Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31909-19 ir baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs prie Šiaulių miesto savivaldybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vadovaujantis BK 75 straipsniu vykdymas atidėtas 1 metams, 2016 m. sausio 30 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei L. S., o būtent: 2019 m. liepos 27 d. apie 19.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia suspaudė nukentėjusiosios L. S. galvą tarp kojų ir ją laikė bei spaudė ir rankomis kumščiu sudavė ne mažiau kaip 10 kartų nukentėjusiajai L. S. į galvos, veido ir kitas kūno vietas, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai L. S. sužalojimus: poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies kairėje, dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, kairio skruosto srityje, dešiniojo peties sąnario srityje, dešiniame žaste, pilvo kairėje, nugaros dešinėje, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Tokiais savo tyčiniais veiksmais J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo J. Ž. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

2.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. liepos 27 d. abu su sugyventine buvo neblaivūs, namuose tarp jo ir sugyventinės L. S. įvyko konfliktas, kurio metu jis kumščiu sudavė apie 10 kartų sugyventinei į įvairias kūno vietas. Kadangi buvo labai girtas, visų aplinkybių kaip smurtavo prieš sugyventinę, nepamena. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 94, 101–103).

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. S. nurodė, kad 2019 m. liepos 27 d. abu su sugyventiniu J. Ž. buvo neblaivūs, namuose tarp jų kilo konfliktas. Kadangi buvo girta, visų aplinkybių neprisimena, tik kad sugyventinis įspraudė jos galvą tarp kojų, kumščiais daužė per šonkaulius. Konflikto metu sugyventinis sudavė kumščiu apie dešimt kartų į galvą, į šonus. Ji iškvietė policiją. Savo tokiais veiksmais sugyventinis sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia, sugyventiniui atleidžia, pretenzijų jam neturi (b. l. 30–31, 101–103).

2.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. M. nurodė, 2019 m. liepos 27 d. dirbo kartu su kolega K. J. ekipaže, šaukiniu 1721, ir apie 19.32 val. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri teigė, kad jos sugyventinis ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu jai sudavė į galvą, sukėlė fizinį skausmą. Bute, ant lovos, sėdėjęs sugyventinis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis, J. Ž., buvo pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Minėtu adresu atvykęs greitosios pagalbos ekipažas apžiūrėjo nukentėjusiąją (b. l. 60–61).

2.4. 2019 m. liepos 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, jog apie įvykį pranešė nukentėjusioji L. S., kuri paaiškino, kad namuose girtavo, tarp jos ir sugyventinio J. Ž. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis jai sudavė keletą smūgių į galvą. Nustatyti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas galvos srityje. J. Ž. nustatytas 3,44 promilių neblaivumas, L. S. – 1,65 promilių (b. l. 9–12).

2.5. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2019 m. liepos 27 d. 19.29 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi L. S. pranešė, kad prieš ją smurtauja neblaivus sugyventinis (b. l. 13–17).

2.6. 2019 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentele patvirtina, jog įvykio vieta yra kambarys bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta (b. l. 18–22).

2.7. 2019 m. liepos 29 d. į Policijos registruojamų įvykių registrą įkelto vaizdo įrašo ROIK 0119000393557 apžiūros protokole nurodoma, jog vaizdo įraše nufilmuota moteris nurodo ir į pareigūnų klausimus atsako, jog „viską daužė, trenkė daug kartų kumščiais į veidą, sukėlė fizinį skausmą“ (b. l. 23–25).

2.8. 2019 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-1003/2019(04) nurodoma, jog L. S. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvos plaukuotosios dalies kairėje, dešinės akies vokuose, kairės viršutiniame voke, kairio skruosto srityje, dešiniame žaste, pilvo kairėje, nugaros dešinėje, dešinėje šlaunyje; nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais; nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 49–50).

3. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

3.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir J. Ž. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, J. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai. J. Ž. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

4.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

4.2. J. Ž. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 159–160).

4.3. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 161).

5. Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti J. Ž. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. J. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per teismo nustatytą terminą.

6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

6.1. J. Ž. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas anksčiau teistas, tačiau teistumui išnykus, nes pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. J. Ž. teistas 2015 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vadovaujantis BK 75 straipsniu vykdymas atidėtas 1 metams, 2016 m. sausio 30 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. 2016 m. spalio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimais ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-48750-16 ir Nr. 01-1-28390 pradėti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį J. Ž. atžvilgiu nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2012 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog šiose baudžiamosiose bylose nukentėjusiąja buvo pripažinta J. Ž. sugyventinė L. S. (b. l. 129–136). Baustas administracine tvarka (b. l. 124–128), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 122–123), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis J. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

6.2. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą už šios bausmės rūšies vidurkiui, paskiriant įpareigojimus – neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 12 (dvylika) mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 str.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

7. Siekiant keisti J. Ž., smurtavusio savo šeimos nario atžvilgiu, smurtinį elgesį, tikslinga jam skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

8. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme J. Ž. išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 27 d. 19 val. 36 min. iki 2019 m. liepos 29 d. 15 val. 40 min. (b. l. 69–71), ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – keturias laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto c)).

9. Kardomoji priemonė – 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113–115), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina. Naikinti 2019 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, teisinio pagrindo nėra, nes ji buvo paskirta laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 29 iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. (b. l. 109), duomenų, jog terminas būtų pratęstas, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 12 (dvylika) mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Ž. skirti galutinę sumažintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 12 (dvylika) mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyti 6 (šešių) mėnesių jos įvykdymo terminą, jį skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, J. Ž. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 27 d. 19 val. 36 min. iki 2019 m. liepos 29 d. 15 val. 40 min., ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – keturias laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto c)).

Kardomąją priemonę – 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. Ž. palikti nepakeistą, o pradėjus bausmės vykdymą – ją panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. Ž., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.