraukos bei kaltinamojo paaiškinimai, po eismo įvykio, kurio metu V. G. ir vairavo neblaivus, automobilis „Lexus“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas – sudaužyta priekinė vairuotojo pusės dalis – dešinysis sparnas, dešinysis žibintas, priekinis variklio dangtis, priekinis bamperis. Po eismo įvykio kaltinamasis šiuo apgadintu automobiliu dar važiavo iki tos vietos, kur buvo sulaikytas policijos. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis po autoįvykio yra nepataisomai apgadintas ar kad yra bevertis, po eismo įvykio automobilis, atlikus kai kuriuos remonto darbus, būtų tinkamas naudoti, jis turi materialinę vertę, todėl vis dar yra pagrindas, siekiant prevencinių, o ne nubaudimo tikslų, šią transporto priemonę konfiskuoti natūroje. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina.

Kiti klausimai

Kaltinamajam V. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Byloje buvo pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 48 Eur proceso išlaidas už transporto priemonės „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. (b. l. 27–33). Teismui pateikta Lietuvos pašto 2021 m. gegužės 25 d. Pinigų perlaidos priėmimo kvito kopija, kuria V. G. į Vilniaus apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548 pervedė 48 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nutarta skirti pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio „Lexus“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. G. į automobilį „Lexus“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojant valdymo bei disponavimo šia transporto priemone teises, iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Turto saugotoju skirtinas V. G.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės dalies, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo A. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, jį įmokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo (įmonės kodas 302942160) AB „Swedbank“ depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant kaltinamojo vardą, pavardę ir bylos numerį.

Baudžiamąją bylą V. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Lexus“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, V. G. skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Lexus“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojant valdymo bei disponavimo šia transporto priemone teises, iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Turto saugotoju skirti V. G. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. G. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo dėl proceso išlaidų atlyginimo netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. G. ir A. G., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė