Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 9 p., 181 str. 2 d., 181 str. 1 d., 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 165 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. – 7 m.;

pagal BK 181 str. 2 d. – 5 m.;

pagal BK 181 str. 1 d. (dėl V. B. turto prievartavimo) – 3 m. ir 9 mėn.;

pagal BK 181 str. 1 d. (dėl J. P. turto prievartavimo) – 3 m. ir 6 mėn.;

pagal BK 181 str. 1 d. (dėl L. A. turto prievartavimo) – 4 m.;

pagal BK 180 str. 1 d. (dėl L. A. turto plėšimo) – 2 m.;

pagal BK 214 str. 1 d. – 2 m.;

pagal BK 165 str. 1 d. – 1 m.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1, 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

M. Z. pagal BK 180 str. 1 d. (dėl A. B. turto plėšimo) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš M. Z. priteista: A. B. 600 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; V. B. 1 300 Lt turtinei žalai atlyginti ir 200 Lt už advokatės paslaugas; J. P. 500 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 200 Lt už advokatės paslaugas; L. A. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai 1 813,50 Lt už A. B. gydymą; UAB „Ūkio banko lizingas“ 580,72 Lt; valstybei 240 Lt proceso išlaidų.

A. B. 1 000 Lt civilinis ieškinys dėl jo gauto uždarbio, klojant trinkeles Jonavos r., Šveicarijos k., paliktas nenagrinėtas.

Procesas dėl L. A. padarytos turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. G. nuteistas pagal BK 181 str. 1 d. ir išteisintas pagal BK 180 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 20 d. įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose prievartavo nukentėjusiojo A. B. turtą, neteisėtai disponavo nukentėjusiajam A. B. išduotu AB „Hansabankas“ mokėjimo instrumentu ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme, neturėdamas teisėto pagrindo, pavartodamas psichinę prievartą ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą prieš A. B. ar jo artimuosius, t. y. juos sumušti, atvirai savo naudai vertė A. B. mokėti jam nuo 50 iki 100 Lt per savaitę ir per kelis kartus gavo iš jo 600 Lt;

2005 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, pavartodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą prieš A. B. – suduodamas jam du kartus į įvairias kūno vietas ir sukeldamas fizinį skausmą, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti jam 600 Lt;

2006 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo, neturėdamas teisėto pagrindo, pavartodamas psichinę prievartą ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą prieš A. B., atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti jam 2 800 Lt;

2006 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo, grasindamas pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B., privertė jam perduoti nukentėjusiajam išduotą AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ ir šios kortelės PIN kodą;

2006 m. rugsėjo 19 ir 20 dienomis (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, pavartodamas psichinę prievartą ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą prieš A. B., atvirai savo naudai privertė jį (duomenys neskelbtini) esančiuose UAB „Omnitel“ salonuose sudaryti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis ir perduoti jam pagal šias sutartis įgytus 996 Lt bendros vertės du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung X 660“ – tokiu būdu jis iš viso gavo iš nukentėjusiojo A. B. jo turto už 1 596 Lt bei dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. dėl nuolatinės psichinės ir fizinės prievartos vartojimo prieš nukentėjusįjį, jam patyrus psichikos sutrikimus, dėl kurių jis buvo ilgą laiką gydomas psichiatrinėje ligoninėje, bandė žudytis, susargdino jį liga, stipriai sutrikdžiusia nukentėjusiojo A. B. psichiką.

M. Z. nuteistas ir dėl kitų nusikaltimų, tačiau dėl to nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Nuteistasis M. Z. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., panaikinti ir dėl šios veikos jį išteisinti. Nurodo, kad A. B. sveikatos nesutrikdė, nes tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. A. B. jau seniai sirgo sunkiomis psichikos ligomis ir ne kartą žudėsi. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, įrodančių apelianto kaltę. Teismas kaltę grindė tik ligoto, psichiškai nesveiko žmogaus prasimanymais. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog A. B. ėmė duoti prieš apeliantą parodymus tik tada, kai šis buvo sulaikytas. Dėl to galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis simuliavo savo ligą arba iš viso nesirgo. Be to, yra duomenų, jog A. B. yra vartojęs psichotropinius vaistus bei stiprius psichiką veikiančius narkotikus. Apeliantas mano, kad tai ir galėjo sutrikdyti nukentėjusiojo psichiką.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo A. B. atstovė prašo skundą atmesti.

Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis skundžia tik veiką, už kurią pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., todėl remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. Z. kaltė padarius ginčijamą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis dėl šios veikos pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Negalima sutikti su pagrindiniu apeliacinio skundo motyvu, kad M. Z. savo veiksmais sunkiai nesutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatos. Nors apeliantas viso ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o pirmosios instancijos teisme neigė savo kaltę, ją įrodo teisme ištirti ir nuosprendyje įvertinti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu.

Iš nukentėjusiojo A. B., liudytojų V. B., N. K. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, jog apeliantas ilgą laiką prievartavo nukentėjusiojo turtą, vartodamas psichinę prievartą ir net fizinį smurtą. Jų parodymai, išsamiai išdėstyti nuosprendyje ir todėl šioje nutartyje nekartojami, yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje bei atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

M. Z. kaltinimas suformuluotas sunkiai sutrikdžius A. B. sveikatą laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 20 d., kai aptariamus parodymus patvirtina duomenys, įrodantys A. B. konkretaus turto prievartavimą. Tačiau tai nereiškia, kad ankstesnis nuteistojo elgesys neturėjo įtakos nukentėjusiojo sveikatos būklei, kadangi sunkus sveikatos sutrikdymas pasireiškė ne konkrečiu vienu kaltininko veiksmu. Tai buvo procesas, kurio metu nukentėjusiojo sveikata pagerėdavo ir vėl pablogėdavo, priklausomai nuo jo terorizavimo intensyvumo, o visuma, apimanti aptariamą laikotarpį, nulėmė sunkų sveikatos sutrikdymą.

M. Z. nusikalstamą veiką įrodo teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenys (t. 1, b. l. 53-54), iš kurių matyti, jog A. B. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė jo patirti psichiniai sutrikimai; yra priežastinis ryšys tarp šių psichinių sutrikimų ir nukentėjusiojo turto prievartavimo.

Apeliantas skunde motyvuoja, kad negalėjo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos, nes tuo metu, kai jam buvo pablogėjusi sveikata, jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.

Šis motyvas yra nepagrįstas.

Jau minėtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog A. B. būsena, be kita ko, pablogėjo 2005-02-07, jis tapo liūdnas, nerimastingas, blogos nuotaikos, grasino pasipjauti.

Šis laikotarpis iš esmės sutapo su laiku, kai M. Z., 2005-01-18 paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (t. 3, b. l. 98-99), vėl ėmė reikalauti iš A. B. grąžinti tariamą skolą. Tai tęsėsi ilgai ir turėjo tiesioginės įtakos nukentėjusiojo sveikatos būklei, nes jis gydėsi ambulatoriškai, o 2005 m. rugpjūčio mėnesį paguldytas į ligoninę su diagnoze ,,pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas“, vėliau vėl gydytas ambulatoriškai.

Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė S. Š. patvirtino, kad dėl ilgalaikės psichologinės prievartos A. B. jautė įtampą, baimę, dėl to buvo gydomas ambulatoriškai ir stacionare. Narkotikus jis vartojo epizodiškai, tai galėjo daryti nusiraminimui. Tačiau narkotikų vartojimas neturi ryšio su sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Ekspertė V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog A. B. emocinė ir valios sfera buvo pažeista.

Tuo paaiškinama, kodėl jis ilgai kentė M. Z. psichinę prievartą, tenkino jo nuolatinius reikalavimus duoti grynųjų pinigų arba imti išsimokėtinai jam nereikalingus daiktus ir tuoj pat juos atiduoti M. Z., nerasdamas tinkamos išeities iš stresinės situacijos net ir žinodamas, kad pastarajam nėra skolingas.

Eksperčių paaiškinimai teisme patvirtino jau ne kartą minėto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą, jog, atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, baimę M. Z., A. B. negalėjo aktyviai priešintis pastarajam, jam nepaklusti dėl reikalavimo pinigų, jo išnaudojimo.

Šiais argumentais atmetamas nuteistojo savo naudai traktuojamas apeliacinio skundo motyvas, kad jį kaltinančius parodymus nukentėjusysis ėmė duoti, tik apeliantą sulaikius.

Būtent tada, kai M. Z. sulaikė, A. B. psichologiškai pasijuto saugus ir pareigūnams nuosekliai išdėstė, kaip ilgą laiką jo turtas buvo prievartaujamas.

Beje, negalima neatkreipti dėmesio į apeliacinio skundo prieštaringumą: viena vertus, apeliantas teigia, jog teismas jo kaltę grindė tik psichiškai nesveiko žmogaus prasimanymais, antra vertus, jis padarė išvadą, kad nukentėjusysis simuliavo savo ligą arba iš viso nesirgo.

Abu apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti ir atmetami, kadangi juos objektyviai paneigia nuosprendyje ir šioje nutartyje aptarti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenys bei pirmosios instancijos teisme duoti eksperčių paaiškinimai dėl A. B. psichikos būklės.

Nuteistasis M. Z. nukentėjusiojo A. B. sveikatą sunkiai sutrikdė, ilgą laiką prievartaudamas pastarojo turtą, t. y. siekdamas turtinės naudos sau. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, ir veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 9 p.

Turto prievartavimo veikos apeliantas savo skunde neginčija, todėl ji šioje nutartyje atskirai neaptariama.

Teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas atsižvelgė, kad M. Z. padarė kelias nusikalstamas veikas, iš kurių skundžiama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.).

Teismas įvertino kaltininko asmenybę: jis ne kartą teistas, teistumas neišnykęs; baustas administracine tvarka; nors turi šeimą, mažametę dukrą, tačiau byloje nėra duomenų, jog grįžęs iš laisvės atėmimo vietos iki suėmimo šioje byloje būtų dirbęs ir turėjęs teisėtų pajamų; jis buvo pagrindinis nusikaltimų iniciatorius bei vykdytojas.

Visa tai apibūdina nuteistojo asmenybę kaip nelinkusią laikytis visuotinai priimtų elgesio normų.

Teismas pagrįstai nenustatė M. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Darant aptariamą nusikaltimą, sunkinančių aplinkybių taip pat nėra.

Išdėstyti motyvai teismui leido už šią nusikalstamą veiką kaltininkui paskirti vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. Z. paskirta bausmė už skundžiamą veiką atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.