- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-30
- Bylos Nr.
- A-525-835-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- B. D.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Emilija Gorskienė
- Kategorijos
- 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
dalyvaujant pareiškėjai B. D., jos atstovei advokatei Emilijai Gorskienei, atsakovo atstovei Skaistei Knabikienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo išduoti valstybės garantiją.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti valstybės garantiją J. N. po mirties valstybės išpirktam ir savininkui grąžintam butui, esančiam Aukštaičių g. 38- 3, Kaune.
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. N., miręs 2004 m. balandžio 6 d., gyveno bute, esančiame Aukštaičių g. 38- 3, Kaune. Kauno miesto valdybos 1993 m. sausio 19 d. potvarkiu Nr. 71-v į šį namą buvo atkurtos nuosavybės teisės P. S.. Vadovaujantis 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 124 punktu, kai piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, j dalį, butą, kurį savivaldybė nuomos sutarties pagrindais nuomoja ten gyvenantiems asmenims, savivaldybės vykdomoji institucija, priimdama sprendimą grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kartu privalo juose gyvenantiems nuomininkams per tris mėnesiui išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Jeigu priėmus sprendimus atkurti nuosavybės teises natūra į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, jų nuomininkams ir savininkams valstybės garantiniai dokumentai nebuvo išduoti, savivaldybės vykdomoji institucija privalo išduoti juos ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 10, 12, 15 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo (nuo 2003 m. spalio 29 d.).
2003 m. gruodžio 22 d. J. N., atsakovui informavus, pateikė atsakovui apklausos lapą dėl garantijos pasirinkimo. J. N. atsakovas privalėjo išduoti garantinį raštą iki 2004 m. sausio 29 d., tačiau garantinis raštas nebuvo išduotas. J. N. mirė 2004 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatyme numatyta, kad jei valstybės garantija buvo įvykdyta garantijos turėtojui, jam mirus, garantija lieka galioti. Todėl po J. N. mirties atsakovas turėtų išduoti garantinį raštą J. N. paveldėtojams. Be to, pareiškėjos manymu, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį bei 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 124 punktą, kadangi per šių teisės aktų nustatytus terminus neišdavė J. N. garantinio rašto.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl garantinio rašto išdavimo, tačiau atsakovas atsisakė jį išduoti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad apklausos lapą dėl naujos garantijos pasirinkimo ir reikalingus dokumentus J. N. pateikė 2003 m. gruodžio 22 d. . Daugiau jis savo teisių įgyvendinimu nesidomėjo, nesikreipė dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, yra paveldima. Tačiau J. N. nebuvo valstybės garantijos turėtoju, nes iki jo mirties valstybės garantija nebuvo jam išduota. Teisės aktai nenumato, kad valstybės garantija gali būti išduodama mirusiojo vardu.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.
Teismas nurodė, kad Valstybės garantija, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, yra išduodama tik juose gyvenantiems nuomininkams (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalis). J. N. mirus, pasibaigė su juo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios Aukštaičių g. 38-3, Kaune, sutartis (Civilinio kodekso 6.128 str. 1 d.). Todėl valstybės garantija jo vardu negali būti išduota.
Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nuomininkui išduodamą garantiją pasirašo garantijos turėtojai – nuomininkas ir jo šeimos nariai. Kadangi garantijos išdavimo procedūra pasibaigia, kai garantiją pasirašo jos turėtojai, todėl pripažintina, jog garantija yra išduota nuo šio momento. Apklausos lapo dėl garantijos išdavimo pateikimas dar nesuteikia teisės nuomininkui reikalavimo teisės, kad valstybė vykdytų pasirinktą garantiją.
Valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 9 str. 1 d.). Taigi yra paveldima tik valstybės garantijos turėtojo reikalavimo teisė, tačiau J. N. iki mirties tokios reikalavimo teisės neįgijo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Įstatyme nėra numatyta, kad yra paveldima nuomininko teisė reikalauti išduoti valstybės garantiją. Todėl pareiškėja po J. N. mirties šios jo teisės paveldėti negalėjo, t.y. neįgijo reikalavimo teisės prašyti, jog atsakovas išduotų mirusio J. N. vardu valstybės garantiją.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Papildomai atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, galėjo taikyti įstatymo analogiją, kai pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, pretendentui mirus, žemė grąžinama pretendento vardu, bet ją gauna paveldėtojai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymus, konstatavo visas reikšmės bylai turinčias faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Papildomai atsakovas pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, galėjo taikyti įstatymo analogiją, kai pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, pretendentui mirus, žemė grąžinama pretendento vardu, bet ją gauna paveldėtojai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.8 straipsniu, civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams teisiniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Atsakovo manymu, šiuo atveju nėra teisės spragos, kadangi Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatyme yra sureguliuota, kas yra paveldima (9 str. 7 d.), t. y. nurodyta, kad valstybės garantijos turėtojui mirus, yra paveldima reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, jeigu garantija nebuvo įvykdyta, ir kitų paveldėjimo objektų nenumatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, esminių procesinės teisės normų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą, nepadarė.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Valstybės garantija, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, yra išduodama tik juose gyvenantiems nuomininkams (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos tėvui mirus, pasibaigė su juo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios Aukštaičių g. 38-3, Kaune, sutartis (Civilinio kodekso 6.128 str. 1 d.), todėl valstybės garantija mirusiojo vardu negali būti išduota.
Vertinant ar valstybės garantija gali būti išduota pareiškėjai, kaip mirusio nuomininko turto paveldėtojai, pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nuomininkui išduodamą garantiją pasirašo garantijos turėtojai – nuomininkas ir jo šeimos nariai. Kadangi garantijos išdavimo procedūra pasibaigia, kai garantiją pasirašo jos turėtojai, todėl pripažintina, jog garantija yra išduota nuo šio momento. Apklausos lapo dėl garantijos išdavimo pateikimas dar nesuteikia teisės nuomininkui reikalavimo teisės, kad valstybė vykdytų pasirinktą garantiją.
Valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 9 str. 1 d.). Taigi yra paveldima tik valstybės garantijos turėtojo reikalavimo teisė, tačiau pareiškėjos tėvas iki mirties tokios reikalavimo teisės neįgijo. Įstatyme nėra numatyta, kad yra paveldima nuomininko teisė reikalauti išduoti valstybės garantiją. Todėl pareiškėja po J. N. mirties šios jo teisės paveldėti negalėjo, t.y. neįgijo reikalavimo teisės prašyti, jog atsakovas išduotų mirusio J. N. vardu valstybės garantiją.
Be to pažymėtina, kad, kaip jau minėta, pagal Įstatymo 9 straipsnio 7 dalį valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėjus iš valstybės garantijos atsirandančią reikalavimo teisę, valstybės garantijoje numatytas valstybės įsipareigojimas, kuris buvo suteiktas mirusiam garantijos turėtojui, įgyvendinamas įpėdiniams, kai valstybės garantiją išdavusiai savivaldybės vykdomajai institucijai įpėdinis (garantijos įgijėjas) pateikia paveldėjimo teisės į garantijos turėtojo reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos, notaro patvirtintą liudijimo nuorašą. Ši nuostata, teismo manymu, taikytina ir šiam ginčui. Pareiškėja, turėdama tikslą paveldėti teisę į valstybės garantiją, privalėjo pateikti notaro patvirtintą liudijimą apie teisės į garantiją paveldėjimą. Pats atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, neturėjo teisės savarankiškai, nesant paveldėjimo teisės liudijimo, pripažinti pareiškėją valstybės garantijos turėtoja vietoje mirusiojo J. N..
Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčui pagal analogiją taikytinos LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą, kada prašymą padavęs pretendentas miršta, atmetami kaip nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju nėra teisės spragos, valstybės garantijos paveldėjimo klausimai išspręsti Įstatyme.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.