Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Nustatyti ieškovės R. K. ir atsakovo Ž. K. dukros S. K. bendravimo su jos tėvu Ž. K. tvarką – nustatyti, kad Ž. K. su dukra S. K. bendrauja poriniais metais 1 savaitę vaiko žiemos atostogų metu, 1 savaitę vaiko pavasario atostogų metu; kiekvienais metais 1 mėnesį vaiko vasaros atostogų metu, Ž. K. pasiimant ir grąžinant S. K. į ieškovės gyvenamąją vietą.Padidinti nepilnamečiam vaikui S. K. iš atsakovo Ž. K. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1743-633/2010 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo Ž. K. nepilnamečio vaiko S. K. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Neleisti ieškovei R. K. išvežti nepilnametę dukrą S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) į Didžiąją Britaniją;Ieškovei R. K. atsisakius Lietuvoje auginti ir gyventi kartu su nepilnamete dukra S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) nustatyti S. K. gyvenamąją vietą su atsakovu Ž. K.; įpareigoti ieškovę R. K. pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui, per 14 kalendorinių dienų pateikti praėjusio ketvirčio vaiko išlaikymo išlaidų ataskaitą atsakovui Ž. K.;nustatyti atsakovo Ž. K. tokią bendravimo su vaiku S. K. tvarką:

iki vaiko pilnametystės, tėvas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., arba paimdamas vaiką tik vienai savaitgalio dienai (šeštadieniui ar sekmadieniui) nuo 10 val. iki 20 val. Apie šiame punkte nurodytą vaiko paėmimo variantą tėvas privalo pranešti ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Kitas savaitgalis skiriamas motinai. Tuo atveju, jei tėvas neketina pasinaudoti šiame punkte nurodyta teise, apie tai privalo informuoti motiną prieš dvi dienas iki numatyto pasimatymo dienos; tėvas turi teisę susitikti vieną kartą per savaitę darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val., susitikimų darbo dienomis tvarkaraštis sudaromas abiejų tėvų sutarimu, derinant abiejų tėvų užimtumą;šventės (Šv. Velykos, Šv. Kalėdos, Naujieji metai) su tėvu švenčiamos pakaitomis. Jei vaikas pirmąją Šv. Velykų ar Šv. Kalėdų dieną praleidžia su motina, antroji švenčių diena skiriama tėvui. Kitais metais dienos sukeičiamos. Jei Naujuosius metus vaikas sutinka su motina, kitų Naujųjų metų sutikimas skiriamas tėvui. Gali būti pasiskirstoma, kad Šv. Kalėdos su tėvu, o Šv. Velykos su motina, kitais metais apsikeičiama;informavus iš anksto prieš 30 dienų, vasaros atostogų metu, vaikas praleidžia 14 dienų laikotarpį su tėvu; motina nedarys kliūčių ir dukrai sudarys galimybes su tėvu bendrauti telefonu arba internetu (Skype) darbo dienomis nuo 19 val. iki 20 val., poilsio ir švenčių dienomis nuo 18 val. iki 20 val.

Atsakovas Ž. K. pateikė prašymą taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę užtikrinti betarpišką dukros S. K. bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu Ž. K. darbo dienomis nuo 19 val. iki 20 val., poilsio dienomis nuo 18 iki 20 val. (Lietuvos laiku).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas neįvertino įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, formaliai, neatsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, mažamečio vaiko teisėtus interesus bei kasacinio teismo praktiką, Ž. K. prašymą tenkino. Atsakovas nurodydamas, kad ieškovė nesudaro jokių galimybių dukrai betarpiškai bendrauti su tėvu, to visiškai nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų, kad R. K. piktybiškai sudaro kliūtis Ž. K. bendrauti su savo dukra, kad atsakovas apskritai siekė su ieškove susitarti geruoju dėl bendravimo tvarkos su S. K., tačiau jam nepavyko to padaryti, bei, kad atsakovas turi realias sąlygas bendrauti su vaiku jo prašomu būdu. Teismas privalėjo įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, šiuo atveju, yra būtinas, ar tėvo bendravimas su dukra gali būti užtikrintas ir teismui netaikant prievartinių įpareigojimų ieškovei.Teismas prašymą tenkino visiškai nepaisydamas ieškovės teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, kad iki šiol atsakovui nebuvo ir nėra sudaroma jokių kliūčių bendrauti su savo dukra tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, tačiau atsakovas pats neišreiškė jokios valios to padaryti. Ieškovė paiso S. K. teisėtų interesų ir, atsakovui pareiškus valią bendrauti su dukra, ieškovė tam neprieštaraus ir suteiks protingas ir prieinamas galimybes tai padaryti. Atsakovas iš esmės piktnaudžiauja procesu ir suteiktomis procesinėmis teisėmis. Jis faktiškai niekada nenorėjo bendrauti su dukra, o savo veiksmais siekia pakenkti ieškovei, visiškai neatsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus. Būnant Lietuvoje atsakovui buvo sudarytos visos galimybės bendrauti su vaiku tiesiogiai, jis su vaiku faktiškai nebendravo, o vaiką buvo pasiėmęs tik kartą ir trumpam laikotarpiui.Teismas neteisėtai neįvertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ką turi įrodyti atsakovas, tačiau atsakovas apskritai nepateikė jokių tinkamų įrodymų, pagrindžiančių ne tik ieškovės sudaromas kliūtis nepilnamečio vaiko bendravimui su tėvu, bet ir tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti tam tikra žala, teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas.Teismas neužtikrino būsimo teismo sprendimo įgyvendinimo, tačiau iš anksto išsprendė patį ginčą, t. y. nustatė konkrečią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, ko iš esmės yra reikalaujama tiek ieškovės ieškinyje, tiek Ž. K. priešieškinyje. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, net neįvertino, kad atsakovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė net neegzistuoja. Nei CPK 145 straipsnyje, nei CK 3.65 straipsnyje nėra įvardintas laikinosios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymas. Teismas negali ad hoc nuspręsti taikyti originalaus pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, kadangi tokia teismo teisė nėra numatyta įstatyme. Įpareigojimas ieškovę atlikti tam tikrus veiksmus turi būti skirtas siekiant užkirsti kelią žalos atsiradimui, o, šiuo atveju, neaišku, kokia žala ir kam galėtų atsirasti, kaip ši žala galėtų paveikti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ar pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, konkrečiomis dienos ir konkrečiu laiku įpareigojant ieškovė sudaryti galimybes dukrai bendrauti su atsakovu internetu per Skype programą.

Bylos ir teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenimis nustatyta, kad Ž. K. ir R. K., Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. K.. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1743-633/2010 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutikimu be galimybės susitaikyti (pareiškėjai jau daugiau metai laiko nebegyvena santuokinio šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai vienas nuo kito, jų santuoka faktiškai yra visiškai iširusi bei nėra pagrindo tikėtis, kad pareiškėjai ateityje vėl pradės gyventi kartu). Teismas sprendimu patvirtino pareiškėjų Ž. K. ir R. K. 2010 m. spalio 11 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe numatė, kad dukters S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. K. bei, kad R. K. ir Ž. K. kartu rūpinasi dukters S. K. auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, visapusiškai dalyvauja dukters auklėjime. Taigi tokiu būdu, nors konkrečiai ir neapibrėžiant, šalys nustatė bendravimo su vaiku ir auklėjant jį tvarką. Ieškovė 2013 m. kovo 18 d. ieškiniu (2013 m. vasario 11 d. ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui) kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti atsakovo Ž. K. dukros S. K. bendravimo su jos tėvu Ž. K. tvarką bei padidinti nepilnamečiam vaikui S. K. iš atsakovo Ž. K. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1743-633/2010 priteistą išlaikymo dydį po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas, be kitų reikalavimų, nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę R. K. sudaryti galimybes dukrai S. K. ir tėvui Ž. K. bendrauti internetu (per Skype) darbo dienomis nuo 19 val. iki 20 val., o poilsio dienomis nuo 18 val. iki 20 val., nurodė savo prisijungimo prie Skype programos duomenis.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį – užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Iš atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio matyti, kad prašymą iš esmės grindžia tuo, kad jis neturi galimybių nuolat ir tiesiogiai bendrauti su dukra S. K., nes ieškovė R. K. nesudaro jokių galimybių dukrai betarpiškai bendrauti su tėvu, neatsako į atsakovo elektroniniu paštu pateiktus prašymus, neprisijungia prie Skype. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tokio pobūdžio bylose taikymo paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą, kuris, atsakovo nuomone, tiesiogiai priklauso su ieškovės veiksmų (neveikimo) (ieškovė neleidžia bendrauti su dukra, dėl ko prarandamas atsakovo ryšys su dukra). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų, kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovė trukdo ar neleidžia dukrai bendrauti su atsakovu Skype ar kitokia forma. Priešingai, iš ieškovės ieškinio, atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio matyti, kad ieškovė neginčija aukščiau nurodytos abiejų tėvų teisės bendrauti su vaiku ir prisidėti jį auklėjant. Ieškovė nurodo, kad atsakovui nebuvo ir nėra sudaromos kliūtis bendrauti su dukra tiek tiesiogiai (atvykstant į dukros gyvenamąją vietą), tiek netiesiogiai (internetu, telefonu ir kt. nuotolinėmis ryšio priemonėmis), tačiau atsakovas pats neišreiškė jokios valios to padaryti. Tai, kad kažkoks bendravimas su vaiku internetu vyksta pripažįsta ir pats atsakovas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. posėdyje nurodydamas, kad ieškovė vieną vakarą tai prisijungia prie Skype, kitą jau ne, pats bendravimas su vaiku normalus, ji žaidžia, žiūri, bet ieškovė bendravimą nutraukia. Apeliacinio teismo nuomone atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nutraukia jų bendravimą, yra visiškai nepagrįsta, ja remiantis negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad su dukra buvo trukdoma piktybiškai, sąmoningai ir nuolat bendrauti (tęstinai). Teismas pažymi, kad atsakovo bendravimo su dukra nutrūkimo priežastis gali būti ne atsakovės veiksmai, bet pačios dukters elgesys ar kitos objektyvios priežastys. Dukra S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra vos keturių metų amžiaus vaikas, kuriam, teismo nuomone, dėl savo amžiaus gali būti sunku ilgą laiką sukaupti dėmesį, ramiai išsėdėti vienoje vietoje ir bendrauti su tėvu, kurio gerai nepažįsta dėl to, kad su juo iš esmės neaugo nuo gimimo. Teismas vertina, kad atsakovės įpareigojimas teismo nurodytomis dienomis ir laiku sudaryti galimybes dukrai su tėvu bendrauti internetu per Skype pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais nuo 19.30 val. iki 20.30 val. (Lietuvos laiku nuo 20.30 val. iki 21.30 val.), atsižvelgiant į atsakovės ir dukters užimtumą, yra ribojantis jų dienotvarkę ir iš esmės reiškia priverstinį vaiko bendravimo su tėvu nustatymą (vaikas yra per mažo amžiaus, kad sąmoningai išreikštų savo interesus atitinkančias pažiūras ir norus (ne)bendrauti su tėvu) dėl to, esant nurodytoms aplinkybėms, tokios nutarties vykdytinumas gali būti sunkiai užtikrintas. Apeliacinės instancijos teismas vertina aplinkybę, kad, atsižvelgiant į nustatytą bendravimo intensyvumą ir bendravimo formą, nėra duomenų, kad toks bendravimo būdas – virtualioje erdvėje per Skype programą – nekenkia tokio amžiaus vaiko psichologiniam, emociniam, fiziologiniam ar kt. vystymuisi. Be to pažymėtina, kad nuo santuokos nutraukimo 2010 m. lapkričio 10 d. iki tol, kol ieškovė R. K. nesikreipė į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, atsakovas nėra kreipęsis į teismą dėl bendravimo tvarkos su dukra S. K. nustatymo, kas rodo, kad atsakovą tenkino santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. nors nutraukiant santuoką konkrečiai nenustatyta, tačiau, kaip suprastina, tarp šalių nusistovėjusi bendravimo su vaiku tvarka.

Remiantis išdėstytų aplinkybių visetu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi, atsižvelgiant į prašomų taikyti (taikytų) laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei pagrįstumą, atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (nei jų taikymas), nagrinėjamu atveju, labiau užtikrina prioritetines vaiko teises ir teisėtus interesus bei gynybos principo įgyvendinimą (CK 3.3 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręstinas iš esmės – Ž. K. prašymas atmestinas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo Ž. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1067-570/2013 atmesti.