- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1343-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13552-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. J.
- Pareiškėjas
- K. J.
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB „ AS Inbank filialas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. J. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. (buvusi J.) ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo UAB „ AS Inbank filialas“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 25 d. gautas pareiškėjos K. J. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-278-1090/2022, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl tėvo bendravimo su vaiku D. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, jog atsakovas nuo teismo sprendimo nevykdo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nepaima dukros po pamokų, su dukra nebendrauja sprendimo nustatytu vasaros atostogų metu, nebendrauja su dukra poriniais metais mokinių atostogų metu. Kadangi atsakovas nesilaiko įsipareigojimo vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą.
3. Suinteresuotas asmuo R. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino prašymą – išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl tarp ieškovės K. J. (buvusi J.) ir atsakovo R. J. 2022 m. vasario 2 d. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 papunkčio, numatančio, kad:
„2.5. Kiekviena iš Šalių suvokia, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą dalyvauti vaiko gyvenime, jo auklėjime, bendrauti su juo. Šalys susitaria, kad jos veiks išimtinai Vaiko interesais, viena kitai netrukdys bendrauti su Vaiku, dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime, prisilaikant bendrų moralės normų. Šalys, atsižvelgdamos į R. J. darbo laiko režimą bei, kad jų bendras Vaikas šios Sutarties sudarymo dieną yra ikimokyklinio amžiaus ir, kad mokyklą pradės lankyti sekančiais metais, susitaria dėl sekančios skyrium gyvenančio Tėvo bendravimo su Vaiku tvarkos:
2.5.1. R. J. bendrauja su Dukra kas antras išeigines, atsižvelgiant į Tėvo darbo laiko režimą: jei pagal Tėvo darbo grafiką išeiginės yra kalendorinės savaitės darbo dienos, t. y. nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, Tėvas paima Vaiką po pamokų ir grąžina kitą dieną į mokyklą, o jei išeiginės yra nuo penktadienio iki sekmadienio, tokiu atveju Tėvas paima Vaiką penktadienį po pamokų arba kitą rytą (šeštadienis) iš namų iki 10 val. ir grąžina sekmadienį vakare iki 20 val. į Vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą; Tėvas privalo užtikrinti būrelių lankymą, taip pat, jei tokie būtų šeštadienį, ir namų darbų atlikimą, todėl su Motina privalo suderinti visų reikiamų mokymosi priemonių paėmimą; jei iškils nenumatytos aplinkybės, Tėvas prieš 2-3 valandas įspės Vaiko Motiną apie pasikeitusį paėmimo/grąžinimo laiką;
2.5.2. Tėvas, atsižvelgiant į savo darbo grafiką, turi galimybę vieną kartą per mėnesį paimti Dukrą, bet kuriuo metų laiku papildomai 2-4 dienoms, apie tokį ketinimą Tėvas privalo pranešti Vaiko Motinai prieš 10 dienų ir suderinti paėmimo ir grąžinimo laiką;
2.5.3. Tėvas bendrauja su Dukra Tėvo dieną, – birželio pirmąjį sekmadienį, taip pat Tėvo gimimo dieną, – gegužės 31 d., pasiimdamas Dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją ne vėliau kaip tos pačios dienos 20 val.
2.5.4. Iki Vaikas sulauks 7 metų, atostogas Vaikas praleis Lietuvoje, ši nuostata taikoma abiems Šalims;
2.5.5. Tėvas bendrauja su Dukra kiekvienais metais 15 dienų Vasaros atostogų metu, šį bendravimo laiką dalinant į dvi dalis: 7 (septynias) ir 8 (aštuonias) dienas (įskaitant į tą laikotarpį galimai pateksiančias Tėvo išeigines, kaip jos yra aprašytos 2.5.1. punkte). Planuojamas atostogas Tėvas ir Motina tarpusavyje suderins, išspręs Dukros paėmimo/grąžinimo laiką ir kitus klausimus, ne vėliau kaip prieš 30 dienų elektroniniu paštu ar sms, ar kita ryšio priemone.
2.5.6. mokinių atostogų metu Tėvas bendrauja su Dukra poriniais metais: (1) papildomų Žiemos atostogų (vasario mėn.), (2) Pavasario (Velykų), (3) antrąją dalį Žiemos (Kalėdų) nuo neporinių metų gruodžio 31d. iki atostogų pabaigos ir neporiniais metais: (4) Rudens atostogų, (5) Žiemos (Kalėdų) iki gruodžio 30 d., paimdamas Dūkių iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
2.5.7. Perduodant Dukrą Tėvui kartu perduodamas ir Vaiko asmens dokumentas (tapatybės kortelė arba pasas).
2.5.8. Tėvas turi teisę bendrauti su Dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į Vaiko dienos režimą ir dienotvarkę.“
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 papunktyje šalys susitarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Pareiškėja K. J. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, t. y. dėl tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku D. J. tvarkos. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog jis tinkamai vykdo sutarties sąlygas bei neginčijo pareiškėjos teiginių dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymo. Teismui nustačius, kad nėra duomenų, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje, kurioje nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, yra tinkamai vykdoma, teismas tenkino pateiktą prašymą ir pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą pagal pareiškėjų sudarytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2.5 papunktį).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. J. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymi, kad 2024 m. birželio 17 d. apeliantas pateikė teismui atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau teismas prašymą atsisakė priimti, kadangi buvo praleistas terminas atsiliepimui pateikti. Apeliantas teismui nurodė, kad jis pamiršo pateikti atsiliepimą. Motinai nevykdant bendravimo tvarkos taisyklių dėl neišduodamo dukros asmens dokumento, 2023 m. kovo 28 d. teismas buvo išdavęs vykdomąjį raštą, dėl dokumento išdavimo. Apeliantas kartu su mediatore bandė susitarti su K. J., be antstolio pagalbos, tačiau iki šiol vaiko dokumentas apeliantui nėra išduodamas kartu su vaiku. 2023 m. birželio mėn. vyko papildoma mediacija, kuri pasibaigė 2024 m. kovo mėn., dėl buvusios žmonos įsipareigojimų nevykdymo, t. y. kad vaikas neduodamas apelianto bendravimo su vaiku dienomis. Mediacijos metu susitarta ir jokių ginčų nebeliko. Šią situaciją žino vaikų teisių atstovė. Taip pat ji žino ir apie kitas situacijas kai apelianto bendravimo su vaiku dienomis dukra atsisakydavo pati važiuoti su apeliantu. Apeliantas padarė keletą įrašų, patvirtinančių, kai vaikas atsisakė važiuoti pas apeliantą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vaiko mama pati ne kartą pažeidinėjo apelianto ir vaiko teises į bendravimą. Bendravimo tvarkoje yra nurodyta, kad visais atvejais turi būti atsižvelgiama į vaiko norus ir interesus.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
7.1. Pareiškėja pažymi, kad apeliantas atsiliepimą dėl aplaidumo pateikė praleidęs nustatytą atsiliepimu pateikti terminą.
7.2. Bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta teismo 2022 m. kovo 9 d. Tvarka buvo suderinta bendru sutarimu, todėl jos nevykdant teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.
7.3. Atskirajame skunde minėtas 2023 m. kovo 28 d. vykdomasis raštas dėl neišduodamo dukros asmens dokumento K. J. nebuvo atsiųstas. Vaiko asmens dokumentas nėra privalomas turėti kiekvieną dieną, todėl būna išduodamas tik dukrai vykstant į užsienį kartu su tėvu.
7.4. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodyta, kad motina pažeidinėja vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Pažymi, kad pareiškėja atsisakė leisti susitikti su dukra tik vieną kartą, kai šis atvyko pasiimti dukros išgėręs, tai yra užfiksuota Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų.
7.5. Nors skunde nurodoma, kad apeliantas prieš kiekvieną vaiko paėmimą (dieną prieš) susisiekia su dukra ir ji atsisakydavo su juo važiuoti, tačiau vasario ir gegužės mėn. visiškai nebuvo susisiekta su dukra, o kovo ir balandžio mėn. buvo skambinta tik po vieną kartą. R. J. taip pat nesilaiko nustatytos atostogų tvarkos, nesilaikoma susitarimo dėl nedarbingumo vaikui susirgus. Nesidomi vaiko sveikata, laisvalaikiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 papunktyje šalys susitarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: „2.5. Kiekviena iš Šalių suvokia, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą dalyvauti vaiko gyvenime, jo auklėjime, bendrauti su juo. Šalys susitaria, kad jos veiks išimtinai Vaiko interesais, viena kitai netrukdys bendrauti su Vaiku, dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime, prisilaikant bendrų moralės normų. Šalys, atsižvelgdamos į R. J. darbo laiko režimą bei, kad jų bendras Vaikas šios Sutarties sudarymo dieną yra ikimokyklinio amžiaus ir, kad mokyklą pradės lankyti sekančiais metais, susitaria dėl sekančios skyrium gyvenančio Tėvo bendravimo su Vaiku tvarkos:
2.5.1. R. J. bendrauja su Dukra kas antras išeigines, atsižvelgiant į Tėvo darbo laiko režimą: jei pagal Tėvo darbo grafiką išeiginės yra kalendorinės savaitės darbo dienos, t. y. nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, Tėvas paima Vaiką po pamokų ir grąžina kitą dieną į mokyklą, o jei išeiginės yra nuo penktadienio iki sekmadienio, tokiu atveju Tėvas paima Vaiką penktadienį po pamokų arba kitą rytą (šeštadienis) iš namų iki 10 val. ir grąžina sekmadienį vakare iki 20 val. į Vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą; Tėvas privalo užtikrinti būrelių lankymą, taip pat, jei tokie būtų šeštadienį, ir namų darbų atlikimą, todėl su Motina privalo suderinti visų reikiamų mokymosi priemonių paėmimą; jei iškils nenumatytos aplinkybės, Tėvas prieš 2-3 valandas įspės Vaiko Motiną apie pasikeitusį paėmimo/grąžinimo laiką;
2.5.2. Tėvas, atsižvelgiant į savo darbo grafiką, turi galimybę vieną kartą per mėnesį paimti Dukrą, bet kuriuo metų laiku papildomai 2-4 dienoms, apie tokį ketinimą Tėvas privalo pranešti Vaiko Motinai prieš 10 dienų ir suderinti paėmimo ir grąžinimo laiką;
2.5.3. Tėvas bendrauja su Dukra Tėvo dieną, – birželio pirmąjį sekmadienį, taip pat Tėvo gimimo dieną, – gegužės 31 d., pasiimdamas Dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją ne vėliau kaip tos pačios dienos 20 val.
2.5.4. Iki Vaikas sulauks 7 metų, atostogas Vaikas praleis Lietuvoje, ši nuostata taikoma abiems Šalims;
2.5.5. Tėvas bendrauja su Dukra kiekvienais metais 15 dienų Vasaros atostogų metu, šį bendravimo laiką dalinant į dvi dalis: 7 (septynias) ir 8 (aštuonias) dienas (įskaitant į tą laikotarpį galimai pateksiančias Tėvo išeigines, kaip jos yra aprašytos 2.5.1. punkte). Planuojamas atostogas Tėvas ir Motina tarpusavyje suderins, išspręs Dukros paėmimo/grąžinimo laiką ir kitus klausimus, ne vėliau kaip prieš 30 dienų elektroniniu paštu ar sms, ar kita ryšio priemone.
2.5.6. mokinių atostogų metu Tėvas bendrauja su Dukra poriniais metais: (1) papildomų Žiemos atostogų (vasario mėn.), (2) Pavasario (Velykų), (3) antrąją dalį Žiemos (Kalėdų) nuo neporinių metų gruodžio 31d. iki atostogų pabaigos ir neporiniais metais: (4) Rudens atostogų, (5) Žiemos (Kalėdų) iki gruodžio 30 d., paimdamas Dūkių iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
2.5.7. Perduodant Dukrą Tėvui kartu perduodamas ir Vaiko asmens dokumentas (tapatybės kortelė arba pasas).
2.5.8. Tėvas turi teisę bendrauti su Dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į Vaiko dienos režimą ir dienotvarkę.“
10. Pareiškėja K. J. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-278-1090/2022, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl tėvo bendravimo su vaiku D. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos.
11. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 papunkčio.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu patvirtintos ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 papunkčio priverstinio vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pažymėtina, kad savo esme sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Nors teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip ir teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, yra galutinis ir įgyja res judicata galią, atsižvelgiant į sprendimu patvirtintos sutarties faktinį tapatumą šalių sudarytai taikos sutarčiai, konkrečios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį bei tai, kad šią sutartį patvirtinusio teismo sprendimo res judicata galia turi CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, nagrinėjamu atveju vykdomojo dokumento išdavimo klausimas mutatis mutandis turi būti sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas.
14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
15. Iš pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atskirojo skundo turinio matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies dėl tėvo bendravimo su vaiku D. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tinkamo vykdymo.
16. Kaip minėta, tarp šalių sudarytos ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, numatančios tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, yra galiojančios ir šalims turi įstatymo galią.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo argumentus, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepateikus įrodymų, jog jis tinkamai vykdo sutarties sąlygas, bei neginčijus pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tinkamo nevykdymo, tenkino pareikštą prašymą.
18. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nepateikė atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi atsiliepimas buvo pateiktas 2024 m. birželio 17 d. Su šiuo atskirojo skundo argumentu teismas neturi pagrindo sutikti.
19. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2024 m. balandžio 25 d. pareiškėjai pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėjas 2024 m. gegužės 6 d. rezoliucija suinteresuotam asmeniui R. J. nustatė terminą atsiliepimui į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikti iki 2024 m. gegužės 31 d. bei paskyrė klausimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. birželio 4 d. rašytinio proceso tvarka. Teismas pasiūlė šalims iki paskirto teismo posėdžio pateikti paaiškinimus ir įrodymus dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymo dalies dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Tiek prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek pranešimas apie paskirtą byloje teismo posėdį bei terminą atsiliepimui pateikti suinteresuotam asmeniui buvo įteikti 2024 m. gegužės 14 d. Suinteresuotas asmuo neneigia, kad gavo teismo siųstus dokumentus, tačiau atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo teismui pateikė tik 2024 m. birželio 17 d. Tuo tarpu nutartis, kuria buvo išspręstas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo priimta 2024 m. birželio 4 d. Taigi, atsiliepimas buvo pateiktas praleidus tiek teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti, tiek jau išnagrinėjus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priėmus dėl pateikto prašymo procesinį sprendimą. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad praleido terminą atsiliepimui į prašymą pateikti, nurodant, kad tiesiog pamiršo pateikti atsiliepimą.
20. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą apelianto elgesį laikyti aplaidžiu, neatitinkančiu CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų bylos šalims nustatytų reikalavimų. Apeliantui laiku nepateikus atsiliepimo į pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, įrodymų dėl tinkamo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdymo, neginčijus pareiškėjos teiginių dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nevykdymo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra ginčo, jog teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nėra tinkamai vykdomos.
22. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendravimo su dukra. Atskirajame skunde apeliantas pripažįsta, kad teismo patvirtinta sutartimi nustatyto bendravimo tvarkos tinkamai nevykdo, bet kartu pažymi, kad to nedaro dėl pareiškėjos kaltės, kuri pati nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos bei vaiko nenoro susitikti su suinteresuotu asmeniu.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2005). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 26 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Taigi, sutarties sąlygos turi būti vykdomos taip, kaip nurodyta vykdytiname teismo sprendime. Todėl teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, vertina tik suinteresuoto asmens (apelianto) veiksmus vykdant sutarties sąlygas, dėl kurių tinkamo nevykdymo pareikštas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
25. Nors apeliantas nurodo, kad negali tinkamai vykdyti teismo patvirtintos sutarties dėl pareiškėjos veiksmų, tačiau tokios aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Vien aplinkybė, kad teismas apelianto prašymu jam yra išdavęs pareiškėjos atžvilgiu vykdomąjį raštą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5.7 papunkčio, numatančio, kad perduodant dukrą tėvui kartu perduodamas ir vaiko asmens dokumentas (tapatybės kortelė arba pasas), nepateisina apelianto su dukterimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo, kiek tai priklauso nuo pačio apelianto.
26. Jeigu apelianto netenkina vykdytinu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka, ar jis negali jos tinkamai vykdyti, jis gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo dalyje dėl bendravimo tvarkos sąlygų. Tokių duomenų nebuvo pateikta nei pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos metu.
27. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja visos sąlygos vykdomojo rašto išdavimui.
28. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos baigties
29. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.