Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-02-20 · Administracinė byla Nr. I3-479-331/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-20
Bylos Nr.
I3-479-331/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02220-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-479-331/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02220-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. N.,atsakovės atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl akto panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gegužės 27 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatavo, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Inspekcijos 2021 m. gegužės 27 d. Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti teismo išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad TPDRIS sistemoje yra užfiksuota, kad prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą buvo pateiktas 2021 m. gegužės 7 d., jokie papildomi dokumentai kartu su prašymu pateikti nebuvo. Inspekcija 2021 m. gegužės 27 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, ir akto surašymo dieną t. y. 2021 m. gegužės 27 d. buvo pateikta apibendrinta informacija apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus su paaiškinimais.

2.2. Mano, kad patikrinimui buvo pateiktas dokumentas nepilnos apimties, Inspekcija neatliko kontrolės ar visuomenės pasiūlymų atmetimo motyvai yra teisiškai pagrįsti, nes buvo pateikti 329 visuomenės pasiūlymai, apibendrinimo medžiagą sudaro 335 lapai, todėl abejotina, kad Inspekcija galėtų tinkami įvertinti per vieną darbo dieną tokios apimties apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus su paaiškinimais. Vilniaus misto savivaldybės administracijos pateiktoje apibendrintoje informacijoje apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus, nurodoma, kad visi gauti visuomenės pasiūlymai buvo įvertinti ir jiems pateikti Planavimo organizatoriaus atsakymai. Atsakymai pasiskirsto: teigiami, į pasiūlymą atsižvelgta -1,2%; iš dalies teigiami, atsižvelgta į dalį pasiūlymo -4,9%; neigiami, į pasiūlymą neatsižvelgta -90,0%; kitų pasiūlymų pobūdis nereikalavo konkretaus atsakymo -3,9%. Taigi, Vilniaus miesto administracija pasinaudodama „diskrecijos teise“ neatsižvelgia į pasiūlymus, neužtikrina tinkamo visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese.

2.3. Teigia, kad bendrojo plano sprendiniais turi būti išreiškiama ne tik vietos savivaldos institucijų politika dėl konkrečios teritorijos, bet ir kompromisas tarp savivaldybės, jai atstovaujančių institucijų, nekilnojamojo turto savininkų ir suinteresuotos visuomenės bei atskirų jos narių, todėl tik įstatymų ir poįstatyminių teises aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.

2.4. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teritorijų planavimas - tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą - racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu - nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, kuris išreiškiamas įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (LVAT administracinėse bylose Nr. A822-1678/2008, Nr. A-2032-525/2015). Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai gali būti įgyvendinti, o fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų suderinti tik griežtai laikantis teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo. Teritorijų planavimo procedūrų teisėtumas yra viešasis interesas, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, todėl pareiškėjas pateikė skundą teismui.

2.5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti bei priteisti teismo išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 7 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinti teritorijų planavimo dokumentą (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą) ir atlikusi šio teritorijų planavimo dokumento tikrinimą, 2021 m. gegužės 27 d. surašė pareiškėjo skundžiamą Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadoje pritarė teikimui tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Šiame Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

3.1. Teigia, kad Inspekcija, atlikusi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimą, nenustatė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 14 dalies 2 punkto, Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų pažeidimų, todėl pareiškėjo skundžiamas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra kompleksinio teritorijų planavimo baigiamojo etapo paskutinė stadija, nes teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai pritarus kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, planavimo organizatorius dar teikia šį dokumentą tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka.

3.2. Pažymi, kad pareiškėjo skundžiamas Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas planavimo organizatoriui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 dalies nustatytą tvarką, o ne pareiškėjui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą. Patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 6 d.).

3.3. Akcentuoja, kad Bendrasis planas buvo patvirtintas 2021 m. birželio 2 d., o 2021 m. birželio 8 d. bendrasis planas buvo įregistruotas TPDR ((duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ). Todėl, pareiškėjas savo skunde nenurodo apskritai jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti panaikintas Inspekcijos 2021 m. gegužės 27 d. Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), šis Patikrinimo aktas nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl jo skundas negali būti tenkinamas.

3.4. Teismo posėdyje atsakovės Inspekcijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2021 m. gegužės 27 d. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. gegužės 7 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinti teritorijų planavimo dokumentą (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą).

5.1. Inspekcija, atlikusi šio teritorijų planavimo dokumento tikrinimą, 2021 m. gegužės 27 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pritarė teikimui tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nes planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nenustatė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 14 dalies 2 punkte, Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų pažeidimų.

5.2. Šis Patikrinimo aktas išsiųstas Vilniaus miesto savivaldybei.

5.3. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, o 2021 m. birželio 8 d. bendrasis planas buvo įregistruotas TPDR ((duomenys neskelbtini) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ).

6. Pareiškėjo teigimu, tvirtinant bendrojo plano pakeitimą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pasiūlymus dėl ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijų funcinės zonos ribų, kiek jos numatytos pareiškėjo žemės sklypo teritorijoje, patikslinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai nepabaigė teritorijų planavimo viešinimo procedūros, o Inspekcija, žinodama apie tai, kad procedūra tinkamai nepabaigta, surašė Patikrinimo aktą.

7. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodama, kad pateiktas Vilniaus miesto teritorijos bendrasis planas atitiko planavimo tikslus, planavimo procedūrų ir teritorijų planavimo dokumento sprendinius, taip pat atitiko teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ), Priežiūros įstatymas (toliau – ir PĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr.D1-904/3D-844 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas, 2018 m. lapkričio 22 d. redakcija).

8.1. Pagal TPĮ nuostatas, Inspekcijos paskirtis - vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o tikslas - užtikrinti, kad teritorijų planavimas ir statinių statyba būtų vykdomi teisėtai ir kt. Vadovaujantis TPĮ 5 straipsnio 1 dalimi, teritorijų planavimo dokumentų rūšys skirstomos į: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai ir 2) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. To paties įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu); 2) savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai; 3) detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu). Pagal TPĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, teritorijų planavimo lygmenys skirstomi į valstybės, savivaldybės ir vietovės. Savivaldybės teritorijų planavimo lygmuo – tai planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai masteliu M 1:20 000–M 1:50 000). Pagal TPĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis. To paties įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. TPĮ 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teritorijų planavimo dokumento derinimo tvarka numatyta TPĮ 26 straipsnio 3 – 12 dalyse. Suderintas teritorijų planavimo dokumentas Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka teikiamas tvirtinti teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentą per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo patikrinti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos privalo pateikti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą arba priimti kitą sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

8.2. Pagal PĮ 6 straipsnio 7 dalies nuostatas, gavus prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, jo patikrinimas aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliekamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais terminais. Aprašo III skyriaus 7 – 13 punktuose nuosekliai apibrėžta teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo procedūra. Minėto Aprašo 7 punkte nurodyta, kad dokumento tikrinimo metu patikrinama, ar: 1) parengiamojo etapo procedūros ir priimti sprendimai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus pagal Priežiūros įstatymo 4 str. 2 d. Jei teritorijų planavimo dokumento planavimo sąlygos buvo patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka ir buvo nustatyta pažeidimų, patikrinama, ar jie pašalinti; 2) planavimo organizatorius yra asmuo, nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 6 str.; 3) teritorijų planavimo dokumento rengėjai ir vadovai turi teisę rengti teritorijų planavimo dokumento ar vadovauti jo rengimui; 4) teritorijų planavimo dokumento sudėtis atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 5) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka planavimo tikslus; 6) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams; 7) teritorijų planavimo dokumento pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus; ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai; 8) teritorijų planavimo dokumento viešumo užtikrinimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pagal PĮ 6 straipsnio 2 dalį; 9) teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus pagal PĮ 6 straipsnio 3 dalį. Aprašo 11 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad priežiūros institucija negali reikalauti keisti teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jei jie neprieštarauja TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

8.3. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas nustato aiškias ir konkrečias Inspekcijos kompetencijos ribas atliekant teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo procedūras ir Inspekcija šių reikalavimų privalo laikyti. Teisės aktuose griežtai reglamentuota, kokioms aplinkybėms esant Inspekcija gali sustabdyti ar nutraukti teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir kokioms sąlygoms esant teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvada gali būti neigiama. TPĮ 26 straipsnio 14 dalyje numatyti atvejai, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui: 1) kai parengtas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis; 2) kai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir (ar) teritorijų planavimo procedūros, nuo kurių priklauso, ar dokumento sprendiniai turi būti keičiami, neatitinka teisės reikalavimų (PĮ 6 straipsnio 7 dalies 2 punktas).

9. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad Inspekcija, gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 7 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinti teritorijų planavimo dokumentą (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą), atliko šio teritorijų planavimo dokumento patikrinimą, įvertinusi visą pateiktą medžiagą, 2021 m. gegužės 27 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pritarė teikimui tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nes planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nenustatė TPĮ 26 straipsnio 14 dalies 2 punkte, PĮ 6 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų pažeidimų.

10. Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar Inspekcija atlikusi Vilniaus miesto bendrojo plano dokumentų tikrinimą, nenustatė TPĮ 26 straipsnio 14 dalies 2 punkte, PĮ 6 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų pažeidimų, ar šis patikrinimo aktas pažeidžia pareiškėjo teises ar saugomus interesus.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo bylose yra pažymėjęs, kad kreipimuisi į teismą pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT administracinėse bylose Nr. A11-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A662-1157/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT administracinėse bylose Nr. A7-121/2004, Nr. AS16-420/2007).

12. LVAT kitoje byloje pažymėjo, kad patikrinimo aktu pritarus bendrojo plano (norminio administracinio akto) tvirtinimui, šis aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir dėl jo panaikinimo gali būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas teisme (LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-566-502/2021). Todėl, teismas, atsižvelgęs į LVAT praktiką, minėtą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ABTĮ aiškiai nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus bei nurodyti savo galimai pažeistas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos (kaip pažeistos), kad teismas, nagrinėjantis bylą, galėtų jas apginti vienu iš ABTĮ numatytų būdu

13. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija žinojo, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo inicijuotoje administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2021 dėl teikto pasiūlymo, vis dėl to pateikė tikrinimui teritorijų planavimo dokumentą, o Inspekcija žinojo, kad nėra priimtas galutinis sprendimas byloje, tačiau s tiek patvirtino pateiktą dokumentą, todėl Patikrinimo aktas turi būti panaikintas.

13.1. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 7 d. pateikė tikrinimui Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą nepažeisdama TPĮ 37 straipsnio 2 dalies nuostatų. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad Inspekcija pareiškėjo skundus dėl atmestų planavimo organizatoriaus pasiūlymų, privalomaisiais nurodymais buvo sustabdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo planavimo procesą du kartus, t. y. 2018 ir 2020 metais. Nagrinėjamu atveju planavimo organizatoriui buvo pateiktas 2018 m. spalio 29 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-1387, kuris Inspekcijos 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. 2D-2851 buvo pripažintas tinkamai įvykdytu, o planavimo organizatoriaus pateikta informacija 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) pripažinta atitinkančiu TPĮ 37 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 6.4.2. punkto reikalavimus.

13.2. Teismo vertinimu, Inspekcijos pateikti privalomieji nurodymai pašalinti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie buvo nustatyti nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl planavimo organizatoriaus atmestų planavimo pasiūlymų dėl bendrojo plano, yra įvykdyti ir bendrojo plano planavimo procesas galėjo būti tęsiamas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmuoju atveju bendrojo plano keitimas buvo pateiktas Inspekcijai tikrinti 2019 m. lapkričio 11 d., įregistruotas dokumentų rengimo sistemoje (toliau – ir TPDRIS) pagal planavimo organizatoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, Inspekcija atsižvelgdama į tikrinimo metu nustatytus trūkumus, tarp kurių buvo ir pastaba, kad bendrasis planas pateiktas tikrinimui nepasibaigus Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytam planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus dėl dokumento pateikusiems asmenims apskundimo terminui bendrojo plano tikrinimą 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2D-15544 nutraukė ir įpareigojo planavimo organizatorių pakartoti bendrojo plano viešumo užtikrinimo procedūras.

13.3. Atkreiptinas dėmesys, kad toks viešinimo procedūros pažeidimas nustatytas ne dėl pareiškėjo teiktų pasiūlymų ir dėl jų planavimo organizatoriaus atsakymo apskundimo tvarkos. Vilniaus miesto savivaldybei pakartojus viešumo ir derinimo procedūras, bendrojo plano keitimas Inspekcijai buvo pateiktas tikrinti pakartotinai 2021 m. gegužės 7 d. planavimo organizatoriaus prašymu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Aprašo 5 punkto nuostatas, (Aprašo redakcija nuo 2018 m. lapkričio 22 d.) dokumentas teikiamas tikrinti Priežiūros institucijai, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytam planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus dėl Dokumento pateikusiems asmenims apskundimo terminui, t. y. per 10 darbo dienų. Taigi, Aprašas įtvirtina 10 darbo dienų skirtų planavimo organizatoriaus atsakymo apskundimui, tačiau praėjus 10 darbo dienų, planavimo organizatorius gali teikti teritorijų planavimo dokumentą Inspekcijai tikrinti, t. y. PĮ 6 straipsnio 12 dalies pagrindai. Teismas sprendžia, kad planavimo organizatoriaus atsakymo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. atsakymo Nr. A51-8424/19(2.15.1.1-MP3) gavimo dienos, t. y. 10 darbo dienų nuo minėto atsakymo gavimo dienos pareiškėjas įgyja teisę apskųsti planavimo organizatoriaus atsakymą Inspekcijai, o planavimo organizatoriui nustatoma pareiga neteikti teritorijų planavimo dokumento Inspekcijai tikrinti kol nepasibaigęs minėtas apskundimo terminas, kad Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais suspėtų priimti administracinį sprendimą skundo dėl atmestų planavimo organizatoriaus pasiūlymų nagrinėjime ir tik tada galėtų priimti sprendimą dėl tikrinimui pateikto dokumento.

13.4. Esant šioms aplinkybėms yra atmestinas pareiškėjo teiginys dėl TPĮ 37 straipsnio 2 dalies aiškinimo, nes nustatyti reikalavimai pareiškėjo nurodomu atveju nebuvo pažeisti, bendrojo plano dokumentas Inspekcijai valstybinei teritorijų planavimo priežiūrai atlikti buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 11 d. planavimo organizatoriaus prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. beveik po 10 mėn. nuo pareiškėjui pateikto atsakymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo minimoje administracinėje byloje Nr. eA-496-602/2021 laikinosios priemonės bendrojo plano keitimo procesui nebuvo pritaikytos, todėl jis galėjo būti tęsiamas po to, kai Inspekcija pripažino visus privalomuosius nurodymus įvykdytais ir leido Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procesą tęsti.

14. Pareiškėjo teigimu, TPDRIS sistemoje yra užfiksuota, kad prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą buvo pateiktas 2021 m. gegužės 7 d., jokie papildomi dokumentai kartu su prašymu pateikti nebuvo.

14.1. Teismas pažymi, kad TPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi TPDRIS. Todėl, teikiant Inspekcijai prašymą TPDRIS tikrinti teritorijų planavimo dokumentą, kartu su prašymu neprivaloma pateikti jokių papildomų dokumentų, nes visuose etapų stadijose priimti sprendimai yra TPDRIS matomi ne tik Inspekcijai, bet ir kitiems teritorijų planavimo proceso dalyviams. Teismo vertinimu, bendrojo plano keitimas buvo pateiktas tinkamos sudėties, tame tarpe buvo pateikti ir viešinimo procedūrų atlikimą patvirtinantys dokumentai, kurie buvo paviešinti TPDRIS jau nuo 2021 m. sausio 4 d., t. y. viešojo svarstymo protokolas, papildomų viešinimo procedūrų atlikimą patvirtinantys dokumentai užregistruoti Nr. (duomenys neskelbtini).

14.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad tikrinimo metu 2021 m. gegužės 27 d. planavimo organizatorius patikslino minėto dokumento turinį, papildydamas jame esančios 1 lentelės „Visuomenės pasiūlymų suvestinė lentelė“ 40, 90, 183, 218, 221-223, 225-226, 249 ir 294 punktus informacija apie planavimo organizatoriaus pakartotinai teiktus atsakymus pareiškėjams, vykdant Inspekcijos privalomuosius nurodymus. Todėl, pareiškėjo teiginys, kad Inspekcija per vieną darbo dieną patikrino pateiktus visuomenės pasiūlymus, jų priėmimo ar atmetimo motyvus, neatitinka tikrovės, nes šio dokumento tikrinimui, kaip ir visų kitų, Inspekcija turėjo 15 darbo dienų.

15. Be to Inspekcija atsiliepime teigia, kad jai buvo žinomi visi paminėti atsakymai, kurie buvo nagrinėjami Inspekcijoje, vertinant privalomųjų nurodymų įvykdymo/neįvykdymo aplinkybes, todėl paskutinę tikrinimo dieną Inspekcija tik įvertino minėto dokumento turinio patikslinimą, tačiau jis įtakos sprendiniams ir atliktoms procedūroms neturėjo. Inspekcijai nustačius, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Inspekcijos 2021 m. gegužės 2 d.7 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pritarta dokumento tvirtinimui.

16. Teismas, patikrinęs visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo pateiktų reikalavimų nagrinėjimas pastarajam nebesukels tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeis, nes intervencija į patvirtintą planą per šią prizmę teisiškai nebegalima, o juk būtent pareiškėjas to ir siekė išspręsti klausimą dėl atliekant bendrą teritorijos planavimą. Todėl įvertinus, kad materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjo pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta, o vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių aktų (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu (LVAT administracinėje byloje Nr. A492-704/2013), ginčijamas Patikrinimo aktas, ką tik išdėstytos motyvacijos pagrindu, paliekamas nepakeistu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Inspekcijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) tariamo neteisėtumo yra nepagrįsti.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo Vilniaus miesto bendrojo plano pateiktus dokumentus, pagrįstai ir teisėtai Patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Inspekcijos 2021 m. gegužės 27 d. Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atmesti K. S. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė