Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B. ir G. D., dalyvaujant prokurorui A. Ž., gynėjui adv. A. N., kaltinamąjam A. Š., nukentėjusiąjam ir civiliniam ieškovui P. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1968-03-25, Telšių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, anksčiau teistas: 1. 1985-01-04 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 16 str. 2 d., 118 str. 1 d., 42 str. - 4 m. laisvės atėmimo; 2.1987-10-20 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 148 str. 1 d., 43 str. - 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 3. 2000-04-13 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 310 str. 1 d., 118 str. 4 d., 42 str. - 10 m. laisvės atėmimo; 4. 2011-06-08 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 149 str. 4 d., 149 str. 3 d. (3 veikos.), 150 str. 4 d. (2 veikos.), 309 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. - 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 5. 2013-08-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str.1d., 138 str.2d.8p., 63 str.5d.1p., 64 str. 1d., 3d. – laisvės atėmimu 8 metams ir 8 mėnesiams, 2013-11-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-08-20 nuosprendžio dalis, kuria A. Š. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendį: A. Š. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Panaikintas bausmės pagal BK 284 str. 1 d. subendrinimas su bausme pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. A. Š. veika iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuota į BK 138 str. 1 d. ir už šį nusikaltimą paskirta 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie 2011-06-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė paskirta 7 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, neatlikta bausmės dalis 2014-04-16 dienai – 6 metai 10 mėn. ir 4 dienos, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

A. Š. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų: 2013-07-02 apie 20.50 val., viešoje vietoje - Marijampolės pataisos namų, esančių Sporto g. 7, Marijampolė, gyvenamoje zonoje, 19 būrio 1-oje gyvenamoje patalpoje, stebint aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų - be jokių pateisinamų motyvų ir priežasties įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - sudavė smūgius rankomis ir kojomis P. D. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam dėl kraujosruvų kairės akies vokuose ir apatinio žandikaulio kairėje pusėje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl kairio skruostikaulio ir kairio alkūnkaulio lūžimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, o aplinkiniams - neigiamas emocijas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad byla yra ne tam asmeniui. Jis, o ne P. D. yra nukentėjęs šiuo atveju. Kadangi jis atlieka bausmę už vaikų seksualinį išnaudojimą, jau pusę metų vien už tai yra P. D. kiekvieną dieną terorizuojamas. Pastoviai nuo jo nukenčia, tačiau neturi galimybės to įrodyti, nes Pataisos namų administracija taip pat palaiko visus jį terorizuojančius, bet ne jį, nereaguoja į jo skundus. 2013-07-02d. apie 21 val. Buvo 19 būrio pirmojoje gyvenamojoje patalpoje. Sėdėjo ant lovos ir valgė. Greta sėdėjo nuteistieji V. P. ir V. G.. Dėl minėtų nuteistųjų, jis neturėjo jokios galimybės išeiti iš tarpo, esančio tarp lovų, ir todėl atlikti kokius nors aktyvius veiksmus. Be jokio reikalo priėjo P. D. ir smogė į pakaušį, o pakėlus galvą- į barzdą ir į skruostikaulį. Kadangi buvo tarpe tarp lovų, išeiti, ar gintis negalėjo. Taip pat gavo smūgį į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Tik tada išbėgo į prausyklą praustis. P. D. jam ir ten grasino. Tokiu būdu nukentėjo ne P. D., o jis pats, nes nuo P. D. gavo penkis smūgius. Nuo smūgių liko sužalojimai. Todėl sekančią dieną kreipėsi į PN medicinos tarnybą, tačiau ir medikas jo atžvilgiu priešiškai nusiteikęs, todėl jokių sužalojimų nefiksavo ir davė išvadą, kad jis sveikas. Todėl teisiamas turi būti P. D., o ne jis. Su juo taip susidorojama. Su juo taip susidorojama jau ne pirmą kartą. Jau praeitų metų liepos mėnesį panašiai buvo jam sukurpta byla ir jis nekaltai nuteistas. Sužalojimai pas P. D. jau buvo nuo anksčiau. Jam nieko nepadarė. Kadangi jokio nusikaltimo nepadarė, civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. D. parodė, kad atlieka bausmę Marijampolės PN 19 būryje. 2013-07-02 vakare buvo būrio 1-je gyvenamojoje patalpoje. Laiko tiksliai neprisimena, bet per kažkurį TV kanalą buvo transliuojamos žinios. Buvo reportažas apie nuteistąjį už pedofiliją Čekanavičių. Jį žiūrėdamas garsiai pasakė, kad rodomas pedofilų tėvas. Tai tebuvo paprasta replika apie Čekanavičių ir nebuvo niekam kitam adresuota. Į tai netrukus sureagavo A. Š.. Jį kaip visuomet tokiems reikalams pakurstė V. P.. A. Š. pradėjo replikuoti, kad jam trukdo P. D. klausomas radijas, tačiau į šias replikas nekreipė dėmesio. Viskas taip ir nurimo, jokio konflikto nekilo. Tada, nieko neįtardamas, nutarė išeiti parūkyti. Pasidarė cigaretę ir, būdamas praėjime prie lovų, jau ruošėsi eiti. Tame pačiame praėjime ant lovos sėdėjęs A. Š. staiga atsistojo smogė jam į veidą. Nuo smūgio neteko sąmonės ir pargriuvo. Kas buvo toliau pasakyti negali. Kiti nuteistieji jam sakė, kad, kai jis nukrito, A. Š. jam dar sudavė smūgių kojomis ir rankomis. Bet jis pats to jau neatsimena. Dėl šio sumušimo jam lūžo kairės rankos alkūnkaulis ir kairės pusės skruostikaulis netoli nosies. Nukentėjo nuo A. Š. be jokio reikalo. Pats jo nesumušė ir negalėjo sumušti, nes jau po pirmo smūgio neteko sąmonės. Be to, A. Š. yra pastoviai terorizuojamas, kadangi jį tam kursto V. P.. Dėl sumušimo iš pradžių niekams nesiskundė. Tikėjosi, kad susitaikys. Tačiau A. Š. net neatsiprašius, nuo bet kokių taikymųsi atsisakė. V. P. dėl to su A. Š. jį buvo net apskundę, tačiau prieš jį byla buvo nutraukta. Reiškia civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašo priteisti 20 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Prašo jį tenkinti.

Liudytojas A. D. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013-07-02 vakare buvo 19 būrio pirmoje gyvenamojoje patalpoje. Ten taip pat gyvena nuteistieji V. P., P. D. ir A. Š.. Dabar gerai neatsimena, bet tarp A. Š. ir P. D. kilo ginčas dėl televizoriaus ar dėl radijo imtuvo. Jie, kiekvienas būdami savo vietose, apsižodžiavo. Tuo metu P. D. stovėjo, o A. Š. sėdėjo ant lovos. A. Š. atsistojo ir priėjęs prie P. D. rankos kumštimi du kartus sudavė jam į veidą. P. D. nugriuvo ir užsidengė rankomis veidą. Kas vyko P. D. nugriuvus, jis nematė. Netrukus šurmulys nurimo. Nematė, kad P. D. būtų sudavęs A. Š.. Po incidento matė P. D.. Matėsi ant jo veido sužalojimai, veidas buvo sutinęs. Matė ir A. Š., tačiau ant jo veido jokių sužalojimų nebuvo. Jei A. Š. mažiau pasiduotų V. P. įtakai, nieko tokio nebūtų.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2013-07-02 vakare buvo Marijampolės PN 19 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje. Išgirdo triukšmą. A. Š. šaukė ant P. D., kad per garsiai eina jo radijas, nors jis netrukdė nei jam, nei patalpose buvusiems kitiems nuteistiesiems. A. Š. priėjo prie P. D. ir trenkė jam ranką į galvos sritį. Nukentėjęs, gavęs smūgį, atsisėdo ant lovos ir po to pargriuvo. Kas vyko toliau, jam nesimatė. Tik girdėjo P. D. dejones. Kad nukentėjęs būtų sudavęs A. Š., jis nematė. Taip pat nematė, kad nukentėjęs jį būtų pradėjęs vytis.

Liudytojas Liudas Leistrumas parodė, kad 2013-07-02 vakare buvo Marijampolės PN 19 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje. Sėdėjo ant savo lovos. Tuo metu jokia radija niekam netrukdė, nes jai būtų trukdžiusi, būtų kas nors paprašęs ją paprasčiausiai pritildyti. Staiga išgirdo triukšmą. Buvo kažkoks apsižodžiavimas, o po to pasigirdo smūgiai. Galima buvo suprasti, kad mušamas žmogus. Kadangi sėdėjo nugara į konflikto vietą, atsisukęs nebuvo. Netrukus nuėjo į prausyklą, kur pamatė besiprausiantį kruviną P. D.. Jo galvoje ir veide matėsi sužalojimai. Po incidento taip pat matė ir A. Š., tačiau ant pastarojo jokių sužalojimų nesimatė. Dėl kilusių muštynių jautė psichologinį diskomfortą. Įkalinimo įstaigoje ir taip pastovi įtampa, o čia buvo mušamas žmogus. Mano, kad A. Š. viskam sukursto jo draugas nuteistasis V. P..

Liudytojas G. U. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013-07-02 vakare buvo Marijampolės PN 19 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje. Sėdėjo ant savo lovos. Nuteistieji V. P., P. D. ir A. Š. gyvena viename praėjime tarp lovų. Iš jų gyvenamosios vietos pusės pasigirdo triukšmas. Tos vietos nuo jo lovos nesimato, bet viskas gerai girdisi. Tuo metu V. P. necenzūriniais žodžiais šaukė ant P. D.. Žiūrėti, kas vyksta, nėjo, nes nenori kištis ne į savo reikalus. Tik girdėjo, kaip V.P. A. Š. šaukė, kodėl jis tyli ir nieko nesako. Po to išgirdo žmogui suduodamus smūgius ir viskas nutilo. Po kiek laiko matė P. D., kuris ėjo į medicinos tarnybą. Matė, kad jo veido kairė pusė buvo ištinusi. Taip pat tą patį vakarą buvo sutikęs ir V. P. su A. Š.. Ant pastarųjų jokių sužalojimų nesimatė. Prieš kylan konfliktui, negirdėjo jokio radijo, kuris kam nors trukdytų. Incidentas jį paveikė neigiamai, sudrumstė ramybę miegamajame sektoriuje.

Liudytojas V. P. parodė, kad nuteistieji A. Š. ir P. D. dažnai ginčydavosi dėl radijos. P. D. visą laiką užkliūdavo A. Š. radijas ir jis dėl to kabinėdavosi. 2013-07-02 vakare A. Š. sėdėjo ant lovos, o P. D. trenkė jam į veidą. Tada A. Š. atsistojo ir jie susikibo, voliojosi abu ant lovų. Kai jie išsiskyrė, ant A. Š. galvos matėsi gumbas, o P. D. kruvinas išbėgo iš patalpos. P. D. yra problematiškas ir nuolat ieško konfliktų, todėl ir prikibo prie A. Š..

Liudytojas V. G. parodė, kad atlieka bausmę Marijampolės PN 19-me būryje. 2013-07-02 apie 21 val. buvo savo būrio gyvenamojoje patalpoje. Tačiau konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeniškai nematė. Tik po to iš kitų nuteistųjų yra girdėjęs, kad tarp jų toks konfliktas yra buvęs. Tačiau kalbos ir lieka kalbomis. Nenori pasakoti to, ko pats nematė, o meluotui nemoka. Negali pasakyti, kodėl jis nurodomas, kaip matęas tą konfliktą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2013-07-04 Specialisto išvada Nr. G566/13 ir 2013-09-24 Specialisto išvada Nr.pG71/13(09) iš kurių seka, kad atlikus specialisto tyrimą bei papildomą tyrimą P. D. konstatuota kraujosruvos kairės akies vokuose ir apatinio žandikaulio kairėje pusėje bei kairio skruostikaulio ir kairio alkūnkaulio lūžimai. Sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes P. D. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti kad ir trimis poveikiais, mažai tikėtina, kad sužalojimus jis galėjo pasidaryti pats.Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-07-02d.(b.l.15, 17); 2013-07-10 Specialisto išvada Nr. G585/13(09), iš kurios matyti, kad A. Š. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota; Prodymų patikrinimo protokolu, iš kurio matosi, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis P. D. parodė nusikaltimo padarymo vietą ir paaiškino jo padarymo aplinkybes(b.l.5-11).

Nors kaltinamasis savo kaltę visiškai neigia, nurodydamas, kad pats nuo P. D. nukentėjo ir yra nepagrįstai apkaltintas, teismas kaltinamojo kaltę laiko visiškai įrodyta. Teismas jo parodymais kaip įrodymais nesiremia ir vertina juos kaip kaltinamojo siekį išvengti atsakomybės. Taip pat nesiremia liudytojo V. P. parodymais, kuriuos vertina kaip pastarojo siekį A. Š. padėti išvengti atsakomybės. Tiek kaltinamojo, tiek ir šio liudytojo parodymai yra nenuoseklūs ir nelogiški, tarpusavyje vieni kitiems prieštarauja. Sutampa tik vienu aspektu, kad ne P. D., o A. Š. yra nukentėjusysis, kas prieštarauja kitiems bylos įrodymams.. Šis liudytojas skirtingai nei nukentėjusysis ir kiti liudytojai nurodo visai kitokią konflikto dalyvių buvimo vietą ir netgi priešingai nei teigia pats kaltinamasis ir kiti liudytojai – kad ne A. Š., o P. D. prie A. Š. kibo dėl radijo imtuvo garso, nors faktiškai imtuvą turėjo net ne A. Š., bet P. D. ir būtent šis juo naudodavosi.

Nukentėjusiojo, liudytojų A. D., L. L., A. J. ir G. U. parodymais neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kurį inicijavo A. Š., dėl tariamai per garsiai leidžiamo radijo. Tačiau liudytojai garsiai leidžiamo radijo imtuvo ir jo trukdymo aplinkybės nepatvirtina. Tai teismo traktuojama kaip pateisinamo motyvo ir priežasties nebuvimas. O po to A. Š. atsikėlė nuo lovos ir nukentėjusiajam P. D. sudavė smūgius trankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Aukščiau analizuotos specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiam sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-02-07 trimis poveikiais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Mažai tikėtina, kad nukentėkjusysis galėjo susižaloti pats. Todėl šios išvados logiškai patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas aplinkybes, o taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad jis nukentėjusiojo, o ne nukentėjusysis jo buvo sužalotas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo gynybinę versiją neginčytinai sugriauna ir patvirtina teismo nustatytas aplinkybes 2013-07-10 Specialisto išvada Nr. G585/13(09), iš kurios matyti, kad A. Š. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Šios išvados tiriasmojoje dalyje nurodoma, kad tyrimui naudoti medicininių dokumentų duomenys iš Marijampolės PN sveikatos priežiūros tarnybos, iš kurių matosi, jog 2013-07-04 A. Š. buvo apžiūrėtas gydytojo. Jam teigė, kad skauda kaktą, yra guzas, pamušta kairė akis. Tačiau apžiūrint nuteistąjį jokių smurto žymių nėra. Jis yra sveikas. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti oficialiomis Marijampolės PN sveikatos priežiūros gydytojo išvadomis be jų pagrindu pateikta teismo medicinos specialisto išvada. Kad A. Š. nebuvo sužalotas ir ant jo nesimatė jokių sužalojimų patvirtino ir iškart po įvykio jį matę nuteistieji, kurie buvo apklausti liudytojais ir jų parodymai analizuoti aukščiau. Todėl ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro kategorišką išvadą, kad kaltinamojo kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta.

Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. 2009-05-26 nutartyje Nr. 2K-249/2009 konstatuota, jog BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Laisvės atėmimo vietose nuteistieji taip pat privalo laikytis šių elgesio taisyklių. Taigi bausmių atlikimo vietose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai, kuriuos įmanoma pažeisti BK 284 str. 1 d. nurodytais būdais. Nors pataisos namai yra izoliuota vieta nuo išorinės visuomenės, tačiau yra atvira ir dėl to vieša vietinei bendruomenės daliai – nuteistiesiems, prižiūrėtojams, kitiems administracijos darbuotojams, aptarnaujančiam personalui. Tuo pagrindžiamas viešosios vietos kvalifikuojantis požymis. Nusikalstami veiksmai šuo atveju buvo padaryti viešoje vietoje – nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje. Nuteistasis smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kitų nuteistųjų akivaizdoje. Be to, kiti paties konflikto nematę, bet patalpoje buvę nuteistieji, patvirtino, kad girdėjo sklindančius keiksmažodžius, girdėjo mušant žmogų. Smurtas vartotas be rimtos priežasties, be pateisinamo motyvo. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y., pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Remiantis šiomis nuostatomis ir išanalizavus A. Š. veiksmus ir elgesio motyvus, kilusias pasekmes, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str.1d. ir 138 str.2d. 8p., požymiai. Todėl A. Š. veika pagal šiuos straipsnius kvalifikuota tinkamai.

Nukentėjusysis P. D. kaltinamajam pareiškęs 20 000,00 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį šioje dalyje grindžia tuo, kad užpuolimo metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kentė skausmą, liekamuosius traumos reiškinius jaučia iki šiol. Patyrė pažeminimą, kadangi sumuštas buvo kitų nuteistųjų akivaizdoje, dėl ko pablogėjo jo reputacija.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo P. D. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys šioje dalyje mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinius nusikaltimus, kurių viena iš pasekmių - nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutriksdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą t. y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, iš kurios seka, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos atlyginimas varijuoja iki 10000Lt. ribose. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jis mažintinas atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Jis kilnojamo ar nekilnojamo turto neturi, negauna pajamų, atlieka ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam P. D. iš kaltinamojo A. Š. priteistina 4500,00Lt. nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. Š. įvykdyta veika, numatyta BK 284 str.1d. priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.), o veika, numatyta BK 138 str.2d.8p. – prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.4d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai. Teistas 5 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą. Jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, prieš tai taip pat įvykdė smurtinį nusikaltimą kito nuteistojo atžvilgiu bausmės atlikimo vietoje, kas rodo jo visišką nenorą stoti į pasitaisymo kelią bei padidintą pavojingumą visuomenei.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam A. Š. kaip asmeniui, neatlikusiam bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, t.y., kaip recidyvistui(LR BK 56 str.), besąlygiškai skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė už kiekvieną iš įvykdytų veikų. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už kiekvieną iš veikų skirtinos bausmės, artimos sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2d. 8p. ir nuteisti laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams ir 7(septyniems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63str.1d., 2d., 5d. 1p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2(dvejiems)metams ir 7(septyniems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d.,4d. ir 9 d., prie bausmės, paskirtos 2013-11-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, panaikinus dalį 2013-08-20 Marijampolės rajono apylinkės nuosprendžio, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 9(devyniems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-04-16d. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013-11-15 Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo panaikinta dalis 2013-08-20 Marijampolės rajono apylinkės nuosprendžio, nuo 2013-08-20 iki 2014-04-16d.

A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo salėje.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Iš A. Š. priteisti P. D. naudai 4500,00 Lt. nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.