- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-10-13
- Bylos Nr.
- II-941-406/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Kategorijos
- 50.16pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą atstovui Algirdui Dunaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D.K. skundą dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Jurbarko skyriaus nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D.K. 2008 m. rugpjūčio 19 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2008 m. vasario mėnesį išvyko į užsienį uždarbiauti ir negrįžo iki paskyrimo išvykti į dalinį dienos, tuo pažeisdamas Karo prievolės įstatymo 6 str. 5 dalies reikalavimus. Tos pačios dienos nutarimu Nr. 45 pagal ATPK 213¹ straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda - 1000 Lt bauda.
2008 m. rugpjūčio 19 d. jam taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį D. K. išvyko iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laiko ir apie tai nepranešė teritoriniam skyriui. Tos pačios dienos nutarimu Nr. 46 pagal ATPK 213¹ straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda - 1000 Lt bauda.
Šalies argumentai
D.K. teigia, kad šių administracinių teisės pažeidimų nepadarė ir nubaustas nepagrįstai. Jis nurodo, kad 2008 m. vasario 22 d. jis buvo nubaustas už tai, kad neišvyko į privalomąją pradinę karo tarnybą - Ruklos mokomąjį pulką pagal šaukimo lapelį be pateisinamų priežasčių. Su šiuo pažeidimu sutiko, baudą sumokėjo, tačiau apie tai, kada jam paskirta nauja išvykimo į dalinį diena, informuotas nebuvo. Į užsienį uždarbiauti jis buvo išvykęs nuo birželio 13 iki liepos 16 d., tačiau nežinodamas, kad tuo laiku turės atlikti karinę tarnybą. Daugiau kaip 6 mėnesius išvykęs iš gyvenamosios vietos jis taip pat nebuvo, išskyrus keletą kartų, kai buvo nuvykęs pas seserį. Prašo nutarimus Nr. 45 ir 46, kuriais jam paskirtos administracinės nuobaudos, panaikinti.
Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą atstovas su skundu sutinka. Pareiškėjas akivaizdžiai vengia karinės tarnybos, nepriima šaukimų, neatsako į telefoninius skambučius, todėl jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau atstovas taip pat mano, kad D. K. administracinės nuobaudos paskirtos neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl naikintinos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str.) konstatuoja, kad administraciniai teisės pažeidimai ir D.K. kaltė nėra objektyviai bei patikimai įrodyta. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolus bei nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylas, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neištyrė visų su pažeidimu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, taip pat padarė esminius administracinių teisės pažeidimo bylų proceso pažeidimus, todėl, patraukdamas D. K. administracinėn atsakomybėn bei skirdamas jam administracines nuobaudas, priėmė nepagrįstus bei neteisėtus sprendimus ( ATPK 284 str. 1 d. ).
Objektyvioji tiesa administracinių teisės pažeidimų bylose nustatoma remiantis tik įrodymais. Kvalifikuojant D.K. veiksmus, svarbu surinkti jį kaltinančius įrodymus, nustatyti jų vertę, tokių įrodymų patikimumą, tikrumą bei reikšmingumą, įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės pažeidimo konstatavimui. Apie asmens kaltumą būtina spręsti tik iš įrodymų visumos. ATPK 257 str. numato, kad pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne spėliojimai, išankstinis nusistatymas, nuojauta. Tai objektyviu, visapusišku bylos duomenų išnagrinėjimu pagrįsta išvada.
Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti patikimai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį paskirstyta įrodinėjimo našta administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese. Nustatant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima.
Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nagrinėjęs bylą ir priėmęs nutarimą, nerinko D. K. kaltus veiksmus patvirtinančių įrodymų, bylos aplinkybes vertino paviršutiniškai, siaurai, vadovavosi prielaidomis ir spėliojimais. Konstatuodamas D. K. kaltus veiksmus, pareigūnas taip pat neteisingai vertino teisės aktų, reglamentuojančių privalomosios karinės tarnybos atlikimą, nuostatas, besąlygiškai vadovavosi tik abstrakčiu, neinformatyviu paties pareiškėjo paaiškinimu.
Karo prievolės įstatymo 6 str. 5 d. nustatyta, kad šauktiniams, kurie savivaldybės atrankos komisijos yra pripažinti tinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai ir paskirti į dalinius, draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikui negu iki paskirto atvykimo į dalinį dienos. Pareiškėjas pripažįsta, kad nuo 2008 m. birželio 13 d. iki liepos 16 d. jis buvo išvykęs į užsienį, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. K. po to, kai buvo nubaustas už neatvykimą į karo tarnybą, pakartotinai buvo tinkamai informuotas apie naujai paskirtą išvykimo į dalinį laiką bei vietą, todėl vertinti tokius D. K. veiksmus kaip administracinį teisės pažeidimą nebuvo pagrindo.
Pažymėtina, kad pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 213¹ straipsnio 2 d., t. y. už veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo baustas už neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pagal ATPK 212 str. 1 d., todėl šiuo aspektu pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmęs nutarimą, nepagrįstai kvalifikavo jo veiksmus kaip pakartotinius.
Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pagal ATPK 213¹ str. 2 d. nubaustas 1000 Lt bauda taip pat už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį išvyko iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laiko ir apie tai nepranešė teritoriniam skyriui.
Karo prievolės įstatymo 15 str. 7 d. 3 punktas įpareigoja karo prievolininką per 15 dienų vietinei teritorinei karinei įstaigai pateikti duomenis apie išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui ar atvykimą į naują gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui. D. K. neigia išvykimo iš gyvenamosios vietos 6 mėnesiams faktą, o byloje nesurinkta jokių įrodymų apie tai, kad jis tokius veiksmus atliko, todėl šis nutarimas neteisėtas.
Pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylas, priimti nutarimai negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais dėl padarytų procesinių pažeidimų.
Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo (ATPK 7 str. 1, 2 d.). Tiksliai kvalifikuoti kiekvieną pažeidimą ir skirti už jį atitinkamą nuobaudą yra teisingos galutinės nuobaudos paskyrimo sąlyga. Padaryti keli teisės pažeidimai paprastai rodo didesnį padarytos veikos ir pažeidėjo asmenybės pavojingumą visuomenei. ATPK 33 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas administracinių nuobaudų skyrimas, esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, t. y. padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D.K. kaltinamas padaręs du administracinius teisės pažeidimus, todėl jam tuo pačiu metu buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai ir priimti du atskiri nutarimai. Pažymėtina, kad taip kvalifikavus pažeidėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus, bylą turėjo nagrinėti tas pats organas, taikant ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareigūnas šio straipsnio reikalavimus ignoravo ir nesilaikė nuobaudų skyrimo tvarkos.
Pabrėžtina, kad tą pačią dieną surašius du administracinius teisės pažeidimo protokolus ir priėmus du nutarimus, buvo nepagrįstai apribotos ATPK 272 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės teikti įrodymus, pareikšti prašymus, naudotis teisine advokato pagalba.
Apibendrinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, yra pakankamai pagrindo spręsti bei pripažinti, kad D.K. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 213¹ str. 2 d sudėties, todėl nutarimai naikintini, administracinio teisės pažeidimo bylos nutrauktinos ( ATPK 250 str. 1 p. )..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2008 m. rugpjūčio 19 d. Karo prievolės administravimo tarnybos prie krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Jurbarko skyriaus nutarimą Nr. 45 ir nutarimą Nr. 46, kuriais D.K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 213¹ str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos – 1000 Lt baudos ir administracinio teisės pažeidimo bylas nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.