Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, atsakovui V. Č., jo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, ekspertei Marytei Kasparavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. Č. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir avanso grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė pateikė ieškinį ir prašo iš atsakovo priteisti sumokėtą pinigų sumą, kaip nepagrįstą praturtėjimą jos sąskaita. Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad ieškovė jam pinigų nesumokėjo, nors jis atliko darbų už 22 000 Lt.

Ieškinys pareikštas dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.237 str.), kurio santykiams atsirasti be kitų, pagrindinė būtina sąlyga, yra konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos ir prievolės, atsirandančios dėl turto įgijimo be pagrindo, yra ne sutartinės prievolės, tačiau jos gali būti susijusios su sutartimi. Pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią atsakovas pradėjo apdailos darbus ieškovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 16-19).

Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2010-11-16 Nr. 37-10-07 ir jo priedų matyti, kad antstolė R. A. užfiksavo, kokie yra atlikti darbai namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte (protokole nurodyta kita gatvė, 1t., b.l. 46-51). Ieškovė nurodo, kad atsakovui sumokėjo 22000 Lt, o darbų jis atliko už žymiai mažesnę sumą.

Civilinio kodekso 1.73 str. numato, kad fizinių asmenų sandoriai, kurių suma viršija 5000 Lt sudaromi paprasta rašytine forma, tačiau šio sandorio formos nesilaikymas pagal įstatymo nedaro sutarties negaliojančia. Šalys pripažįsta, jog sutartis buvo sudaryta, bet žodžiu, o šalys pradėjo ją vykdyti ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai apie atliktus darbus ir sumokėtus pinigus. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutarties terminas neapibrėžtas konkrečia data, bet buvo susitarta, kad darbai būtų baigti iki Kalėdų. Pagal žodinę sutartį nėra nustatyta darbų apimtis ir tiksli kaina, bet buvo nustatyta minimali darbų kaina 24000 Lt, ko neneigia ir atsakovas. Sudaryta žodinė sutartis atitinka rangos sutarties sampratą ir pažymi, jog šiai sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus nuostatos. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas buvo įgijęs verslo liudijimą, todėl antrojo skirsnio nuostatos netaikytinos.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.54 straipsnio 1 dalis).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kainos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10580,27 Lt (paskutinio teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą), o atsakovas nurodo, kad iš viso negavo iš ieškovės pinigų, nors faktiškai atliko darbų už 22 000 Lt. Šalys sutarties nebevykdo, laikytina, kad ji nutraukta, nė viena neginčija jos nutraukimo.

Dėl 22 000 Lt sumokėjimo. Atsakovas teismo neįtikino, kad už atliktus darbus ieškovė jam nesumokėjo pinigų ir taip teismas sprendžia atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir esančius byloje įrodymus. Teismas sutinka su atsakovo atstovės pozicija, kad sandorio įvykdymo negalima įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.), bet minėtos nuostatos teismas gali netaikyti, kai yra kitokių rašytinių įrodymų. Byloje pateiktas atsakovo ranka (pats tą posėdyje pripažino) rašytas raštas, kuriame išvardinti darbai ir kurio antrame lape nurodyta, kad: ,,viso 31180, paimta 22000, liko 9180“ (b. l. 5-6, t. 1). Atsakovas šį raštą aiškino taip, kad jis namuose jį surašė ir vežė jį ieškovei, kuri jam turėjo sumokėti pinigus, bet ieškovės namuose nerado, todėl raštą paliko jos namuose, o pinigai jam nebuvo sumokėti. Teismo nuomone, jeigu atsakovas nebūtų gavęs pinigų, tai jis būtų elgęsis kaip protingas, apdairus žmogus ir būtų nepalikęs rašto, kuriame nurodyta, kad yra paimta 22000. Be to, byloje nustatyta, kad pinigai buvo mokami etapais ir yra rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad pinigai buvo nuimti nuo sąskaitos (b. l. 42-45). Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė buvo moki ir nėra buvę, kad neatsiskaitytų už darbą, tik buvo nusistovėjusi tokia atsiskaitymo tvarka, kad jie nepasirašydavo, bet sau pasirašydavo, o atsakovas nesiskundė, jog negauna pinigų, nors sumokėjimo fakto nematė, tik girdėjo, nė vienas, dirbantis objekte, nekalbėjo, kad ieškovė nesumoka už darbus (b. l. 120-123 t.1 liudytojo L. B., A. B., A. K., A. O. parodymai). Liudytoja V. K. patvirtino, jog yra mačiusi, kad atsakovui ieškovė davė pinigus ir jei būtų žinojusi, būtų perspėjusi ieškovę, kad paimtų pakvitavimą, nes ieškovė labai patiklus žmogus (b. l. 123, t.1). Teisme apklausta liudytoja D. M. parodė, kad yra atsakovo draugė ir kad ieškovė neatsiskaitė su atsakovu už darbus, nors jis ten dirbo 2,5 mėn. Tokius liudytojos parodymus teismas vertina kaip vieningos pozicijos su atsakovu dėl pinigų sumokėjimo laikymąsi ir kaip suinteresuoto asmens parodymus, nes ji gyvena kartu su atsakovu, be to, jos parodymus paneigia anksčiau išvardinti įrodymai (CPK 185 str.). Tai, kad atsakovas gavo 22000 Lt teismas sprendžia atsižvelgdamas dar ir į tą aplinkybę, kad šioje byloje (pagal Liteko sistemą) ir kituose teismuose, nėra pareikštas atsakovo reikalavimas ieškovei dėl nesumokėto atlyginimo už darbą priteisimo, todėl, vertindamas įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog atsakovas yra gavęs 22 000 Lt iš ieškovės (CPK 178, 185 str., CK 6.65 str.).

Dėl darbų kainos. Ieškovė nurodo, kad buvo sutarta dėl darbų kainos 24000 Lt ir dar dėl papildomų darbų už 3000 Lt, iš viso 27000 Lt. Atsakovas nurodo, kad darbų kaina apie 30000 Lt. Darbų atlikta apie 70-80 proc. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys buvo nustačiusios minimalią visų darbų kainą 24000 Lt. Ieškovė papildomus darbus vertino 3000 Lt, todėl atsižvelgiant į visų atsakovo darbų sąrašą, laikytina, kad šalys buvo sutarusios dėl atliktų darbų kainos ir ieškovė už atliktus darbus sumokėjo. Tačiau po įvykdymo pradėjo ginčyti atliktų darbų kainą ir nurodė, kad kai kaina nenustatyta, ji nustatoma 6.198 str. nustatyta tvarka.

Įstatymas numato, kad rangos sutartyse darbų kainos nustatymą reglamentuoja bendrosios rangos sutarčių taisyklės (CK 6.653 str.), kurios nustato kelis darbų kainos nustatymo būdus: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba jos apskaičiavimo būdus ir kriterijus, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą. Rangos sutarties kaina, jos rūšies (konkreti, apytikslė) nustatymas yra rangos sutarties sąlygos, kurių turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 str. įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl jos (sutarties) sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, abi šalys prisiėmė riziką nesudarydami jos raštu.

Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas (CK 6.653 str. 2 d.). Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šalys, nustačiusios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai ši nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais (CK 6.653 str.) .

Esant ginčui dėl rangos darbų dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo atveju, kai dėl kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir kaina rangos sutartyje nenurodyta. Tuo atveju, kai sutarties (atliktų darbų) kainai nustatyti pagal CK 6.653 str. 1 d. taikomos CK 6.198 str. taisyklės ir rangos sutarties šalių ginčas dėl atliktų darbų kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi pateikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 str.). CK 6.198 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šią teisės normą įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms atitinkamoms įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 22000 Lt atsakovui, tačiau vėliau suprato, kad galimai yra permokėjusi atsakovui už darbus, nurodė, kad jo atliktų darbų vertė mažesnė ir tai grindžia ekspertizės aktu, kuriame nustatyta darbų vertė -10419,73 Lt, UAB ,,Iskera“ 2011-01-10 sudaryta lokaline sąmata 9699,22 Lt sumai (b. l. 52-53, t. 1 it 8-18, t.2). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB ,,Iskera“ atestatas, suteikiantis teisę atlikti statinio statybos darbus galiojo tik iki 2010-12-18, o lokalinė sąmata dėl darbų vertės surašyta 2011-01-10, todėl teismas laiko, kad ji atlikta neatestuotų specialistų, neturinčių teisės teikti tokias paslaugas, o kitų duomenų, kad minėtam asmeniui tokia teisė suteikta, byloje nėra (b. l. 96-97, t. 1, CPK 178, 185 str.).

Atsakovas pateikė UAB ,,Statybų srautas“ 2011-01-30 lokalinę sąmatą, kurioje darbų vertė nurodyta 22217,80 Lt (b. l. 60-63, 69) ir inžinierės D. P. lokalinę sąmatą ir pastabomis dėl ekspertizės akto.

Šalys kainą įrodinėjo CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal teismo nutartį paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (177 str. 2 d., 216 str.). Eksperto išvada teismui nėra privaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo procesiniame sprendime (CPK 218 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinama dalis ekspertizės akto duomenų. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios.

Iš 2011-05-17 Nr. 2011-05-17/1 ekspertizės akto ir jo priedų matyti, kad ekspertė pateikė išvadą į pateiktus klausimus ir išvadoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos – spalio mėnesiais atlikti vidaus apdailos darbai pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius, techniškai pagrįstus statybos resursų sąnaudų normatyvus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pagal 2010 m. kovo mėnesį patvirtintas kainas yra 10419,73 Lt. Taip pat ekspertizės išvadoje nurodyta, kad jeigu teismas nustatys, kad teisėtai buvo atliekami projektavimo darbai ir teikiamos kitos inžinierinės paslaugos, tai šių darbų vertė galėtų būti 180,56 Lt (1t., 11-12, 13-18).

Byloje buvo pateiktos ir pastabos dėl ekspertizės akto(inžinierės D. P.), kuriose beveik prie kiekvieno ekspertės lokalinėje sąmatoje nurodyto punkto yra pastabos, jog atliekant ekspertizę, nebuvo įvertinta, kad nėra projekto, todėl buvo reikalinga atlikti apskaičiavimus, dėl lubų sužeminimo suformuojant aukščius, lubų paviršiaus aptaisymo plokštėmis taip pat nebuvo projekto, turėjo atlikti apskaičiavimus, netiksliai nurodyti kiekiai, neįvertintas gruntavimas, sienų pjovimas palangių įstatymui, apdaila po palangės, neįvertintas grindų lyginimas, plytelėmis apklijuota palangė, o šis įkainis parinktas grindinių plytelių klijavimui, klojant mozaiką, neįvertintas plytelių pjaustymas ir kitų plytelių pjaustymas, projektas nepateiktas, reikėjo apskaičiuoti, neįvertintas dizaino darbas, iš gipso formuojamas baldas, kuris turi būti traktuojamas kitaip negu lygių paviršių aptaisymas gipsu, neįvertintas trapo prijungimas, elektros laidų montavimui yra skirti kiti įkainiai (b. l. 88-95, t. 2).

Teisme apklausta ekspertė atsakė į klausimus ir paaiškino, kad fiksuoti tie darbai, kurie buvo neuždengti, todėl pagrindine medžiaga laikė antstolio pateiktus dokumentus. Ekspertė paaiškino, kad akte nenurodyta sunaudotų mechanizmų, įrankių vertė, nes to teismas neklausė. Ji vertino tik darbą. Dėl plytelių klijavimo paaiškino, kad vertino tai, jog tai horizontalus paviršius, sienų lyginimo darbų neįtraukė, nes plytelės jau buvo suklijuotos, nebuvo skaičiuoti išorinių sienų montavimo darbai, kad būtų galima įrengti palanges, plytelių pjaustymo atskirai neskaičiavo, sienų šiltinimas nebuvo įtrauktas, nes nebuvo sąmatoje nurodytas. Kadangi ekspertė nustatė, kad glaistytos sienos vieną kartą, bet nekokybiškai, todėl to darbo neįtraukė, nors pripažino, jog teismas neįpareigojo vertinti darbų kokybės. Apie sienų šiltinimą informacijos pateiktuose dokumentuose nebuvo, todėl to neįtraukė. Patvirtino, jog atsakovas nedalyvavo apžiūrint objektą. Ekspertė palaiko ekspertizės aktą ir nurodo, kad jai buvo pateiktas darbų sąrašas, o atspėti, ką atsakovas turėjo omeny, tikrai sudėtinga, nes ji sprendė pagal teismo užduotus klausimus.

Teismo nuomone, ekspertei buvo sunku įvertinti atliktus darbus pagal atsakovo surašytus išvardintus darbus, nes buvo sunku nuspręsti, kokius darbus konkrečiai atsakovas į vieną ar kitą eilutę įtraukė, nes jų nedetalizavo, todėl ir ekspertizės akte visi darbai nebuvo nurodyti ar įtraukti. Atsakovas teigia, kad atliko ir kitus darbus, kurie ekspertizės akte neįtraukti, nes ne visi kampukai suskaičiuoti, glaistyta buvo 4 kartus, o skaičiuotas vienas kartas, buvo gruntuota, neįskaičiuotas grindų ir sienų lyginimas, sienų šiltinimas. Atsakovas nurodo, kad ekspertė neįvertino palangių apdirbimo, neįtrauktas keturių durų aptaisymas, neįtrauktas virš erkerio apdirbimas medžiu, neįvertinti įrankiai, kelionės išlaidos. Nors ieškovė negalinti atsakyti, ar buvo šiltinamos sienos, tačiau tai, kad atsakovas šiltino sienas, teisme patvirtino liudytojas A. O. (b. l. 122, t. 1). Atsakovas teigė, kad teisė ieškovei ir konsultavimo dėl medžiagų įsigijimo paslaugas, ką patvirtino teisme apklaustas liudytojas A. R. (b. l. 123, t. 1).Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovui projektai nebuvo pateikti, todėl nors atsakovas ir neturi specialaus išsilavinimo, bet tą darbą atliko, dėl jų ginčo nėra, už darbą sumokėta, pretenzijų dėl suprojektuotų darbų nepateikta, todėl teismas laiko, kad tai padidina darbų kainą. Iš atsakovo V. Č. pateikto sąrašo matyti, kad jis naudojo statybinius įrankius, mechanizmus ir medžiagas, įsigytas savo lėšomis ir paskaičiavo, kad jų vertė yra 4090,51 Lt (2t., b.l. 44). Ieškovė teisme patvirtino, kad įrankių atsakovui nesuteikė, išskyrus grąžtą (b. l. 54, t.2).

Atsižvelgiant į visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kurie dėl atliktų darbų vertės yra skirtingi, teismas sprendžia, kad į atsakovo ranka surašytą darbų sąrašą nebuvo detalizuoti įtraukti visi atlikti darbai, todėl ekspertizės išvadoje nėra įtraukti visi realiai padaryti darbai, dėl to išvada dėl jų vertės mažesnė. Pagal suformuotą teismų praktiką ekspertizės išvada turi būti vertinama su kitais įrodymais ir teismas neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis. Atsakovas prie atsikirtimų pateikė lokalines sąmatas, kur darbai įvertinti gerokai didesne suma (b. l. 60-61 t. 1, CPK 178 str.).

Ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, esanti byloje, šios bylos nagrinėjimo dalykui įtakos neturi, nes tik patvirtina kilusį ginčą tarp šalių, jau rangos sutartį nutraukus.

Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 22 000 Lt dar iki šalių ginčo, kas laikytina, jog šalys dėl atliktų darbų kainos buvo sutarusios ir tokios susitarimo sąlygos šalis tenkino. Atsakovas nurodė, kad į atliktų darbų kainą įtraukė ir turėtų išlaidų kompensavimą ir tai atitinka CK 6.653 str. 2 d. nuostatas. Sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, laisva valia. Ieškovė gavo atsakovo raštą, kur nurodyta, kad paimta 22000 Lt jau pinigus atsakovui sumokėjus. Tik vėliau, ieškovė pakeitė savo poziciją ir teigė, kad atsakovui sumokėjo be pagrindo. Teismas ieškovės pinigų sumokėjimą atsakovui laiko prievolės įvykdymu (CK 6.65 str. 1 d., 1.79 str.), nes įstatymas leidžia mokėti etapais ir už faktiškai atliktus darbus (CK 6.655 str., 6.671 str.), o iš byloje esančių įrodymų: šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad tokia atsiskaitymo tvarka ir buvo. Sumokėti pinigai nelaikytini avansu, nes byloje nustatyta, jog buvo atlikta apie 70-80 proc. darbų, už kuriuos ieškovė yra sumokėjusi. Tai, kad atsakovas imdavo pinigus atlikus darbus, patvirtino teisme apklausta liudytoja Z. D. (b. l. 119, t. 1). Reikalavimas grąžinti dalį pinigų sumos, kurie sumokėti už faktiškai atliktus darbus, nutraukus sutartį, prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), nes didžioji dalis darbų atlikta, ieškovė juos priėmė ir gali rezultatu naudotis. Ieškovė neįrodė, kad yra permokėjusi atsakovui reikalaujamą priteisti sumą, nes teisme įrodyta, kad sumokėta už faktiškai atliktus darbus, kurių vertę pagrindžia byloje esantys įrodymai, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.). Kadangi nepriteistina reikalaujama suma, todėl atmestinas prašymas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Kadangi ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui. Iš 2011-02-02 PVM sąskaitos faktūros SSA Nr. 0000124 ir kasos pajamų orderio PO Nr. 00060 matyti, kad atsakovas (ir už atsakovą) sumokėjo UAB „Statybų srautas“ už lokalinės sąmatos sudarymą 300,00 Lt ir 2011-08-03 mokėjimo nurodymo Nr. 848148 200,00 Lt išlaidas (1t., b.l. 70-71). Buhalterė pateikė pažymą, kad ekspertei už atvykimą yra išmokėtina 184,82 Lt suma, todėl likusi suma grąžintina atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos, priimant dėl to teismo nutartį, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 484,82 Lt (CPK 93 str.). Iš ieškovės valstybei priteistinos 34,85 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovui V. Č. 484,82 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus, 82 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. B. valstybei 34,85 Lt (trisdešimt keturis litus, 85 centus) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, taikytą 2010-11-26 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį atsakovo V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtui, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.