- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-2960-784/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-02069-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Pažeidėjas
- Ž. M.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Galinai Levickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. M., jo atstovui advokatui R. G., išnagrinėjęs Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. M. 2009-05-30 15.00 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. – J.Jasinkio g. sankryžoje vairuodamas motociklą Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo stabdomas policijos pareigūno. Šiais veiksmais Ž. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.
Ž. M. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nematė, jog yra stabdomas pareigūno, todėl motociklo nesustabdė. Jis važiavo iš paskos savo draugui J. S. maždaug 20-25 metrų atstumu. Švietė saulė ir jis nematė, kad juos stabdo pareigūnas. Matė, kaip J. S. pristabdė, o jis nuvažiavo. Dėl ko J. S. pristabdė nežino. Vėliau Savanorių prospekte prie jo motociklu privažiavo policijos pareigūnas ir liepė sustoti, ką jis ir padarė.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, be kitų atvejų, už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Įstatymo leidėjo formuluojamas veikos apibrėžimas rodo, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčiniais veiksmais. Pagal ATPK 10 straipsnyje pateiktą tyčinės kaltės formos apibrėžimą, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu, todėl esminė aplinkybė, sudaranti nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką, yra tai, ar Ž. M. nesustojo stabdomas policijos pareigūnų tyčia, ar dėl neatsargumo – pastaruoju atveju jis negalėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Paties Ž. M. paaiškinimas, kad jis nesustojo todėl, jog nematė stabdančių pareigūnų, savaime neteikia pagrindo laikyti, jog vairuotojas savo pareigų nevykdė neatsargiais veiksmais. Kaltės forma teismų praktikoje nustatoma atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius veikos požymius – veikos padarymo būdą, aplinkybes. Kaltininko paaiškinimai yra vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau tokie pat lygiaverčiai įrodymų šaltiniai yra liudytojų parodymai, dokumentai, protokolai, kiti daiktiniai ir rašytiniai įrodymai.
Liudytojas policijos pareigūnas A. S. paaiškino, kad vykdant tikslines priemones, jis kartu su kitu policijos pareigūnu D. Š. stovėjo G. V. gatvėje ir matavo greitį. Jie stovėjo maždaug 100 metrų atstumu iki stacionaraus greičio matuoklio. Pamatęs, kad nuo tunelio pusės atvažiuoja du motociklai, prietaisu užfiksavo pirma važiuojančio motociklo greitį. Motociklai važiavo vienas paskui kitą maždaug 15-20 metrų atstumu. Jis išėjo į kelio važiuojamosios dalies pirmą juostą ir stabdė abu motociklus šviesą atspindinčiu disku. Pirmasis motociklas nestojo ir nuvažiavo. Jis stabdė antrąjį, bet jis taip pat nestojo ir nuvažiavo. Jis motociklininkus stabdė mojuodamas šviesą atspindinčiu disku, jo nuomone, antram motociklininkui buvo laiko pamatyti, kad jį stabdo. Iš esmės šiuos parodymus patvirtino liudytojas policijos pareigūnas D. Š., kuris papildomai parodė, kad įvykio metu eismo intensyvumas nebuvo didelis.
Iš teismo išreikalautoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A26-2972-503/09 esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimu J. S. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamai bylai itin reikšminga aplinkybė yra greičio matuokliu „TRAFFI patrol Nr.507-013/60000“ užfiksuotas J. S. vairuojamo motociklo greitis – 115 kilometrų per valandą (km/h), kai tuo tarpu įvykio vietoje leidžiamas greitis yra 60 km/h. Apklaustas teismo posėdyje J. S. patvirtino, kad jis galėjo važiuoti tokiu greičiu. Be to, J. S. paaiškino, kad eismas tuo metu buvo intensyvus, jis mašinas aplenkdavo važiuodamas per skiriamąją juostą.
Taigi, išvardintais įrodymais (įskaitant paties Ž. M. parodymus) nustatyta, kad įvykio metu J. S. ir Ž. M. vairuojami motociklai važiavo vienas paskui kitą 15-25 metrų atstumu. Objektyviais įrodymais (greičio matuoklio parodymais) nustatytas pirmojo motociklininko J. S. greitis – 115 km/h, tai yra, net 55 km/h didesnis, nei yra leidžiamas šioje gatvės atkarpoje. Kadangi atstumas tarp abiejų motociklų buvo nedidelis, teismas turi pagrindo laikyti, kad ir antrasis motociklininkas (Ž. M.) smarkiai viršijo leistiną greitį, nors ši aplinkybė administracinio teisės pažeidimo protokole jam neinkriminuota. Ž. M., kaip ir bet kuris eismo dalyvis, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklėse (KET) nustatytų pareigų – laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas pareigas (KET 9, 19, 33 punktai ir kt.). Todėl abiejų motociklininkų pasirinktas greitis ir važiavimo stilius teismui niekaip neleidžia daryti išvados, kad Ž. M. pasirinko saugų važiavimo būdą. J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad kitas mašinas aplenkdavo važiuodamas skiriamąja juosta, Ž. M. akcentavo, kad jam švietė saulė, todėl jis ir nepamatė stabdančio policininko. Šios aplinkybės vertintinos pasirinkto važiavimo greičio kontekste – elementari logika rodo, kad taip važiuoti yra pavojinga. Be to, iškart po įvykio administracinio teisės pažeidimo protokole Ž. M. nurodė, kad nesustojo todėl, kad važiuodamas tarp mašinų pareigūno nepamatė. Taigi, teismas daro išvadą, kad Ž. M. važiuodamas G. V. gatve nesilaikė bendrųjų eismo dalyvių pareigų ir saugaus eismo reikalavimų. Taip elgdamasis Ž. M. neabejotinai suprato, kad važiuoja keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams bei pašaliniams asmenims. Liudytojų policijos pareigūnų parodymais nustatyta, kad Ž. M. turėjo galimybę juos pastebėti. Tačiau netgi tikint paties Ž. M. parodymais apie tai, kad jis policininkų nematė dėl spiginusios saulės, kitų automobilių, matyti, kad tokią situaciją Ž. M. pats sukūrė savo paties neteisėtais veiksmais, nesilaikydamas KET reikalavimų dėl saugaus eismo, todėl jis yra atsakingas ir už dėl tokių veiksmų kilusius padarinius. Teismas laiko, kad visi būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai Ž. M. veiksmuose yra nustatyti.
Ž. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam per metus jau buvo paskirta administracinė nuobauda už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei daro išvadą, jog Ž. M. skirtina nuobauda, neviršijanti įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijos vidurkio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas,
nutaria:
Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 57413. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.