Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. patikslintą ieškinį atsakovei G. A. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė G. A. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą jai pranešta tinkamai, jos interesus teismo posėdžio metu atstovavo advokatė K. M., kuri nurodė, jog atsakovė telefoninio pokalbio metu su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad į teismo posėdį neatvyks, todėl sutinka, jog byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant. Atsakovė advokatei nurodė, kad šiuo metu dirba parduotuvėje Maksima virtuvėje ir neturi galimybės pasirūpinti dukra. Paaiškino, kad kai gali – atvyksta aplankyti dukros. Atsakovei socialinės paslaugos teikiamos, atsakovė sutinka priimti psichologinę pagalbą, ateityje žada keistis ir susigrąžinti dukrą, Atsakovės atstovė prašė atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį ir sumažinti iš G. A. prašomą priteisti išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytine medžiaga nustatyta, jog G. A. yra L A mama, vaikui tėvystė nenustatyta (2019 m. rugsėjo 4 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaikas užregistruotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos pastangomis. Iš 2019 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Sveikatos mokslo universiteto Ligoninės Kauno Klinikų rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog motina G. A. visiškai neatsiliepė naujagimės poreikiams, nesikėlė iš lovos, nesirūpino savo higiena. Dėl šių priežasčių naujagimė nuo 2019 m. liepos 28 iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo perkelta į Naujagimių ligų skyrių, kur mama ateidavo slaugyti savo dukrą slaugytojų priežiūroje, moteris įsisavino slaugos veiksmus, išmoko maitinti naujagimę. NDNT informacinės sistemos išrašas patvirtina, jog G. A. nustatyta diagnozė F70 (Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo). 2019 m. rugsėjo 4 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikas paimtas iš mamos, o 2019 m. rugsėjo 6 d. pagal Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą, mamai dukra gražinta. Iš 2019 m. rugsėjo 9 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės rašto matyti, jog G. A. 2019 m. rugsėjo 6 d. atvyko su 11 parų naujagimiu į ligoninę, o 2019 m. rugsėjo 7 d. kartu su naujagimiu savavališkai pasišalino iš ligoninės. 2019 m. rugsėjo 7 d. Vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos aktu L. A. buvo paimta iš motinos, nes ant mergaitės kūno kairios pusės peties ir rankos oda buvo neįprastai paraudusi, paraudimas buvo panašus į nuplikymą karštu vandeniu. 2019 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinęs motinos gebėjimą pasirūpinti vaiku išdavė leidimą paimti L. A. iš motinos G. A.. 2019 m. spalio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L A nustatyta globa. Iš informacijos apie pokyčius šeimoje matyti, jog G. A. trūksta įgūdžių pasirūpinti savimi, ji neturi supratimo, kaip rūpintis dukra, kaip užtikrinti jos poreikius, vengdama įpareigojimus atlikti, išsako klaidingą informaciją. Darbo su G. A. eigoje ji buvo įpareigota išlaikyti su dukra emocinį ryšį, lankyti įgūdžių tobulinimo kursus. Atsakovė stengėsi ugdyti savo įgūdžius, tačiau iškilus naujoms situacijoms, priimti sprendimų nesugeba. Iš 2020 m. vasario 6 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro duomenų matyti, jog atsakovė nebrandi, svajoja apie šeimą, nori auginti dukrą. Iš pagalbos šeimai socialinės darbuotojos informacijos matyti, jog atsakovė dažnai apie save pateikia neteisingą informaciją, yra priklausoma nuo sugyventinio, be jo pagalbos nesugeba rūpintis savimi, nepriima teikiamos pagalbos. Iš 2020 m. kovo 19 d. informacijos apie suteiktą pagalbą ir pokyčius matyti, jog dažnai atsakovę reikia lydėti pas gydytojus, nes pati nenuvyksta, neįsigyja medikamentų, išsisukinėja ir meluoja, kai nenori vykdyti įpareigojimų, nesugeba paskirstyti ir tvarkyti pinigų. Su dukra bendravo nustatytu grafiku, tačiau sugyventinio atostogų laikotarpiu su dukra bendravo retai. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos informacijos matyti, jog atsakovei nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), L. A. laikinąja globėja paskirta N. J.. Iš 2020 m. gegužės 7 d. Išvados apie N ir R. J. pasirengimą nuolatinai globoti L. A. matyti, jog N ir R. J. yra tinkami asmenys nuolatinai globoti L. A.. Medicinos pažymėjimai patvirtina, jog N ir R. J. gali nuolatinai globoti kitą asmenį. Iš 2020 m. lapkričio 11 d. pagalbos plano matyti, jog atsakovė su dukra buvo susitikusi 2 kartus, pas gydytojus nesilanko, tėvystės įgūdžių lavinimo grupėje nedalyvauja, žada pradėti dirbti, su tėvais susitaikė, mama jai padėjo deklaruoti gyvenamąją vietą. Iš Sodros duomenų matyti, jo G. A. nedirba.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nepilnametės L. A. motina atsakovė G. A. vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, atsisako ją auginti ir prižiūrėti, neteikia jokio išlaikymo savo dukrai, nepakankamai ja rūpinasi. G. A. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad ji negali pasirūpinti dukra, tačiau ateityje dės pastangas, kad dukra augtų su ja. Teismo vertinimu, nors šiuo metu atsakovė, dėl tėvystės įgūdžių stokos ir prastos finansinės padėties atsisako rūpintis savo nepilnamete dukra, tačiau nėra pagrindo neterminuotai apriboti atsakovės G. A. motinos valdžią, suteikiant jai galimybę apsigalvoti, kreiptis pagalbos į specialistus, iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, pasiryžti savarankiškai auginti ir auklėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos ugdymu, užtikrinti jos dvasinę ir fizinę gerovę, ją išlaikyti ir paruošti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl šioje situacijoje laikinas tėvų valdžios apribojimas labiausiai atitiktų tiek mažametės atsakovės dukros L. A., tiek ir pačios atsakovės interesus.

Laikinai apribojus atsakovės valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką patys ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai – CK 3.256 straipsnis. Įstatymas nustato, kad vaikams, neturintiems 14 metų, nustatoma globa, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad nepilnametės L. A. motinai apribojama motinos valdžia į dukrą L. A. nustatoma nuolatinė globa.

Bylos duomenimis nepilnametei L. A. nustačius laikinąją globą, jos globėja paskirta N. J., kuri pateikė rašytinį sutikimą tapti Lėjos nuolatinė globėja, L. A. globėjo sutiko būti ir N. J. sutuoktinis R. J., abu jie teismo posėdžio metu patvirtino šį savo apsisprendimą būti paskirtais nuolatiniais mergaitės globėjais. Vaiko globos kokybė N. J. šeimoje yra gera, kitų asmenų, norinčių globoti nepilnametę, nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad N. J. ir R. J. skyrimas nuolatiniais nepilnametės globėja nepažeis CK 3.259 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl jie skirtini nuolatiniais nepilnametės globėjais, vaiko globos ir gyvenamoji vietos nustatytinos nuolatinių globėjų gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3.265 straipsnio 1 punktai).

Globėjams išaiškinama, kad globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnio 2 dalis). Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymui periodines išmokas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Atsakovė ieškinio reikalavimų, tame tarpe ir dėl išlaikymo dydžio, neginčijo, ji jauna, darbingo amžiaus, tačiau tik 55 procentais darbinga, taip pat dėl ligos ypatumų, atsakovės galimybės dirbti ir uždirbti tinkamo dydžio išlaikymą, yra gana ribotos. Nors G. A., socialiniams darbuotojams ir savo atstovei advokatei nurodė, jog dirba ir gauna pajamas apie 700 Eur, tačiau iš Sodros duomenų matyti, jog G nedirba. Atsakovės atstovė ir bei vaiko nuolatinė globėja, prašė atsižvelgti į atsakovės padėtį ir sumažinti vaikui priteisiamo išlaikymo dydį teismo nuožiūra. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikių dydį, teismas sprendžia, jog 150 Eur išlaikymo dydis atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Globojamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjas uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti. Atsakovei laikinai apribojus tėvų valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu ir priteisus išlaikymą, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriami nuolatiniai globėjai Neringa ir R. J. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko interesus, sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečio vaiko L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Panaikinti 2019 m. spalio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą ir nustatyti jai nuolatinę globą.

Paskirti L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniais globėjais N. J. asmens, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą nuolatinių globėjų N. J. ir R. J., gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti nuolatinius globėjus Janulienę asmens, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.