- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-424-348-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 65-1-00009-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-424-348/2010
2010 m. birželio 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 1 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal LR BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal LR BK 165 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šios bausmės iš dalies sudedant subendrintos su 2009-06-19 Kauno rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas 2009-04-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2007-09-17 iki 2007-11-27.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad 2009-01-02 apie 11 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, atvirai, prieš nukentėjusiosios A. Š. valią per neužrakintas duris be kvietimo ir sutikimo įsibrovė į nukentėjusiajai priklausantį gyvenamąjį namą.
Be to, E. V. nuteistas už tai, kad 2009-01-02 apie 11 val. 00 min. duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios A. Š. namuose grasindamas, tai yra rankoje laikydamas virtuvinį peilį, tyčia pridėdamas peilį ašmenimis nukentėjusiajai prie kaklo, tuo pačiu metu sakydamas žodžiu, kad papjaus, grasino nužudyti nukentėjusiąją A. Š., buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-04-01 nuosprendį, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas tvirtina, kad nebuvo surinkta įrodymų, kad jis padarė veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios A. Š. ir jos sugyventinio L. P. parodymais, kadangi jo santykiai su šias asmenimis yra blogi ir jie suinteresuoti, kad jis būtų nuteistas.
Nuteistojo įsitikinimu, teismas jo veiką, ateinant į A. Š. namus, be pagrindo kvalifikavo kaip įsibrovimą. Jokių aktyvių veiksmų, kad įsibrauti į butą, jis neatliko. To ir nereikėjo, nes durys buvo nerakintos. Niekas neprieštaravo, kad jis eina į tą būstą. Be to, G. M., su kuriuo jis atėjo į A. Š. namus pasiaiškinti, kodėl E. V. sumušė A. Š. sugėrovai ir pasakyti, kad jo motiną paliktų ramybėje, beldė į duris, bet niekas neatsakė. Apeliantas nurodo, kad įėjus į namą, jis pirmiausia nuėjo į kambarį pas R. Š., kuris pasakė, kad motina yra kitame kambaryje, todėl jis į tą kambarį ir nuėjo. Durys visur buvo nerakintos ir patekti į kambarį nebuvo jokių kliūčių, brautis niekur nereikėjo. Jis apšaukė A. Š., kad ši lenda pas jo mamą, galėjo pasakyti ką nors grasinančio, tačiau nebuvo prie jos priėjęs ir prikišęs peilio. Jai grasinti nužudymu neturėjo jokios priežasties, nes jų konfliktai nebuvo tokie gilūs.
G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su juo buvo atėjęs į A. Š. kambarį, girdėjo pokalbį. G. M. patvirtino, kad jis nebuvo priėjęs prie nukentėjusiosios ir negrasino peiliu, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių jo parodymus vertino kritiškai. Nukentėjusiosios sūnus parodė, kad girdėjo kivirčą ir tik grasinimą, jeigu motina eis į E. V. kiemą, tai šis ją papjaus.
Nebuvo realaus grasinimo nužudyti. Jis, būdamas piktas ant nukentėjusiosios, pagrasino, kad ši neitų į jo kiemą, tačiau tai nereiškia, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti, jog jis gali ją nužudyti. Nukentėjusioji nurodė, kad bijo jo dėl to, kad jis neprognozuojamo elgesio, ne kartą teistas, todėl ji turėjo pakankamą pagrindą išsigąsti. Tačiau tai netiesa, nes iki jų konflikto, jis buvo teistas tik vieną kartą už vagystę, tad nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo bijoti.
Be to, teismas skirdamas bausmę, klaidingai nurodė, kad jis anksčiau buvo teistas 5 kartus. Apeliantas pažymi, kad iki nusikaltimo padarymo, jis buvo teistas tik vieną kartą, kiti teismai vyko po šio nusikaltimo padarymo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. V. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras prašė nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai pripažino E. V. kaltu padarius LR BK 145 str. 1 d., 165 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.
Nors E. V. neigia be kvietimo, prieš nukentėjusiosios valią patekęs į jos namus bei peiliu grasinęs nukentėjusiajai, tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis 2009-01-02 apie 11 val. neteisėtai, atvirai, prieš nukentėjusiosios A. Š. valią per neužrakintas duris be kvietimo ir sutikimo įsibrovė į nukentėjusiajai priklausantį gyvenamąjį namą bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje rankoje laikydamas virtuvinį peilį, tyčia pridėdamas peilį ašmenimis nukentėjusiajai prie kaklo, tuo pačiu metu sakydamas žodžiu, kad papjaus, grasino nužudyti nukentėjusiąją A. Š..
Apeliantas iš esmės neigia savo kaltę, nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog jis brovėsi į butą ir grasino peiliu nukentėjusiajai, tačiau kolegijos nuomone, tai daro norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir siekdamas suklaidinti teismą. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms.
Teismas, nustatydamas E. V. kaltę, pagrįstai vadovavosi išsamiais nukentėjusiosios A. Š., liudytojų L. P., R. Š. bei iš dalies G. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios A. Š., liudytojo L. P. bei R. Š. parodymais.
Nukentėjusiosios A. Š. parodymais nustatyta, jog 2009-01-01 ji norėdama pasikabėti su E. V. motina apie pastarojo elgesį, buvo nuėjusi į jų namus, tačiau E. V. neįleido ir sakė, jog visus reikalus aptarinėti su juo. 2009-01-02 apie 11 val. į jo namus be kvietimo atėjo E. V.. Jis žinojo, jog jis jų namuose yra nepageidaujamas, nes yra buvę su juo ne vienas konfliktas. E. V. į kambarį, kuriame ji miegojo, įėjo nesibeldęs. Ji gulėjo lovoje, o kambaryje be jos dar buvo L. P., kuris ėjo link durų ir tuo metu atsidarė durys, ir į kambarį įėjo E. V., su juo buvo ir G. M.. E. V. įėjęs į kambarį iš karto pareikalavo, kad L. P. perrašytų savo automobilį, nes priešingu atveju jis bus padegtas. E. V. po kambarį vaikščiojo laisvai. Jis pradėjo gąsdinti, grasinti, nuo kambaryje esančio staliuko paėmė virtuvinį peilį, pridėjo jai prie kaklo ir pasakė – nori papjausiu visus. Be to, E. V. pridėjęs peilį jai prie krūtinės pasakė, kad visus reikalus tvarkyti su juo, o ne su tėvais, priešingu atveju pažadėjo papjauti jos tėvą, kuris gyvena tame pačiame name. Po to E. V. išėjo. Sekančią dieną ji kreipėsi į policiją. E. V. sužinojęs apie tai pradėjo jai rašyti SMS žinutes, skambinti, bandė atsiprašyti. Nukentėjusiosios teigimu ji kaltinamojo bijo, nes jo elgesys yra neprognozuojamas, jis yra ne kartą grasinęs ir jos vaikams. Šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatos su E. V. metu.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo L. P. parodymai, kad 2009-01-02 į jų namus atėjo E. V. su G. M.. Šie asmenys į namus įėjo be leidimo, nepasibeldę į duris. E. V. jam liepė perrašyti automobilį ir po to nuėjo link A. Š.. Paėmęs peilį pridėjo prie kaklo ir pagrasino kad gali visus papjauti. Jis liepė E. V. išeiti iš kambario, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio.
Liudytojo R. Š. parodymais nustatyta, jog 2009-01-02 į jo kambarį buvo atėjęs E. V., klausė kur M. G.. Pasakius, kad jo čia nėra ,E. V. nuėjo į A. Š. kambarį. Girdėjo, kaip tarp A. Š. ir E. V. kilo konfliktas, kad E. V. sakė, jog jei A. Š. dar kartą ateis, jis ją papjaus.
Nors liudytojas G. M. parodė, jog į nukentėjusiosios namus įėjo pro neužrakintas duris, kad į nukentėjusiosios A. Š. kambarį užėjęs nebuvo, peiliu jai niekas grasino, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone šiais liudytojo parodymais nėra pagrindo tikėti, nes jis yra kaltinamojo E. V. draugas, todėl siekdamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės gali nutylėti kai kurias įvykio aplinkybes.
Apeliantas tvirtina, jog A. Š. namo durys buvo neužrakintos, nors jis nesibeldė į duris, tačiau į duris pasibeldė jo draugas G. M., be to, nukentėjusioji galėjo ir negirdėti šio beldimo. Kolegija šiuos kaltinamojo E. V. aiškinimus atmeta kaip nepagrįstus. Tai, kad namo durys buvo neužrakintos, E. V. nedavė jokioo pagrindo užeiti į nukentėjusiosios namą ir jo patekimo į A. Š. namą aplinkybės rodo, jog jis atvirai įsibrovė į svetimą būstą.
Aukščiau ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad E. V. neteisėtai, atvirai, prieš nukentėjusiosios A. Š. valią per neužrakintas duris be kvietimo ir sutikimo įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį namą bei rankoje laikydamas virtuvinį peilį, tyčia pridėdamas peilį ašmenimis nukentėjusiajai prie kaklo, tuo pačiu metu sakydamas žodžiu, kad papjaus, grasino nužudyti A. Š., tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 164 str. 1 d. 145 str. 1 d.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo E. V. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.
Apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje skiriant bausmę neteisingai nurodė, jog E. V. anksčiau teistas penkis kartus, nes iki šių nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas vieną kartą ir vieną kartą vadovaujantis LR BK 93 str. baudžiamoji byla jam buvo nutraukta ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Kolegijos nuomone, šis netikslumas, apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.