Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1941-1016/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-29
Bylos Nr.
1-1941-1016/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03673-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eimutis Misiūnas
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1941-1016/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03673-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

ji, 2016 m. sausio 23 d., apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,30 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia abiejų rankų nagais draskė nukentėjusiajam sutuoktiniui D. R. veidą ir kaklą, taip smurtaudama prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl padarytų veido nubrozdinimų (apdraskymo), tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. R. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad D. R. yra jos sutuoktinis. Yra vedę beveik 4 metus, tiek laiko veda bendrą ūkį. Augina trijų metų sūnų – D. R.. Butą adresu (duomenys neskelbtini), nuomojasi. Butas yra vieno kambario. 2016-01-23 visą dieną sutuoktinis D. R. buvo ant jos piktas. Dėl ko, nežino. Jis pastoviai jai sako, kad blogai augina jų sūnų. Prieš apie tris mėnesius jų sūnus D. R. buvo iš jų paimtas ir laikinai globai perduotas jos motinai O. B.. 2016-01-23 nuo apie 17.00 val. ji, vyras D. ir jo draugas G. J., kuris laikinai pas juos gyvena nuo Kalėdų, vartojo degtinę. Jiems būnant kambaryje ir bendraujant, jie per nešiojamąjį kompiuterį klausėsi muzikos. Vakare, kai įjungė rusišką muziką, D. jai pradėjo priekaištauti. Jis pastoviai jai priekaištauja, kai klausosi rusiškos muzikos, o ne lietuviškos, angliškos. Jis nemėgsta rusiškos muzikos. Jai įjungus rusišką muziką, jis iškarto, nieko nesakęs, išjungė kompiuterį – ištraukė laidus iš rozetės. Dėl tokio jo elgesio labai supyko ir pradėjo draskyti jam kaklą. Tuo metu stovėjo vienas priešais kitą. Ji rankų nagais norėjo jam apdraskyti tik kaklą, o veidą apdraskė netyčia, kadangi tuo metu jie susistumdė, jis muistėsi. Taip pasielgė, nes buvo išgėrusi. Tokiam jos elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Būdama blaivi nebūtų taip pasielgusi. Sutuoktinį D. tik apdraskė, jokių smūgių jam nesudavė, fiziniu susidorojimu jam negrasino. G. juos abu ramino. Tuo metu, kai norėjo įdėti kompiuterį į „tašę“ ir išvažiuoti pas savo motiną, D. iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai ją sulaikė. D. įvykio metu fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Ji pirma puolė jį draskyti nagais po to, kai jis išjungė muziką. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini), su žmona A. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji įsijungė jam nepatinkančią muziką. Jis paėmė ir ištraukė iš kompiuterio laidą, prijungtą prie garso kolonėlių, nenorėjo klausytis jos muzikos. Tada ji griebė jį už kaklo, apdraskė veidą. Tada jis iškvietė policiją. Yra neblaivus, bet parodymų esmę suvokia. Žmona smurtavo prieš jį ir anksčiau, policijai pranešdavo, bet pareiškimų nerašydavo. Bute jų tvarkinga, daiktų ji nedaužė, tiesiog apdraskė jam veidą, sukėlė fizinį skausmą. Bute buvo jo draugas G., jis viską matė (b. l. 13).

Papildomai nukentėjusysis D. R. 2016-02-18 parodė, kad A. R. yra jo žmona, yra vedę nuo 2013 metų. Turi bendrą vaiką - sūnų D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Su žmona savo gyvenamojo būsto neturi, gyvena nuomojamame bute. Įvykio dieną ir šiuo metu gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną pas juos buvo jo klasiokas G. J.. Jis svečiavosi pas juos kelias dienas. 2016-01-23 apie 15.00 val. kartu su žmona ir draugu G. J., trise, vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę ir alų, klausėsi per nešiojamąjį kompiuterį muzikos. Vakare, tai galėjo būti apie 21.00 val., kai žmona įjungė rusišką muziką, jis ištraukė iš kompiuterio laidus, nes nenorėjo tuo metu klausytis rusiškos muzikos. Kompiuteris buvo padėtas ant taburetės, kuri stovėjo šalia stalo. Jis ištraukė laidus iš kompiuterio sėdėdamas. Dėl tokio jo elgesio žmona puolė į isteriją. Ji pašoko nuo lovos, priėjo prie jo ir abiem rankomis pradėjo jį trankyti per veidą, veidą apdraskė nagais. Į kitas kūno vietas ji jo nemušė. Viskas įvyko labai spontaniškai, netikėtai ir greitai. Ji jį draskė neilgai, nes jis išbėgo į koridorių, ten iškvietė policiją. Dėl sukelto jam fizinio skausmo ir patirtų veido sužalojimų į medikus ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips. Su žmona A. R. susitaikė, jie ir toliau gyvena kartu. Jokių pretenzijų jai neturi, sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius. Tokiam jo ir žmonos A. elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Kai yra blaivūs, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Tą dieną abudu buvo girti. Smurtas jų šeimoje būna tik per alkoholį. 2016-01-23 įvykio metu jų mažamečio sūnaus D. namuose nebuvo, jis buvo pas močiutę (b. l. 15, 16).

2016-01-24 Skundu pareiškėjas D. R. pareiškė, kad 2016-01-23, 21.0 val. (duomenys neskelbtini), žmona A. R. dėl kilusio žodinio konflikto sudraskė veidą ir kaklą. (b. l. 3).

Apžiūrėjus GMP pateiktą kvietimo kortelę Nr. ID 1608034870, teismo medicinos ekspertas J. M. P. 2016-06-16 pateikė išvadą, kad fotonuotraukose matomi veido – kaklo odos pakitimai, atsižvelgiant į GMP kvietimo kortelėje padarytą įrašą apie D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., veido apdraskymą, gali būti vertinami kaip nubrozdinimai, padaryti paveikiant kietais briaunotais daiktais, galimai rankų nagais, prieš nuotraukų padarymą, tai gali būti vertinama nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 27-31).

Asmens blaivumo testu 2016-01-23 22:17 val. A. R. nustatytas 1,30 ‰ girtumo laipsnis (b. l. 67).

Asmens blaivumo testu 2016-01-23 22:22 val. D. R. nustatytas 2,40 ‰ girtumo laipsnis (b. l. 21).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji A. R. 2016 m. sausio 23 d., apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,30 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia abiejų rankų nagais draskė nukentėjusiajam sutuoktiniui D. R. veidą ir kaklą, taip smurtaudama prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl padarytų veido nubrozdinimų (apdraskymo), todėl kaltinamosios A. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nusikaltimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajai A. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. R. anksčiau neteista; administracine tvarka bausta; nedirba; Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuota/gydyta 2015-04-22. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta; VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-04-05 Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-169/2016 nurodyta, kad A. R. skirti tesimo psichiatrinę ekspertizę netikslinga.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Paskelbus A. R. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 71).

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad A. R. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu kaltinamoji A. R. buvo laikinai sulaikyta nuo 2016-01-23 22.14 val. iki 2016-01-24 13.25 val. (vieną dieną) (b. l. 68).

2016-01-24 nutarimu A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 ir 421 straipsniais, teismas, -

nusprendė:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R, a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti jai laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir gydytis nuo alkoholizmo.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-01-23 22.14 val. iki 2016-01-24 13.25 val. (vieną dieną), kas atitinka vieną laisvės apribojimo dieną ir šia dalimi sumažinti jai paskirtos bausmės laiką.

Vadovaujantis LR BK 72² straipsniu A. R, a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. R. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.

A. R. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Eimutis Misiūnas