- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-22
- Bylos Nr.
- A-663-2084-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Genovaitė Rokickienė, Ona Kovarskienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2005 m. gruodžio 11 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Vilniaus VGTPT) sprendimą Nr. 11 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo bei įpareigoti atsakovą surašyti skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos 2005 m. sausio 18 d. sprendimo bei atstovauti teisme. Nurodė, kad advokatė Genovaitė Rokickienė, paskirta teikti jam antrinę teisinę pagalbą surašant skundą dėl Lietuvos advokatūros tarybos 2005 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto dėl advokatės Onos Kovarskienės veiksmų, šios teisinės pagalbos neteikė. Iš jo nebuvo prašoma pateikti įrodymų, kad dėl neteisėtų advokatės O. Kovarskienės kaltų veiksmų buvo pažeistos konkrečios jo teisės ar neįvykdyti būtini procesiniai veiksmai.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas prašė apskųsti Lietuvos advokatų tarybos 2005 m. sausio 18 d. sprendimą, tačiau įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pažeistos jo teisės ar dėl advokatės O. Kovarskienės kaltės neįvykdyti būtini procesiniai veiksmai, nepateikė. Be to, pareiškėjo savarankiškai surašytas skundas dėl Vilniaus VGTPT sprendimo įrodo, kad jis savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ir saugomus interesus. Pareiškėjas jau ankščiau teikė nepagrįstus skundus dėl pralaimėtų bylų, kaltino teisinę pagalbą suteikusius asmenis, todėl manė, kad jis piktnaudžiauja savo teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu skundą tenkino, panaikino Vilniaus VGTPT 2005 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 11 bei įpareigojo atsakovę suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą surašant skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos 2005 m. sausio 18 d. sprendimo advokatės Onos Kovarskienės atžvilgiu. Teismas nurodė, kad atsakovė 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 2, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimą, nutarė suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą surašant skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos 2005 m. sausio 18 d. sprendimo advokatės O. Kovarskienės atžvilgiu ir paskyrė advokatę Genovaitę Rokickienę. 2005 m. lapkričio 11 d. minėta advokatė surašė pranešimą, kad pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir ji neturinti galimybės apskųsti Lietuvos advokatų tarybos sprendimą. Šio pranešimo pagrindu atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Teismas nurodė, kad tarnyba, nustačiusi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje nurodytus pažeidimus arba šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatytas aplinkybės, remiantis Įstatymo 23 straipsniu gali nutraukti teikiamą teisinę pagalbą. Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovo rėmėsi teisės normomis, tačiau priimtas skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimas, kuriuo atsakovė buvo įpareigota suteikti A. M. teisinė pagalbą surašant skundą. Atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė.
III.
Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują – skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimo įpareigojimas buvo įvykdytas priėmus 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 2, kuriuo nutarta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirta advokatė Genovaitė Rokickienė surašyti skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos 2005 m. sausio 18 d. sprendimo. Advokatė iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą rengti skundą, derino su juo pozicijas, tačiau neradusi teisinio pagrindo skundo dalykui, pateikė siūlymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Lietuvos advokatų tarybos 2005 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsniu bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniu, rengti skundą dėl minėto sprendimo nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nenumato advokato kliento teisės kreiptis į teismą dėl advokatūros organo sprendimo panaikinimo. Sisteminė šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų analizė leidžia spręsti, kad Lietuvos advokatūros organų sprendimus gali skųsti tik advokatūros dalyviai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, advokatūros kaip juridinio asmens organų sprendimus gali apskųsti tik juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatyme numatyti asmenys. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymus advokatų taryba nėra viešojo administravimo subjektas, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimu atsakovė buvo įpareigota suteikti jam antrinę teisinę pagalbą surašant skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos 2005 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto advokatės Onos Kovarskienės atžvilgiu. Atsakovė šio įpareigojimo nevykdė. Advokatė Ona Kovarskienė buvo paskirta teikti jam antrinę teisinę pagalbą byloje dėl savivaldybės pareigūnų veiksmų, tačiau realiai ji jo pažeistų teisių negynė. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 51 straipsnį tarp kliento ir advokato kilus ginčui dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Teiginys, kad advokatų tarybos sprendimo klientai negali apskųsti, yra nepagrįstas, nes teisingumą vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmos instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, atsakovui nurodė, kad atsakovo sprendimas Nr. 11 buvo priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 17 d. sprendimas, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą surašant skundą.
Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo 2005 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 2 ir 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2 (1), pareiškėjui pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 17 d. sprendimą teisinė pagalba buvo teikiama. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 17 d. sprendime žodžių junginyje „surašant skundą dėl Lietuvos advokatų tarybos 2005-01-18 sprendimo advokatės Onos Kovarskienės atžvilgiu“ esantis terminas „surašant“ nereiškia rezultato, tai yra skundo surašymo. Žodis „surašant“ reiškia procesą, kuriuo metu advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, ne „aklai“ rengia dokumentus, šiuo atveju skundą, bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o vertina ir analizuoja susiklėsčiusią faktinę ir teisinę situaciją bei numato galimą būsimo skundo ar ieškinio pagrindą ir dalyką, sprendžia apie tokio skundo ar ieškinio teisines perspektyvas.
Jei teikiant antrinę teisinę pagalbą advokatas nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatytas aplinkybes, tai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti teisinę pagalbą.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išsiaiškinti, ar atsakovo 2005 m. gruodžio 11 d. sprendimas pagrįstas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba arba, jog atsakovas nustatė valstybės garantuojamos pagalbos ekonomiškumo principo pažeidimą, taip pat nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis. Visas šias aplinkybes turėjo įvertinti pirmos instancijos teismas, tačiau to nepadarė, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių surinkti ir ištirti minėtus įrodymus, todėl byla turi būti grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad nagrinėjant šią bylą iš naujo atsakovo sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti įvertintas ir kitų sprendime nurodytų motyvų aspektu, tai yra, kad pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis) ir kokią reikšmę bei įtaką šie motyvai turi atsakovo sprendimo nutraukti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Advokatų tarybos sprendimą advokatės O. Kovarskienės atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.