Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., (duomenys neskelbtini), teistas:

2012 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, paliktu galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį – dviem metams laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 5 d.;

2013 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui, į bausmės laiką įskaitant sulaikymo, suėmimo ir atliktą bausmės laiką nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. gegužės 5 d., nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. kovo 9 d. (2 paras), nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. (2 paras), nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d.; vadovaujantis LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 5 – 7 dalimis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės; iš Pravieniškių PN – AK 2-ojo sektoriaus paleistas 2014 m. gruodžio 18 d., iš Probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės laikui išbrauktas 2015 m. gruodžio 22 d.;

2017 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant J. S. atlyginti likusią turtinę žalą civiliniams ieškovams, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis,

2017 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 198² straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nusprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinę subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. S. mušdamas sukėlė nukentėjusiajam A. C. (A. K.) fizinį skausmą, o būtent: jis, 2022 m. sausio 15 d., apie 21.12 val., stovėjusiajame automobilyje BMW 5 serijos, E 60, 520i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užpuolė automobilio salone ant priekinės keleivio sėdynės sėdintį A. C., dėl to, kad A. C., be jo žinios, atvažiavo susitikti su jo mažamete dukra S. S., gimusia (duomenys neskelbtini), jis, priėjęs prie automobilio salone ant priekinės keleivio sėdynės sėdinčio A. C., atidarė automobilio BMW 5 serijos, E 60, 520i, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekines keleivio pusės dureles, pipirinių dujų balionėliu papurškė į automobilio saloną ir sudavė A. C. kumščiais ir kojomis nemažiau dvejų smūgių į įvairias galvos dalis, tokiais savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. C. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje ir odos nubrozdinimą kairės akies viršutinio voko srityje, kurie tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad su kaltinimu sutinka. Dėl civilinio ieškinio prašo spręsti teismo nuožiūra.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): įvykio registravimo duomenys (t. 1, b. l. 5-8), pareigūnės E. Andros tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 23), pareigūnės N. Vachmianinos tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 24-25), liudytojo H. H. pareiškimai, parodymai (t. 1, b. l. 27, 28-29, 30, 31, 33-35, 37-39, 66-69), nukentėjusiojo A. C. pareiškimas, parodymai (t. 1, b. l. 96, 97, 99-101, 103-105), susirašinėjimu (t. 1, b. l. 106-127), kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 128-133), specialisto išvada (t. 1, b. l. 141-142), vietovės ir įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 149-151), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 152-158), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 171-172), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 173-176), liudytojos T. S. pareiškimas, parodymai (t. 1, b. l. 177-178, 180-182), liudytojos E. S. parodymai (t. 1, b. l. 184-186), liudytojo E. M. parodymai (t. 1, b. l. 191-194), liudytojo M. B. parodymai (t. 1, b. l. 197-199), liudytojo R. B. parodymai (t. 2, b. l. 3-6), liudytojos A. S. parodymai (t. 2, b. l. 9-12), pareigūno A. Marmyš parodymai (t. 2, b. l. 15-18), liudytojo V. K. parodymai (t. 2, b. l. 23-25), liudytojo V. B. parodymai (t. 2, b. l. 31-34), liudytojo V. G. – G. parodymai (t. 2, b. l. 36-38). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas (t. 2, b. l. 68-82), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 83-101), nedirba.

Teismas, nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs tai, kad nustatyta viena J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir mano, kad J. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Taikant BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, yra pagrindas skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą šių programų kursą.

Nukentėjusysis A. C. pareiškė civilinį ieškinį, prašo iš kaltinamojo priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą jo naudai. Ieškinyje nurodė, jog nukentėjo nuo kaltinamojo užpuolimo ir sumušimo, dėl to patyrė išgąstį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo arba, kai žala padaryta asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, kad įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam kaltinamojo tyčiniais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis turėjo kreiptis į medikus. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo, jautė skausmą, nepatogumus, todėl įvertinus tiek nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, tiek jo patirtus išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltinamojo atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (suduotas vienas smūgis kumščiu), teismas vertina, kad nukentėjusiajam priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su CD laikmenomis, yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti J. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sumažintą bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, yra pagrindas skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą šių programų kursą.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti A. C. (A. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo J. S. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su CD laikmenomis, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.