Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-10-22 · Byla Nr. TS-159-891/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
TS-159-891/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
G. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. TS-159-891/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, Rasų g. 8, Vilniuje, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmininko Aleksejaus Liniovo 2014-09-09 sprendimo Nr. 42-859(1) neteikti nuteistojo svarstymui dėl lygtinio paleidimo, panaikinimo ir lygtinio paleidimo taikymo arba įpareigojimo Lygtinio paleidimo komisiją iš naujo nagrinėti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį - 11 metų laisvės atėmimo bausme.

Šalies argumentai

G. Ž. 2014-08-12 prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių prašydamas jį pristatyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmininkas Aleksejus Liniovas 2014-09-09 raštu Nr. 42-859(1) nurodė, kad nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 str. 3 d. nustato, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo padėtį numatantis įstatymas, tačiau Kauno apygardos teismas 2007-12-14 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1SK-460/2007 išaiškino, kad bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką nustato BVK ir kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, tuo tarpu baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja lygtinio paleidimo sąlygų, o taip pat jame nėra normos, nustatančios kokiomis aplinkybėmis ar kokiems asmenims lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nėra jokio kito galiojančio teisės akto, kuris nustatytų kitas – švelnesnes sąlygas, išskyrus BVK. Kitos galiojančios normos nėra, todėl šiuo atveju nėra įstatymų kolizijos ir taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu. G. Ž. lygtinio paleidimo klausimas, jei nustatyta tvarka jis pateiks prašymą, bus svarstomas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje vadovaujantis BVK 157 str. redakcija, galiojančią nuo 2012-07-01. Kalėjimų departamento 2014-09-25 sprendimu Nr. 2S-4992 taip pat buvo netenkintas nuteistojo G. Ž. skundas dėl atsisakymo pristatyti jį lygtiniam paleidimui.

G. Ž. pateikė teismui skundą ir skundo papildymą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko 2014-09-09 sprendimo Nr. 42-859(1), kuriuo atsisakyta nuteistojo G. Ž. prašymą dėl lygtinio paleidimo perduoti nagrinėti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Nuteistasis savo skundą grindžia tuo, jog formalusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra nuo 2012 m. sausio 21 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininkas, nepaisydamas PI VTT 325-3 str. nustatytų terminų ir BVK 164 straipsnyje nustatytų procedūrų, 2014-09-09 raštu Nr. 42-859(1) išdėstė savo asmeninę nuomonę teisės aktų galiojimo klausimu, tačiau BVK 164 str. ir Komisijos nuostatų 30.2 punkte numatyto sprendimo nepriėmė. Savo prašyme Vilniaus pataisos namų administracijai ir Komisijai jis nurodė galiojantį teisės aiškinimo precedentą byloje Nr. TS-118-818/2014, taigi pareigūnas įstatymų nepaisė veikdamas sąmoningos tyčios kaltės forma. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos vardu priimtas skundžiamas sprendimas Nr. 42-859(1) yra nepateisinamas, nemotyvuotas, prieštarauja minėtam teismo precedentui, yra absoliučiai neteisėtas, todėl naikintinas. Skundžiamame sprendime remiamasi Kauno apygardos teismo 2007 m. nutartimi, kuri neturi absoliučiai jokio ryšio su jo lygtinio paleidimo klausimu. Taip pat skunde nurodo, jog jis dėl ydingos ir prieštaringos teismų praktikos, reikalaujančios išnaudoti administracinėje teisenoje numatytą išankstinę ginčų sprendimo ne teisme procedūrą buvo priverstas skundu kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių. 2014-09-25 sprendimu Nr. 2S-4992 Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas D. Matuiza jo skundą tenkinti atsisakė. Skundo papildyme taip pat nurodo, jog jo teisių pažeidimai kyla iš netinkamai taikomų įstatymų laiko atžvilgiu, esą bausmių vykdymo teisėje negalioja bendrasis teisės principas lex benignior retro agit, tačiau teiginys, kad šis principas negalioja bausmės vykdymui būtent taikymo metu yra civilinės teisės principas, visiškai netaikytinas baudžiamajai teisei. Skundo papildyme G. Ž. taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 38.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė atsiliepimu į nuteistojo G. Ž. skundą prašo skundą atmesti, nes nuteistojo G. Ž. skundas tuo pačiu klausimu jau buvo nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme priimant 2014-03-27 nutartį (Nr. TS-37-873/2014). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi G. Ž. skundą dėl 2014-03-27 nutarties priėmė 2014-04-11 nutartį (Nr. 1S-369-92/2014) ir nuteistojo skundą atmetė. Šiose nutartyse išsamiai atsakyta į visus G. Ž. 2014-10-02 skunde nurodytus teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Ž. skundas atmestinas.

Kaip matyti iš G. Ž. skundo ir jo papildymo, byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, galiojimo ir taikymo. Teismas pažymi, jog G. Ž. skundas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutartimi byloje Nr. TS-37-873/2014 nuteistojo G. Ž. skundas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo A. L. sprendimo Nr. 42-24(1) atsisakyti nagrinėti G. Ž. prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo atmestas, kadangi G. Ž. kreipėsi su prašymu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesuėjus įstatymo, BVK 157 str. 2 d. 3 p., numatytam terminui. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi G. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutarties, 2014-04-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-369-92/2014 nuteistojo G. Ž. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-27 nutartį. Šiose nutartyse išsamiai atsakyta į visus G. Ž. 2014-10-02 skunde ir 2014-10-20 skundo papildyme nurodytus teiginius. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu aplinkybės nėra pasikeitusios, G. Ž. skunde ir jo papildyme keliamas klausimas jau yra išspręstas minėtomis teismų nutartimis, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti nuteistojo G. Ž. skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistojo G. Ž. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys