Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Administracinė byla Nr. AS-525-839-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TA-492-64-11Nutartis · 2011-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
AS-525-839-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00482-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
J. V. T.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų, Birštono
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-839/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00482-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 61.2; 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. V. T. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Kauno AVA) 1999 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 69-7801 ir Kauno AVA 1999 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 02-07-2836 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, taip pat Kauno apskrities viršininko 2003 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 02-07-4097 dėl kompensacijos paskyrimo bei įpareigoti priimti naujus administracinius aktus, atkuriant jam nuosavybės teises į žemę ekvivalentine natūra. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą.

Nurodė, jog neginčija, kad skundžiamus aktus jis gavo 1999 m. spalio 7 d., tačiau tuo metu jis nebuvo iki galo supratęs šių administracinių aktų teisinių pasekmių. Pažymėjo, jog po to jis sužinojo, kad gali pakeisti savo valią, nenaikinant administracinių aktų. Kadangi institucijos netenkino jo 2001 m. gruodžio 27 d. ir vėlesnių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, daugelis institucijų atsiųstų dokumentų buvo neaiškūs, klaidinantys, nesuteikiantys visos informacijos, o per tą laikotarpį baigėsi nustatyti terminai dėl valios pakeitimo, jis savo pažeistas teises pasirinko ginti šiuo būdu – panaikinti administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 21 d. nutartimi neatnaujino prašymo padavimo termino ir prašymą atsisakė priimti.

Nustatė, jog Kauno AVA 1999 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 69-7801 pareiškėjui buvo įteiktas 1999 m. spalio 7 d., o šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas. Tuo tarpu apie Kauno apskrities viršininko 2003 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 02-07-4097 egzistavimą pareiškėjas suprato iš Kauno AVA Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 2 d. rašto, o šiuo įsakymu pareiškėjui nebuvo atkurtos jokios nuosavybės teisės už žemę, atlyginant pinigais. Nuosavybės teisių atkūrimas, kompensuojant pinigais, pareiškėjo atžvilgiu atliktas priimant ginčijamus Kauno AVA 1999 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 69-7801 ir Kauno AVA 1999 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 02-07-2836. Pažymėjo, jog pareiškėjas neginčijo fakto dėl ginčijamų aktų gavimo. Nustatė, kad pareiškėjo interesus atstovauti 2006 m. lapkričio 30 d. įgaliojimu pavesta R. B., o pareiškėjui ir jo atstovei apie ginčijamus aktus tapo žinoma ne tik 1999 m. spalio 7 d., patvirtino ir R. B. 2007 m. kovo 9 d. bei 2007 m. rugsėjo 27 d. skundų turinys Kauno AVA ir 2007 m. kovo 9 d. skundas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kiti dokumentai. Pažymėjo, kad ne tik prašyme, bet ir skunde nurodytos termino praleidimo priežastys nėra objektyvios ir yra paties pareiškėjo suklydimas bei nerūpestingumas. Pats pareiškėjas paaiškino ir neneigė, kad tik 2007 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte buvo nurodyta galimybė skųsti teritorinio ir centrinio administratoriaus veiksmus tačiau, jei pareiškėjui nebuvo aiški galimybė apskųsti ginčijamus aktus anksčiau, tai šiuo atveju, institucijai išaiškinus tokią galimybę, pareiškėjas ja vėl nepasinaudojo. Vertino, kad nežinojimas, nesupratimas, nesusikalbėjimas, faktas, kad pareiškėjas nėra baigęs 8 klasių yra pareiškėjo subjektyvūs situacijos vertinimo kriterijai ir nėra termino praleidimą pateisinančios priežastys. Pabrėžė, jog nuo sužinojimo apie administracinius aktus dienos ir nesupratus apskundimo tvarkos ir kitų juridinių aspektų, jis bet kada galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba, kreiptis į advokatą arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad būtų suteikta kvalifikuota teisinė informacija. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS39-421/2008, AS7-158/2007) ir pabrėžė, jog pareiškėjas, gavęs ginčijamus aktus, turėjo teisę juos skųsti, tačiau nepagrįstai delsė ir šiuo metu skundžia praėjus neprotingai ilgam laikui. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo dokumentai klaidinantys, neaiškūs, nesuteikiantys pilnos informacijos yra subjektyvūs pareiškėjo kriterijai, nepagrįstai ilgas susirašinėjimas su institucijomis ir tikėjimasis, kad bus išspręsti klausimai jo naudai, nėra termino atnaujinimo priežastys. Konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti termino skundui paduoti praleidimo motyvai nėra pagrįsti ir objektyvūs, termino praleidimo priežastys yra ne institucijos, o paties pareiškėjo veiksmai (neveikimas), neatidumas, nepakankamas domėjimasis situacija ir kiti subjektyvūs situacijos vertinimo kriterijai.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį ir, jo prašymą nagrinėjant iš naujo, atnaujinti terminą skundui paduoti, o skundą priimti.

Nurodo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. jis turėjo galimybę ir teisę pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, o žemėtvarkos skyrius jam nepagrįstai nurodė, kad valią pakeisti jis galėjo tik iki 2001 m. gruodžio 31 d. Taip pat teismas visiškai nevertino Kauno AVA ir Kauno AVA Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus, kaip institucijų, privalančių teikti piliečiams informaciją tokiu būdu, kad jie nesuklystų, spręsdami savo problemas, veiksmų. Nors 2007 m. balandžio 12 d. rašte ir buvo išaiškinta galimybė skųsti teritorinio ir centrinio administratoriaus veiksmus, tokia aplinkybė negali būti aiškinama pareiškėjo nenaudai, nes šio rašto gavimo momentu jau buvo praėję apskundimo terminai. Be to, Kauno AVA Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2004 m. vasario 2 d. rašte buvo padaryta klaida ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. birželio 18 d. įsakymo dėl kompensacijos išmokėjimo nėra, tačiau teismas, nustatęs šias aplinkybes, jų nevertino objektyviai ir jas vertino tik valstybės institucijų naudai, o jo nenaudai. Be to, jis neturėjo galimybės pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, nes neturėjo pakankamai pajamų. Teigia, jog nors jo reikalavimai nėra pateikti laiku, jie yra teisėti ir valstybės interesų nepažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, konstatavus, jog pareiškėjas praleido ginčijamų aktų apskundimo terminus išimtinai dėl savo kaltės, netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir jo skundą atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą ir priimti pareiškėjo skundą. Todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl visų pareiškėjo prašyme atnaujinti skundo padavimo teismui terminą pateiktų argumentų nepasisakys.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nėra ginčo dėl to, kad apie skundžiamus Kauno AVA 1999 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 69-7801 ir Kauno AVA 1999 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 02-07-2836 pareiškėjui tapo žinoma dar 1999 m. spalio 7 d. Tuo tarpu pirminis prašymas dėl šių aktų panaikinimo pirmosios instancijos teismui paduotas tik 2011 m. birželio 15 d., t. y. ženkliai praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas termino praleidimą grindė ginčijamų aktų teisinių pasekmių nesuvokimu, taip pat nurodė, jog jis buvo valstybės institucijų suklaidintas, tinkamai nesuvokė aktų apskundimo tvarkos, negalėjo pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba.

Pabrėžtina, jog terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius, kad jis praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokios aplinkybės turi egzistuoti visą laiką iki skundo padavimo teismui momento. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog ABTĮ aiškiai ir konkrečiai įvardina skundo padavimo teismui terminus bei reglamentuoja skundo padavimo teismui termino eigos pradžios ir pabaigos momentą, kurie nėra siejami su asmens suvokimu, kad jo turimas ir jam žinomas administracinis aktas pažeidžia jo teises. Todėl tuo atveju, jeigu asmuo skundo teismui nepaduoda, kaip jis teigia, dėl to, kad nesuvokė administracinio akto teisinių pasekmių, tokios aplinkybės gali būti vertinamos kaip išimtinai tik nuo paties pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės, kurios atitinkamai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą.

Bylos medžiaga, be kita ko, patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. balandžio 12 d. raštu pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta aktų ir veiksmų apskundimo tvarka, tačiau jis ir tada negynė savo galimai pažeistų teisių ABTĮ nustatyta tvarka. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, vienareikšmiškai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, pats pasirinko ginti savo galimai pažeistas teises, teikdamas raštus įvairioms institucijoms, dėl ko daugiau nei 10 metų praleido skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjas apskritai nenurodė jokių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos objektyviomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą. Tuo tarpu subjektyvios aplinkybės, susijusios su išsilavinimo stoka, ribota galimybe gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybės dėl pareiškėjo prašyme teismui nurodytame akte padarytos rašybos klaidos ar galimai pareiškėjui nesudarytos įstatyme numatytos galimybės pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kadangi jos negali pateisinti pasyvaus paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto, ginant jo galimai pažeistas teises.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido išimtinai dėl nuo jo valios priklausiusių priežasčių, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta teisės aktų nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo J. V. T. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas