Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei - Ridikei, nuteistojo V. R. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus ir nuteistas:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 str. 1 d. (dėl T. V. asmens dokumento) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

-pagal BK 300 str. 1 d. (dėl T. V. asmens dokumento) 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

-pagal BK 214 str. 1 d. (dėl elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo T. V. vardu) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

-pagal BK 198¹ str. 1 d. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir taikant bausmių apėmimą idealiosios nusikaltimų sutapties atvejais ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1(vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2013-11-15 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 5(penkiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

-UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. „(duomenys neskelbtini)“,, 336,96 EUR turtinės žalos atlyginimo,

-UAB „(duomenys neskelbtini)“,“, į. k. „(duomenys neskelbtini)“,, 189,05 EUR turtinės žalos atlyginimo,

-UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“, į. k. 189,05 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista A. B., tačiau ji nuosprendžio neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą – T. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 10698750, neturėdamas teisėto pagrindo ją laikė iki 2011 m. birželio 22 d., kol policijos pareigūnai iš kaltinamojo dokumentą paėmė.

Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str.1 d.

Taip pat jis 2011 m. gegužės 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, AB banko „„(duomenys neskelbtini)“,“ taupomajame skyriuje „(duomenys neskelbtini)“, panaudojo T. V. asmens tapatybės kortelę Nr. „(duomenys neskelbtini)“,, ją pateikdamas banko darbuotojai ir T. V. vardu sudarė sutartis: 1) sutartį Nr. BS110516A994267857 su banku dėl mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2) sutartį Nr. SC11040100004 dėl naudojimosi mokėjimo kortele, 3) sutartį Nr. IB-A99/731474 dėl naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sistema “ „(duomenys neskelbtini)“, ” dėl elektroninės bankininkystės paslaugų, bei užpildė pranešimą apie kliento duomenų keitimą, tokiu būdu suklastojo šiuos tikrus dokumentus, nurodydamas juose neteisingus duomenis apie tai, kad dokumentus pildo T. V., dokumentuose pasirašė T. V. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo mokėjimo kortelę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo T. V. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 214 str. 1d.

Taip pat jis 2011 m. gegužės 25 d. apie 22.10 val., „(duomenys neskelbtini)“, g., neteisėtai įgijo fizinio asmens dokumentą - S. V. LR piliečio pasą Nr. „(duomenys neskelbtini)“,, neturėdamas teisėto pagrindo jį laikė ir siekdamas nusikalstamų tikslų, panaudojo perduodamas A. B., kad ji šį dokumentą pateiktų banko darbuotojai.

Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str.1d.

V. R. ir A. B. bendrininkaudami 2015-05-30 apie 08.00 val., prie „(duomenys neskelbtini)“, suklastojo tikrą asmens pasą, tai yra A. B. pateikė V. R. savo fotonuotrauką, o V. R. įklijavo ją į S. V. LR piliečio pasą Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Tokiais veiksmais A. B. ir V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d.

V. R. sukurstė, o A. B. jo paveikta atliko nusikalstamas veikas, o būtent 2011-05-30 apie 08.00 val. A. B. suklastotą S. V. asmens pasą pateikė banko darbuotojai, kad būtų sudaryta S. V. vardu sutartis, taip sudarė „„(duomenys neskelbtini)“,“ Nr. IB-A99/738514 sutartį dėl internetinės bankininkystės paslaugų, neteisėtai įgijo S. V. suteiktus AB banko „Snoras“ elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - vartotojo kodą ir slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. ir 214 str. 1 d.

V. R. ir A. B., bendrininkaudami 2011-05-30 d. 09 val. 40 min. bute adresu „(duomenys neskelbtini)“,, naudodami V. R. kompiuterį, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą, kurio IP adresas „(duomenys neskelbtini)“,, neteisėtai panaudodami S. V. vardu neteisėtos sutarties pagrindu gautus AB banko „„(duomenys neskelbtini)“, s“ elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo kodą ir slaptažodžius bei slaptažodžių kortelių slaptažodžius, neteisėtai pateikė kredito bendrovei UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ S. V. duomenis, taip save identifikuodami kaip S. V., ir jos vardu pasikėsino įgyti svetimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ turtą, t.y. pasikėsino gauti 700 Lt (202,73 Eur) paskolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovė kredito nesuteikė.

Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. V. R., tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-05-30, 12 val. 05 min., bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą bylą (t. I, b.l. 14), bute adresu „(duomenys neskelbtini)“, naudodamas savo kompiuterį per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą, kurio IP adresas „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai pasinaudojęs S. V. vardu neteisėtos sutarties pagrindu gautais AB banko „„(duomenys neskelbtini)“,“ elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo kodu ir slaptažodžiu bei slaptažodžių kortelių slaptažodžiais, neteisėtai kredito bendrovei UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ pateikė S. V. duomenis, taip save identifikavo kaip S. V., ir jos vardu įgijo UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 750 Lt. (217,21 Eur), kuriuos iš S. V. sąskaitos pervedė į T. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir vėliau juos išgrynino;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-05-30 14.26 val. toje pat vietoje ir tokiu pat būdu prisijungė prie UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ tarnybinės stoties ir S. V. vardu iniciavo finansinę operaciją – išsiuntė paraišką S. V. vardu UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 800 Lt (231,69 Eur) paskolai gauti, taip apgaule pasikėsino įgyti svetimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 800 Lt (231,69 Eur) turtą, tačiau sukčiavimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovė nesuteikė kredito;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-05-30, 18 val. 21 min. toje pat vietoje ir tokiu pat būdu prisijungė prie UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ tarnybinės stoties ir S. V. vardu iniciavo finansinę operaciją – išsiuntė paraišką S. V. vardu UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 1000 Lt (289,62 Eur) paskolai gauti, taip apgaule pasikėsino įgyti svetimą UAB “ „(duomenys neskelbtini)“,“ 1000 Lt (289,62 Eur) turtą, tačiau sukčiavimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovė nesuteikė kredito;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-05-30, 2011-05-31 09 val. 03 min. toje pat vietoje ir tokiu pat būdu prisijungė prie UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ tarnybinės stoties ir S. V. vardu iniciavo finansinę operaciją - sudarė sutartį su UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 500 Lt (144,81 Eur) sumai, taip apgaule įgijo svetimą turtą UAB “ „(duomenys neskelbtini)“,“ 500 Lt (144,81 Eur);

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-05-30 09 val. 40 min. toje pat vietoje ir tokiu pat būdu prisijungė prie UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ tarnybinės stoties ir S. V. vardu iniciavo finansinę operaciją – išsiuntė paraišką S. V. vardu UAB „M„(duomenys neskelbtini)“,“ 700 Lt (202,73 Eur) paskolai gauti, taip apgaule pasikėsino įgyti svetimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 700 Lt (202,73 Eur) turtą, tačiau sukčiavimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovė nesuteikė kredito;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-05-30 apie 09 val. 42 min. toje pat vietoje ir tokiu pat būdu prisijungė prie UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ tarnybinės stoties ir S. V. vardu iniciavo finansinę operaciją - sudarė paskolos sutartį su UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 700 Lt (202,73 Eur) sumai, taip apgaule įgijo svetimą turtą UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 700 Lt (202,73 Eur);

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-05-30, 09 val. 58 min., toje pat vietoje ir tokiu pat būdu prisijungė prie UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ tarnybinės stoties ir S. V. vardu iniciavo finansinę operaciją – išsiuntė paraišką S. V. vardu UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 500 Lt (144,81 Eur) paskolai gauti, taip apgaule pasikėsino įgyti svetimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 500 Lt (144,81 Eur) turtą, tačiau sukčiavimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovė nesuteikė kredito;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-05-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, toje pat vietoje ir tokiu pat būdu prisijungė prie UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ tarnybinės stoties ir S. V. vardu iniciavo finansinę operaciją – išsiuntė paraišką S. V. vardu UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ 800 Lt ( 231,69 Eur) paskolai gauti, taip apgaule pasikėsino įgyti svetimą UAB „„(duomenys neskelbtini)“, 800 Lt ( 231,69 Eur) turtą, tačiau sukčiavimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovė nesuteikė kredito;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-06-01 10 val. 47 min. toje pat vietoje ir tokiu pat būdu prisijungė prie UAB „„(duomenys neskelbtini)“,“ tarnybinės stoties ir S. V. vardu iniciavo finansinę operaciją – išsiuntė paraišką S. V. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“,“ 500 Lt (144,81 Eur) paskolai gauti, taip apgaule pasikėsino įgyti svetimą UAB “ „(duomenys neskelbtini)“,“ 500 Lt (144,81 Eur) turtą, tačiau sukčiavimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovė nesuteikė kredito.

Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d., 182 str.1d., 198¹ str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo V. R. gynėja advokatė M.Vietaitė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokurorė L.Svidinskaitė – Ridikė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, neskiriant laisvės atėmimo bausmės ir ją subendrinti su neatliktos bausmės dalimi bei nurodo, kad teismas jį nepagrįstai pripažino recidyvistu pagal BK 27 str., apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas V. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes V. R. už BK 302 str. 1 d. (dėl T. V. asmens dokumento) padarymą tinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį – skyrė terminuotą laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę; už BK 300 str. 1 d. (dėl T. V. asmens dokumento) -5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 214 str. 1 d. (dėl elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo T. V. vardu) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 302 str. 1 d. (dėl S. V. dokumento) -6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 300 str. 2 d. (dėl S. V. dokumento) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 214 str. 1 d. -6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 215 str. 1 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 182 str. 1 d. - 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 198¹ str. 1 d. -6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog V. R. yra nuteistas dėl dešimties tyčinių (padarė šešis apysunkius ir keturis nesunkius ) nusikalstamų veikų padarymo. Po šių nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas dar tris kartus už analogiškų veikų padarymą per tą patį laikotarpį, jam buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės (T.2, b.l. 107-179), yra baustas administracine tvarka (T.2, b.l. 177-181), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų padarymą. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu sprendė, kad V. R. buvo teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, todėl šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme.

Dėl nusikaltimų recidyvo.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis nesutinka, jog vadovaujantis BK 27 str. 1 d. jis yra pripažintas recidyvistu. Sprendžiant dėl šio argumento pagrįstumo, būtina įvertinti teisinį reglamentavimą. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas.

Nagrinėjamu atveju V. R. yra nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2011 m. gegužės – birželio mėn. Pirmą kartą Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju nuosprendžiu jis nuteistas 2012-03-02 (T.2, b.l. 107). Tai reiškia, jog nusikaltimų, dėl kurių padarymo yra teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, padarymo metu V. R. teistas nebuvo, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad V. R. buvo teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, ir kad šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme. Šios teismo nuosprendyje nurodytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl šalintinos iš skundžiamo nuosprendžio.

Teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių pašalinimas iš skundžiamo nuosprendžio iš esmės neįtakoja paskirtosios bausmės rūšies.

Lietuvos Respublikos BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju minėtos įstatymo nuostatos nuteistojo V. R. atžvilgiu netaikytos pagrįstai. Nuteistasis V. R. nusikalto nors ir būdamas neteistas, tačiau per pakankamai trumpą laikotarpį sistemingai padarė daug nusikalstamų veikų, jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvus, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, be to, daug kartų baustas administracine tvarka, dėl tapačių nusikalstamų veikų padarytų per tą patį laikotarpį jis buvo teisiamas tris kartus, nuosprendžiai buvo skundžiami apeliacine tvarka, tačiau šiuo metu jie yra įsiteisėję ir jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, jog nusikalstama veikla buvo tapusi jo pragyvenimo šaltiniu, todėl teismas iš esmės savo sprendimą dėl įstatymo sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies - laisvės atėmimo paskyrimo nuteistajam V. R. išsamiai motyvavo.

Kadangi, kolegijos vertinimu, eliminavus nusikaltimų recidyvą, vis tik parenkant bausmės rūšį, BK 41 str. nustatyti tikslams pasiekti, realia laisvės atėmimo bausme šie tikslai geriausiai būtų įgyvendinti, įvertinus tai, jog V. R. yra nuteistas šioje byloje net dėl dešimties tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, kurios nėra atsitiktinio pobūdžio, be to, jis sukurstė ir kitą asmenį daryti nusikaltimus. Tai, kad nusikaltimai padaryti seniai ir jų padarymo metu V. R. buvo jauno amžiaus, tai jo baudžiamosios atsakomybės nemažina, nes 2011 m. darydamas nusikaltimus jis buvo pilnametis, t.y. sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus baudžiamajai atsakomybei atsirasti, pakaltinamas, todėl nepagrįstai teigiama, jog nesuvokė savo veiksmų pasekmių. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas truko ilgai, taip pat skundžiamo teismo nuosprendžio nedaro neteisėtu. Bylos duomenimis nors veikos buvo padarytos 2011 metais, tačiau tuo pačiu metu buvo atliekami keli ikiteisminiai tyrimai, skirtingose kaltinamųjų grupėse, vien 2012-03-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už 22 nusikalstamų veikų padarymo; 2013-01-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už 4 nusikalstamų veikų padarymą; 2013-11-15 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už 14 nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo, ikiteisminis tyrimas ir teisminis tyrimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl tyrimo vilkinimo, kaip teigia apeliantas.

Dėl bausmės trukmės.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai parinko už nusikaltimų padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį ( BK 50 str.), tačiau už nusikalstamas veikas ją visais atvejais skyrė mažesnę, nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Nuspręsdamas dėl bausmės trukmės nuteistajam pirmosios instancijos teismas teisingai lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, turi būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pažymėjo, kad padaryti nusikaltimai panaudojant S. V. pasą kreditams gauti sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, nes kaltinamasis turėjo vieningą tyčią – gauti kuo daugiau paskolų kito asmens vardu, todėl bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.).

Teismas už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4d., ir 5 d. pagrįstai subendrino, t.y. iš dalies sudedant ir taikant bausmių apėmimą idealiosios nusikaltimų sutapties atvejais ir paskyrė subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Kadangi V. R. kaltę pripažino, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl teismas paskirtą bausmę pagrįstai vadovaudamasis BK 64¹ str. 1 d. sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrino su 2013-11-15 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 5 (penkių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog V. R. nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, todėl mano, kad teismas turėjo subendrinti bausmę su neatliktos bausmės dalimi. Pažymėtina, jog bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis tuomet kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos ir už jas asmuo nėra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat šio straipsnio taisyklės taikomos ir tais atvejais kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas teisingai taikė šio įstatymo nuostatas ir paskyrus subendrintą galutinę bausmę, skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitė visą terminą, atliktą pagal 2013-11-15 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį. Todėl apelianto teiginys, kad teismas turėjo subendrinti bausmę su neatliktos bausmės dalimi, tai yra pagal BK 64 str. taisykles yra nepagrįstas, nes pastarasis straipsnis taikomas tais atvejais kai neatlikus bausmės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra padaroma nauja veika ( nuosprendžių subendrinimas). Tai, kad V. R. nebuvo taikytas lygtinis paleidimas nuo bausmės atlikimo niekaip neįtakoja teismo sprendimo dėl bausmių subendrinimo, nes, kaip jau minėta, bausmės yra subendrinamos atitinkamai vadovaujantis BK 63 str. arba 64 str. nuostatomis, kurios nėra sietinos su lygtinio paleidimo institutu.

V. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, toks nuteistojo tvirtinimas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino nuoširdų gailėjimąsi ir kaltės pripažinimą, kas reiškia, jog į anksčiau minėtąsias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tikrai atsižvelgė ir į jas įvertino skirdamas bausmę.

Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bendrinimą, įvertino visas skunde nurodomas aplinkybes, o bausmes už nusikalstamų veikų padarymą parinko proporcingas padarytų veikų pavojingumui. Sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio, teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, už kiekvieno iš dešimties nusikaltimų atskirai padarymą kaltinamajam yra paskirtas sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies mažesnis nei sankcijos vidurkis bausmės dydis, todėl, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo dar labiau švelninti V. R. 2016 m. sausio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes ar neskirti realios laisvės atlikimo bausmės.

Skundžiamojo nuosprendžio konstatuojamoje dalyje yra padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, klaidingai nurodyti metai: „V. R. ir A. B. bendrininkaudami 2015-05-30 apie 08.00 val., prie Lauko g. 1 namo, Alytuje suklastojo tikrą asmens pasą.....“, turi būti „V. R. ir A. B. bendrininkaudami 2011-05-30 apie 08.00 val., prie „(duomenys neskelbtini)“, suklastojo tikrą asmens pasą...“. Įtarimai buvo pareikšti nurodant tikslią datą 2011-05-30, tuo tarpu kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje ši klaida kartojasi, pirmos instancijos teisme ji nebuvo pastebėta ir ištaisyta, todėl apeliacinės instancijos teisme ji privalo būti ištaisyta (BPK 308(1) str.).

Teisėjų kolegija atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, V. R. apeliacinio skundo argumentus dėl bausmių rūšies, bausmių- laisvės atėmimo termino, bausmių subendrinimo, atmeta kaip nepagrįstus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ str., 328 str. 3 p., 326 str. 1 d. 3 p.,

nutarė

Nuteistojo V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016m. sausio 25 d. nuosprendį iš aprašomosios teismo nuosprendžio dalies pašalinant aplinkybę “Kaltinamasis yra teistas už analogiškus nusikaltimus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme“.

Ištaisyti rašymo apsirikimą nuosprendžio konstatuojamoje dalyje ir vietoje klaidingai nurodytų nusikalstamos veikos padarymo metų “2015-05-30“ nurodant „ 2011-05-30“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.