Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-455-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
e1-455-297/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09425-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-455-297/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09425-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09425-20, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji A. R. 2020 m. vasario 29 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo buvusį sutuoktinį M. R., o būtent įkando M. R. į kairės rankos plaštaką, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam M. R. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kąstinės žaizdos kairėje plaštakoje.

Kaltinamoji A. R. kaltę pripažino visiškai. Duodama parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, ji paaiškino, kad M. R. yra jos buvęs sutuoktinis, santuokoje jie pragyveno tik 2 metus, tačiau po skyrybų kartu gyveno 10 metų, vedė bendrą ūkį, turi 11 metų dukrą. Tą dieną, kai įvyko konfliktas, ji buvo namuose užsirakinusi, o atvažiavęs M. R. išlaužė namo lauko duris, kitas duris atsirakino koridoriuje pakabintu raktu ir taip pateko į virtuvę, kur jis bandė paimti iš jos rankų mobiliojo ryšio telefoną. Ji priešinosi, nedavė telefono, tarp jų įvyko grumtynės. M. R., negalėdamas atimti telefono, trenkė jai per veidą, tada ji įkando M. R. į plaštaką. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, pažada, kad ateityje toks jos elgesys nepasikartos (b. l. 46–47).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. R. yra jo buvusi sutuoktinė, jie išsiskyrė 2011 m., bet po to ir toliau kartu gyveno (duomenys neskelbtini), turi bendrą dukrą. Paskutiniu metu jie nesutaria, tarp jų nuolat vyksta konfliktai dėl alkoholio vartojimo, kitų vyrų, todėl kelis mėnesius jie kartu negyvena. 2020 m. vasario 28 d. vakare dukra jam paskambino ir pasakė, kad girta motina sudaužė jos telefoną. Tada jis paskambino policijai ir pranešė, kad vaikas yra su girta motina. Sekančią dieną apie 14 val. jis taksi atvažiavo į buvusius namus, norėdamas patikrinti, ar viskas gerai. Namuose rado A. R., kuri jam pasirodė išsigandusi, galimai neblaivi. Jis pavaikščiojo po kambarius, bet nieko nerado. Tada paprašė A. R. telefono, dėl ko kaltinamoji pradėjo šaukti ant jo, metė savo telefoną ant grindų ir išbėgo į kiemą, norėjo išvažiuoti su taksi automobiliu, bet taksi vairuotojas jos nevežė. Tuo metu M. R., paėmęs A. R. telefoną, bandė jį patikrinti, bet jam nepavyko, nes telefonas buvo užrakintas. Grįžusi į namo vidų, A. R. virtuvėje netikėtai sugriebė jam už rankos, kurioje jis laikė telefoną, ir ėmė kandžiotis. Ji stipriai įkando jam į kairę ranką, tarp riešo ir nykščio, jam labai skaudėjo. Bandė A. R. patraukti nuo savęs, o kai tai nepavyko, sudavė jai delnu per veidą, tik tada ji paleido jo ranką, kurioje liko gilios įkandimo žymės. Konflikto metu jų dukros namuose nebuvo. Nukentėjusysis nurodė neketinantis reikšti byloje civilinį ieškinį (b. l. 18 – 20).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuota, kad 2020 m. kovo 5 d. M. R. pranešė, kad A. R. prieš jį smurtavo; M. R. kairėje plaštakoje objektyviai užfiksuota kraujosruva; tarnybiniame pranešime nurodyta, kad prieš M. R. smurtavo sugyventinė (b. l. 4 – 6).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 7– 11).

Specialisto išvada Nr. G 236/2020 (06) patvirtina, kad M. R. nustatytas sužalojimas – kąstinė žaizda kairėje plaštakoje, kuri padaryta veikiant kairę plaštaką kietais, bukais, riboto paviršiaus, žalojančiais daiktais; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir prie nurodytų aplinkybių, galimai sukandant dantimis; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 33).

Aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, patvirtina, kad kaltinamoji A. R. tyčia smurtavo prieš buvusį sutuoktinį M. R., t. y. įkando jam į kairę plaštaką, tokiais veiksmais ji sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamosios pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek pačios kaltinamosios paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir specialisto išvada. Kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes šiuo atveju fizinis smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį. Artimos aplinkos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje – tai aplinka, kurią sudaro asmenys <...> praeityje sieti santuokiniais <...> ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Kaltinamoji A. R. panaudojo fizinį smurtą prieš buvusį sutuoktinį, su kuriuo bendrai gyveno, todėl pripažintina, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis kaip buvę sutuoktiniai, vėliau sugyventiniai patenka į artimosios aplinkos sąvoką.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jai BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamoji tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 62–65).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad A. R. nuteisiama už tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji teisiama pirmą kartą (b. l. 54), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 55–56), yra dirbanti (b. l. 60 – 61); į psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašus neįrašyta (b. l. 59). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji kaltę pripažino, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49–51) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė