Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AA „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AA „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui G. Z. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo R. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui asmeniškai, trečiajam asmeniui CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos ir pranešimai apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 39, 40). Atsakovas bei trečiasis asmuo per nustatytą terminą teismui atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-15 ieškovas ir R. M. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 2263857, kuria apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (el.b.l. 5-6). Sudarant sutartį draudikas įvertino riziką ir paskaičiavo įmoką pagal draudėjo pateiktą informaciją, draudėjas patvirtino, kad draudžiamos transporto priemonės nevairuos asmenys su mažesniu nei 5 metų vairavimo stažu (Sutarties 1.5 p.). 2015-05-30 R. M. G. Z. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią G. Z. nusipirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 20). 2015-05-31 įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio kaltininke pripažinta (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. G., t. y. asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo (el.b.l. 41-44, 4, 11). Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio padarytus nuostolius, išmokėdamas 6918,77 Eur (e.b.l. 7-10, 12-16, 22-23). Į bylą pateiktos pretenzijos dėl draudiko išmokėtos sumos atlyginimo (el.b.l. 17-19). Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei pasikeitė apdraustos transporto priemonės savininkas, draudėjas privalo perduoti naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį. Tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui atitenka draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. CK 6.987 str. 1 d. nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo riziką Civilinio kodekso 6.994 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 93 str. 1 d.). Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo (CK 6.1010 str. 1. d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d., jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimų taisyklių 62.2 punktas nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. 2015-05-31 sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuria apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, 1.6 p. nustatyta, kad draudėjui nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Duomenų, kad atsakovas būtų pranešusi draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, byloje nėra. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sumokėjęs draudiko prašomą išmokėtos draudimo išmokos dalį (48 proc.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 3321 Eur žalos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.987 str. 1 d., CK 6.1010 str.1. d., CK 6.1015 str. 1 d., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 4 d., 22 str. 2 d.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3321 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-08-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.,7 d, 93 str. 1 d.)

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3321 Eur žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3321 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AA „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AA „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, juridinio asmens 300633222 naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas bei trečiasis asmuo per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.