- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-49-357/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01040-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Mitkus Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01040-2011-2
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui E. P. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. P. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. P. po 300,00 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2011-03-03 kas mėnesį iki jai sueis 24 metai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. (1-2 b. l.)
Ieškovė nurodė, kad yra pilnametė, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, niekur nedirba ir yra išlaikoma vien savo motinos E. P.. Teigė, kad motina viena nėra pajėgi teikti jai išlaikymo, kadangi studijuojant būtinos mokymosi priemonės, apranga, maitinimas. Todėl prašė teismo atitinkamai priteisti jai išlaikymą ir iš tėvo, kuris gaudamas pensiją prie jos išlaikymo neprisideda.
Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko (10-11 b. l). Nurodo, kad ieškovė yra sveika, todėl tėvai turi teisę, o ne pareigą materialiai remti savo pilnametį vaiką. Teigė, kad atsakovas ir be teismo sprendimo išlaiko ieškovę. Iš gaunamos minimalios pensijos ir išlaikomos mažametės dukros iš kitos santuokos negali teikti ieškovei papildomo išlaikymo.
Trečiasis asmuo E. P. su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Iš A. P. priteisė po 250 Lt per mėnesį dukros K. P. išlaikymui, nuo 2011-09-29 iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų.
Iš A. P. priteisė 90 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą advokato pagalbą valstybei (74-75 b. l.).
Teismas nustatė, kad atsakovas gauna 650 Lt pensiją per mėnesį. Trečiasis asmuo E. P. yra ieškovės mama, jos pajamos per mėnesį yra vidutiniškai 550 Lt. Atsakovas turi nepilnametę dukrą iš kitos santuokos, kurią privalo išlaikyti. Teismas nurodė, kad ieškovė mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, už semestrą sumokėjo 1619 Lt, 240 Lt už bendrabutį, niekur nedirba ir dėl mokymosi režimo negali niekur įsidarbinti.
Teismas laikė, kad ieškovės nurodytos mokesčio už mokslą, kelionės, maisto ir apsirengimo išlaidos nurodytos detaliai, nėra per didelės, todėl sprendė, kad ieškovei reikalingas po 500 Lt išlaikymas per mėnesį, kuris turi būti skiriamas abiejų tėvų. Teismas įvertinęs abiejų tėvų pajamas, atsižvelgė į tai, kad atsakovas papildomai išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą, laikė, kad jų galimybės skirti ieškovei išlaikymą yra maždaug vienodos, todėl iš atsakovo priteisė po 250 Lt per mėnesį ieškovės išlaikymui.
Teismas pažymėjo, kad išlaikymo pradžios data nustatoma atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo pilnametystės nerėmė savo dukros, tačiau išlaikymo poreikio nustatymas, ir tik nustačius poreikį - jo dydis, galėjo būti nustatytas tik teismo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime (Žin., 2007, Nr. 65-2529), todėl tokį išlaikymą teismas priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (79-80 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas teigia, kad ieškovė nepateikė teismui pagrįstų skaičiavimų, kiek reikia lėšų savo poreikiams patenkinti. Teismas turėjo nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus – ieškovės poreikius; abiejų tėvų turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad ieškovė, nors ir nurodė savo išlaidas, tačiau jos tik labai maža dalimi pagrįstos kvitais, todėl nepagrįstai rėmėsi tik prielaida, kad ieškovei reikalingas 500,00 Lt išlaikymas per mėnesį. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Laiko, kad teismas neįraukė į bylą atsakove ieškovės motiną E. P. ir nepagrįstai nepriteisė atitinkamą išlaikymo sumą iš ieškovės motinos.
2. Teismas neįvertino tai, kad atsakovas gauna mažesnes pajamas per mėnesį - ieškovės motina gauna 550,00 Lt, o atsakovas 520,00 Lt pensiją per mėnesį. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad esu invalidas ir teikiu išlaikymą dukrai iš kitos santuokos.
3. Apeliantas laiko, kad teismas netinkamai aiškinto ir taikė LR CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d. normas, todėl nurodyti procesinės teisės pažeidimai patvirtina tai, kad teismas pažeidė įstatymo normas nenustatydamas ieškovės konkrečių poreikių bei tėvų turtinės padėties ir neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovei išlaikymas buvo teikiamas iki šios bylos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą E. P. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti (84 b. l.).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė pilnai pagrindė savo poreikių reikalingumą. Atsakovas visiškai nerėmė ir kitaip neišlaikė ieškovės, išskyrus teismo priteistą išlaikymą po 130 Lt iki pilnametystės. Ieškovė mokosi dieniniame skyriuje, mokslas mokamas, gyvena bendrabutyje, jokių nuolaidų neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą K. P. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą (86 b. l.).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Nepagrįstas apelianto teiginys dėl dukters išlaikymo iš kitos santuokos, kadangi ją išlaiko jos motina gaunanti normalų atlyginimą. Laiko, kad pagrindė savo poreikių reikalingumą pateikdama įrodančius čekius. Mano, kad abiejų tėvų gaunamos pajamos yra vienodos, todėl gali teikti vienodo dydžio teismo priteistą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliantas apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių motyvų pagrindžiančių šį prašymą nepateikė. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. P. ir trečiasis asmuo E. P. yra ieškovės K. P. tėvai. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar turi atsakovas prisidėti prie savo pilnametės dukters K. P. išlaikymo (ir kokia apimtimi), kol ji mokysis iki jai sueis 24 metai.
Dėl lėšų poreikiams pagrindimo
Apeliantas teigia, kad ieškovė nepateikė teismui pagrįstų skaičiavimų ir nepagrindė įrodymais kiek reikia lėšų savo poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos kontekste aktualu vertinti nustatytus besimokančios ir paramos prašančios K. P. poreikius. Ieškovė teigia, kad motina viena nėra pajėgi teikti jai išlaikymą, nors yra pilnametė, tačiau mokosi ir neturi jokio turto ar lėšų reikalingų pragyvenimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenimo išlaidoms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo, priskirtinos ir lėšos mokslo priemonėms įsigyti. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad didžiąją laiko ir pajėgumų dalį ieškovė, turi skirti išsilavinimui įgyti, todėl negali dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti, bei į tai, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikoje, pažymi, jog ieškovės tikslas įgyti išsilavinimą (duomenys neskelbtini) kolegijoje Ekonomikos ir Teisės fakultete teisės studijų programoje turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytos mokesčio už mokslą (semestro ) – 1619 Lt, už bendrabutį – 240 Lt, kelionės, maisto ir apsirengimo išlaidos pagrįstos kvitais, nėra per didelės (43, 49-50, 55 b. l.). Todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nepagrindė poreikių ir išlaidų būtinumo. Atskirai pažymėtina, kad apeliantas savo detalizuoto pilnametės dukters reikalingų išlaidų paskaičiavimo nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad 250 Lt suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti minimalūs tokio amžiaus dukters poreikiai, todėl laiko, kad minėtos sumos priteisimas dukrai nereikalauja detalaus jo poreikių ir išlaidų pagrindimo. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl išlaidų poreikių pagrindimo, kadangi pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių tinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus ir pagrįstai laikė, kad ieškovei reikalingas 500,00 Lt išlaikymas per mėnesį, kuris turi būti teikiamas abiejų tėvų.
Nepagrįstu ir atmestinu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas neįraukė į bylą atsakove ieškovės motiną E. P. ir nepagrįstai nepriteisė atitinkamą išlaikymo sumą iš ieškovės motinos, kadangi ieškovei priklauso reikalavimo teisė ir pareiga nurodyti šalis, be to, byloje nepaneigta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovės motina ir byloje trečiuoju asmeniu patraukta E. P. neteikia išlaikymo savo pilnametei dukrai.
Dėl turtinės padėties vertinimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.
Kaip jau buvo minėta, aplinkybės, susijusios su išlaikymo reikalingumu ir galimybe ją teikti yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiškai nepagrįstus.
Teisėjų kolegijos minėta, kad kiti kriterijai yra skirti paramą turinčio teikti asmens padėčiai įvertinti. Taikant juos turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt.
Iš byloje esančių įrodymų visumos teigtina, kad ieškovės motina gauna vidutiniškai 538,16 Lt socialinės pašalpos, o atsakovas, atskaičius 130 Lt pagal vykdomąjį dokumentą, vidutiniškai –530,13 Lt pensiją per mėnesį (42, 81 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kiekvieno jų pajamas, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas išlaiko nepilnametę dukrą, pagrįstai sprendė, kad ieškovės tėvų galimybės skirti ieškovei išlaikymą yra maždaug vienodos. Byloje pateiktas atsakovo epikrizės išrašas ir ligos liudijimas patvirtina, kad A. P. dėl sveikatos yra netinkamas tarnybai vidaus reikalų sistemoje, tačiau apeliacinio skundo argumentui pagrįsti, kad yra invalidas ir jam nustatytas invalidumas, įrodymų nepateikė (13,14 b. l.). Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovei K. P. sulaukus pilnametystės atsakovas gera valia teikė išlaikymą dukrai.
Pirmosios instancijos teismas, motyvuojamojoje dalyje vertindamas prašomo priteisti išlaikymo dydį ir jį sumažindamas, pagrįstai vertino aplinkybę, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai B. P., todėl apelianto argumentas, kad teismas nevertino šios aplinkybės, atmestinas. Vertinant atsakovo turtinę padėtį teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali teikti išlaikymo pilnamečiui vaikui dėl savo turtinės padėties ar, kad jam pačiam reikia išlaikymo. Šiuo atveju apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, neturintis sveikatos problemų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas negali teikti išlaikymo ieškovei dėl objektyvių priežasčių.
Byloje esamų įrodymų pagrindu, apie atsakovo darbingą amžių, gaunamą pensiją, pakanka konstatuoti, kad atsakovas pajėgus teikti savo pilnametei dukrai K. P. pirmosios instancijos teismo priteistą 250 Lt dydžio išlaikymą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.
Remdamasi aptartais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant ieškovės poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė pagrįstas išvadas.
Dėl priteisto išlaikymo momento
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 29d. sprendimu išlaikymą priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos – 2011-09-29 (74-75 b. l.). Ieškovė išlaikymą prašė teismo priteisti nuo jos pilnametystės, tai yra nuo – nuo 2011-03-03 (b. l. 92). Byloje nustatyta, kad ieškovei K. P. sulaukus pilnametystės atsakovas jokio išlaikymo jai nebeteikė. Vadovaujantis CK 3.200 str. nuostatomis išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl pripažintina, kad išlaikymą teismas nepagrįstai priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos. Todėl ši Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalis keistina nustatant, kad išlaikymas priteistinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, tai yra nuo 2011-04-20.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šalys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš šalių nepriteistinos.
Dėl apelianto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą
Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apeliacinį skundą šio apelianto prašymo neišsprendė. Todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki sprendimo priėmimo dienos apeliacinės instancijos teisme ir priteisia iš apelianto 90 Lt mokėtino žyminio mokesčio valstybei.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti.
Rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) per mėnesį dukros K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, nuo 2011-04-20 iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti 90 Lt (devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei (surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660).