Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka susipažino su šalių prašymu patvirtinti taiką civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017-02-17 nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2017-03-07, 11.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 140 str. 3 d.).

Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijoje, sudaryta santuoka į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė, bylos nagrinėjimo teisme metu kreditorių neturi, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių santuokos metu šalys neįgijo (b. l. 7, 8, 17). Nekilnojamasis turtas – 51/100 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 184/752 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įgyti G. T. iki santuokos su M. K. (b. l. 12-16).

Šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, jog kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Sutuoktiniams nesutinkant taikytis, susitaikymo terminas nebuvo skirtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniai gyventi bendrai ir išsaugoti šeimos nenori. Taikos sutartimi ieškovas ir atsakovė vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina, sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad šalys gyvendamos santuokoje nebuvo lojalios, pakankamai tolerantiškos viena kitai, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje. Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.7 str., 3.26 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo ir yra visos sąlygos jai nutraukti, kadangi sutuoktiniai, jų teigimu, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, taikytis nesutinka ir nebegalima tikėtis, kad santuoka bus išsaugota (CK 3.52 str., 3.53 str. 2 d.), todėl, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra sudaryta ne civilinė, o bažnytinė santuoka, santuoka tarp šalių ne nutrauktina, o panaikintinas santuokos apskaitos įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių prašymu terminas susitaikymui neskirtas.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui M. K. paliekama prigimtinė pavardė Kačerauskas, atsakovei G. K. grąžinama ikisantuokinė pavardė Tarnauskaitė (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Šalys santuokos apskaitos įrašo panaikinimo metu dalintino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Taikos sutartimi šalys išsprendė su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pateikta teismui taikos sutartis imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų taikos sutarties šalių valia, ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl minėtos taikos sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo nėra (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Pateikta taikos sutartis reglamentuoja šalių susitarimą užbaigti taikos sutartimi civilinę bylą Nr. 2-2264-896/2017 panaikinant šalių santuokos, sudarytos bažnyčios nustatyta tvarka 2016-05-21, įtraukimo į apskaitą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašą (įrašo Nr. 534), padarytą 2016-05-24, visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu minėta taikos sutartis išsprendžia ginčytinus klausimus užkirsdama kelią kilti teisminiams ginčams, todėl prašymas tenkintinas patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį (CPK 293-294 str., CK 6.983-6.986 str.).

Šalims bylos nutraukimo pasekmės žinomos, išaiškintinos taikos sutarties sudarymo, pasirašymo ir vykdymo sąlygos, šalys CPK 293 straipsnio, 294 straipsnio turinį suprato, todėl taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 5 p.).

Sutuoktiniams išaiškintina, kad įsiteisėjęs šis teismo sprendimas užkirs kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo atveju, jeigu jie nenurodė santuokoje įgyto ir dalintino turto.

CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, yra sumokėjęs 41 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovui grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 31 Eur.

Žyminį mokestį pavestina grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atsižvelgiant į šalių susitarimą ir paskirstant jas tarp šalių, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsniu, 150 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas,

nusprendžia:

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruojant M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. T. (po santuokos apskaitos įrašo padarymo – Kačerauskienė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijoje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo G. K. grąžinti ikisantuokinę pavardę T., M. K. palikti prigimtinę pavardę – K.

Patvirtinti šalių 2017 m. vasario 10 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijoje, apskaitytą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) tarp M. K. ir G. K. (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo Šalims lieka pavardės: M. K. – K., G. K. – ikisantuokinė pavardė T.Po santuokos nutraukimo nekilnojamieji daiktai: 51/100 buto (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir 184/752 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įgyti G. T. iki santuokos su M. K. asmeninės nuosavybės teise ir jos vardu įregistruoti nekilnojamojo turto registre (pagrindas: 2011 m. rugsėjo 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-4566, 201 1 m. spalio 17 d. jungtinės veiklos sutartis, 2012 m. spalio 23 d. susitarimas) išlieka asmenine atsakovės nuosavybe.

4. Šalys pareiškia, kad santuokoje registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, asmeninio pobūdžio ir namų apyvokos daiktus ir su jais susijusius dokumentus yra pasidalijusios iki santuokos nutraukimo.

5. Šalys pareiškia, kad nutraukus santuoką piniginės lėšos banko sąskaitose, atidarytose kiekvieno iš šalių vardu, ir visos teisės bei pareigos, susijusios su šalies vardu atidaryta banko sąskaita, lieka asmenine tos šalies nuosavybe ir asmenine tos šalies prievole, kurios vardu atidaryta banko sąskaita.

6. Šalys pareiškia, kad viena kitai neturi jokių turtinių pretenzijų ir/ar reikalavimų ir ateityje jų nereikš.

7. Šalys pareiškia, kad šios sutarties sąlygos visiškai atitinka šalių valią ir tikruosius ketinimus.

8. Kiekvienai sutarties šaliai tenka jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9. Sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši sutartis, įsigaliojimo momento. Patvirtinus taikos sutartį, civilinę bylą Nr. 2-2264-896/2017 dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nutraukti.

Grąžinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-12-13 per terminalą Perlas, 75 proc. dydžio, t. y. 31 Eur (trisdešimt vieno) euro dalį.

Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.