Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-27 · Administracinė byla Nr. AS-143-816-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-07-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
AS-143-816-13
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00159-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
G. Z.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Anykščių skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143-816/2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00159-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.2; 63.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Z. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Anykščių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2013 m. liepos 16 d. gautas pareiškėjos G. Z. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo ji prašė: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Anykščių skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyrius) 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (4.71)R3-15212 „Dėl prašymo išmokėti senatvės pensiją už 2010–2011 m. laikotarpį ir pažymos išdavimo apie 2010 ir 2011 m. neišmokėtos pensijos sumą“; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4323 ,,Dėl prašymo“; 3) priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Anykščių skyriaus neišmokėtą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį ir neišmokėtą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. valstybinės nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad nuo 2007 m. gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kurios dydis šiuo metu – 1 399,58 Lt, ir valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensiją, kurios dydis šiuo metu – 180,00 Lt. Vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija buvo sumažinta du kartus: pirmą kartą sumažinta todėl, kad valstybėje buvo susiklosčiusi sunki ekonominė padėtis, o antrą kartą todėl, kad turi draudžiamųjų pajamų, t. y. buvo ir yra dirbanti pensininkė. Dvigubai sumažintą pensiją mokėjo iki 2011 m. gruodžio 31 d., o sumažintą valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensiją – iki 2012 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas) konstatavo, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. balandžio 30 d. kreipėsi į VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyrių, jog išmokėtų neteisėtai sumažintos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyrius 2013 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (4.71)R3-15212 atsakė, kad negali patenkinti prašymo, kadangi teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios, todėl išmokėti „viso dydžio valstybinę socialinio draudimo pensiją už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nėra teisinio pagrindo“. VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyrius nepateikė pagal prašymą apskaičiavimų, kokia pensijos suma buvo neišmokėta. Vadovaudamasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsniu, šį VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyriaus sprendimą apskundė VSDFV. VSDFV 2013 m. birželio 27 d. raštu Nr. (6.5)I-4323 atsakė, kad ji yra praleidusi trejų metų senaties terminą, todėl prašymą (2013 m. birželio 11 d.) atsisakė nagrinėti. Pareiškėja pažymėjo, jog nesutinka nei su VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyriaus, nei su VSDFV sprendimais.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2, 3 p.).

Teismas nurodė, kad asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą, reglamentuoja ABTĮ. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Viena tokių sąlygų – laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 25 str.). Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami VSDFV. Remdamasis prie skundo pridėtais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėja nors ir kreipėsi į VSDFV, tačiau pastaroji nustatė, jog skundas pateiktas praleidus jo padavimo terminą, ir pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra apskundusi šios institucijos sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą taip, kaip yra nurodyta institucijos rašte, bei kad VSDFV išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės ir dėl jo priėmė sprendimą. Be to, pareiškėja VSDFV 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4323 „Dėl prašymo“, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl jos skundo nepriėmė. Skundo dalies, kuria pareikštas reikalavimas dėl VSDFV 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4323 ,,Dėl prašymo“, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą, panaikinimo, teismas nepriėmė kaip neteismingos Panevėžio apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas išaiškino pareiškėjai, kad dėl šio sprendimo panaikinimo ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Taip pat išaiškino, kad pareiškėja turi pasinaudoti išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. jos prašymas turi būti išnagrinėtas VSDFV.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neteisėtai sumažintos valstybinė socialinio draudimo pensija buvo mokama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o valstybinė nukentėjusiųjų asmenų pensija – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. Tuo VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyriaus pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Neteisėtai sumažintos valstybinė socialinio draudimo ir valstybinė nukentėjusiųjų asmenų pensijos buvo mokamos 31 mėnesį.

2. Apie savo teisių pažeidimą, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu, prieštarauja Konstitucijai, realiai sužinojo Konstituciniam Teismui paskelbus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, todėl trejų metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 visai kitaip nurodo įstatymo galiojimą po Konstitucinio Teismo nutarimo, todėl VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyriaus atsakymas, kad įstatymas neveikia atgal, prieštarauja teisminei praktikai dėl pensijų nepriemokų.

3. Jei Panevėžio apygardos administraciniam teismui byla neteisminga, tokiu atveju šis teismas turėjo bylą persiųsti nagrinėti kitam teismui pagal teismingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja iš esmės siekia, kad jai būtų išmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoka.

Sprendžiant ginčą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, tuo atveju, jei apskundus VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą VSDFV, ši institucija nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. VSDFV sprendimą, jei su juo nesutinka, kaip sukeliantį tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pagal šios bylos duomenis, pareiškėja 2013 m. balandžio 30 d. VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyriui pateikė prašymą išmokėti pensijos dalį už 2010–2011 m., atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą (prašyme paminėta senatvės pensija) (b. l. 5). VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyrius 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (4.71)R3-15212 nepatenkino prašymo, nurodęs, kad ,,Teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios, todėl išmokėti viso dydžio <...> valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją už 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį <...> nėra teisinio pagrindo“ (b. l. 6–7). Šį VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyriaus sprendimą pareiškėjai apskundus, VSDFV 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4323 atsisakė nagrinėti 2013 m. birželio 11 d. prašymą, nes į VSDFV pareiškėja kreipėsi praleidusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą (b. l. 8–9).

Kaip matyti, pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau, jai kreipusis į VSDFV, ši institucija nesprendė ginčo iš esmės. Tai neleidžia daryti išvados, kad yra pasinaudota ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. VSDFV sprendimas, kaip sukeliantis pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.). Visa tai atitinka ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus atsisakymo priimti skundą pagrindus. Byla gali būti perduota kitam teismui, tik kai yra pradėtas procesas, priėmus skundą (ABTĮ 70 str.).

Pareiškėja, kaip paminėta, siekia, kad jai būtų išmokėta ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoka nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ginčus dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų nukreipia spręsti pagal valstybinėms socialinio draudimo pensijoms nustatytą tvarką. Taigi laikytinasi paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje išaiškintos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Tačiau iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad tarp pareiškėjos ir VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyriaus (nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (Valstybinių pensijų įstatymo 15 str. 1 d.)) yra kilęs ginčas dėl šios pensijos neišmokėjimo. Pareiškėjos 2013 m. balandžio 30 d. VSDFV Utenos skyriaus Anykščių skyriui pateiktas prašymas iš esmės susijęs su 2010–2011 m. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka. Šį reikalavimą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartis atsisakyti priimti skundą iš esmės yra teisinga, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė