- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-711/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- K. U., UAB „Argabis“
- Ieškovas
- UAB DnB NORD, UAB DnB NORD Lizingo
- Trečiasis asmuo
- UADB „Ergo Lietuva“
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo bei ieškovo UAB DnB NORD lizingas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. papildomo teismo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DnB NORD Lizingo ieškinį atsakovams UAB „Argabis“, K. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UADB „Ergo Lietuva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB DnB NORD lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš UAB „Argabis“ ir K. U. 126 708,34 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp UAB DnB NORD lizingo ir UAB „Argabis“ buvo sudarytos lizingo sutartys: 2007 m. balandžio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krautuvo Neumeier N60 įsigijimo finansavimo; 2007 m. balandžio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vilkiko Daimler Benz, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo finansavimo; 2007 m. balandžio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priekabos „JFliegl, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo finansavimo. Lizingas įsigijo nuosavybės teise minėtą turtą ir suteikė teisę lizingo gavėjui, t.y. atsakovui UAB „Argabis“, lizingo termino metu šį turtą valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafikuose. Įsipareigojimams pagal lizingo sutartis įvykdymui užtikrinti buvo sudarytos laidavimo sutartys: 2007 m. balandžio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias (sutarčių 2.1 p.) laiduotojas K. U. įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas tuo atveju, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis. Lizingo gavėjas lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai. Atsakovams buvo įteikta 2008 m. rugpjūčio 8 d. pretenzija dėl įsiskolinimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008 m. lapkričio 11 d. pretenzija dėl įsiskolinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams skolos negrąžinus, 2008 m. lapkričio 27 d. pranešimu dėl lizingo sutarčių nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo bendrovė vienašališkai nutraukė lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis lizingo sutarčių 10.6 p., nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingo bendrovei lizingo objektus, sumokėti lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 proc. neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Jei lizingo objektas negrąžinamas, tai lizingo gavėjas privalo sumokėti Lizingui visus likusius lizingo mokėjimus už lizingo objektą prieš terminą ir netesybas, t.y. Lizingas turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Po Lizingo sutarčių nutraukimo objektai pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra grąžinti Lizingui, o objektas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Lizingui nesugrąžintas. UAB „Argabis“ 126 132,72 Lt skola, pradinę skolą sumažino 575,62 Lt suma, todėl šioje dalyje prašė grąžinti žyminį mokestį. 2008 m. lapkričio 27 d. pranešimu dėl lizingo sutarčių nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai laiduotojui nusiųstu 2009 m. vasario 18 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) Lizingas pareikalavo iš atsakovų sumokėti nurodytas pinigų sumas, tačiau atsakovai to nepadarė. Laiduotojas K. U. atsako už UAB „Argabis“ prievolės įvykdymą kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovo UAB DnB NORD lizingas ieškinį atsakovams UAB „Argabis“, K. U. patenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB DnB NORD lizingas iš atsakovų UAB „Argabis“, K. U. solidariai 124 668,50 Lt įsiskolinimo ir iš atsakovo UAB „Argabis“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 124 668,50 Lt sumos nuo 2009 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovo K. U. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 124 668,50 Lt sumos nuo 2009 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų UAB „Argabis“, K. U. lygiomis dalimis ieškovui UAB DnB NORD lizingas 3 493,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą 127,35 Lt bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui UAB DnB NORD lizingas iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 17,26 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos finansinio lizingo (finansinės nuomos) sutartys buvo nutrauktos dėl to, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Tas faktas, jog vienas iš Lizingo objektų krautuvas Neumeier N60 yra pavogtas ir dėl šio įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas neturi reikšmės. Lizingo objekto draudimo faktas neatleidžia lizingo gavėjo nuo prievolių pagal lizingo sutartį vykdymo (Sutarties 5.5, 5.6, 9.1 p.p.). Pagal Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.6 p. lizingo objektui žuvus ir draudimo bendrovei per šešis mėnesius nepriėmus jokio sprendimo dėl draudimo išmokos, lizingo davėjas turi teisę reikalauti visų piniginių įsipareigojimų pagal lizingo sutartį įvykdymo iš lizingo gavėjo. Be to, pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 p. lizingo objekto netekimas neatleidžia lizingo gavėjo nuo lizingo sutarties vykdymo. Ta aplinkybė, jog pagal draudimo sutartį naudos gavėjas yra lizingo bendrovė neatleidžia lizingo gavėją nuo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį vykdymo.
Teismas nustatė, kad pagal 2007 m. balandžio 23 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtina įmokų, palūkanų ir delspinigių suma sudaro 81 008,82 Lt, pagal 2007 m. balandžio 23 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 265,68 Lt, pagal 2007 m. balandžio 23 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 28 858,22 Lt. Ieškovui nutraukus finansinio lizingo sutartis, pagal šalių pasirašytų sutarčių 10.6 punktus, bei pagal CK 6.574 straipsnį, atsakovui UAB „Argabis“ atsirado pareiga ne tik sumokėti visus mokėjimus, bet ir grąžinti turtą. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad automobilio Mersedes Benz 1843 vidutinė rinkos kaina buvo 27 700 Lt ir šis automobilis 2009 m. balandžio 30 d. parduotas už 26 000 Lt; priekabos rinkos vertė 2009 m. rugpjūčio 12 d. yra 9 600 Lt, ji 2009 m. lapkričio 6 d. parduota už 9 911,06 Lt. Teismas nustatė, kad UAB „Argabis“ pažeidė savo sutartines prievoles, numatytas lizingo sutarčių 7.3 p. (LR CK 6.567 str.), o būtent prievoles mokėti lizingo mokėjimus pagal lizingo mokėjimų grafikus, tuo tarpu atsakovas K. U. laidavimo sutartimis buvo prisiėmęs įsipareigojimus atsakyti UAB „Argabis“ kreditoriui UAB DnB NORD lizingui, jeigu lizingo gavėjas (UAB „Argabis“) tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal sudarytas lizingo sutartis, todėl pradelsti lizingo mokėjimai bei su ja susiję ir lizingo sutartyse numatyti mokėjimai, t.y. bauda, delspinigiai priteistini solidariai iš atsakovų ieškovo naudai. Iš ieškovo pateiktos 2010 m. vasario 9 d. pažymos apie skolos dydį teismas nustatė, kad pradelsti lizingo mokėjimai kartu su bauda pagal visas 3 lizingo sutartis sudaro 121 381,50 Lt sumą.
Teismas taip pat nesutiko su atsakovų argumentais, kad skola padidėjo dėl ieškovo, kuris neleido pačiam atsakovui parduoti automobilį, veiksmų, nes draudimo liudijime nurodytas 100 000 Lt suma, ar draudimo pasiūlyme nurodyta vilkiko vertė 53 200 Lt negali būti pagrindas nustatant transporto priemonės vertę. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra teisės akto ar šalių pasirašytos sutarties sąlygos, nustatančios šalių veiksmus tuo atveju, kai lizingo davėjas atsiima didesnės vertės turtą, nei yra likusi neišmokėta suma už tą turtą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, sudarydamas finansinio lizingo sutartis, taip pat prisiima riziką. Jo rizika pasireiškė tuo, kad pasinaudodamas lizingo davėjo finansavimu, lizingo gavėjas įsipareigojo tinkamai tas sąlygas vykdyti. Nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ir tokiu būdu patiriant nuostolių (prarandant teisę į jau sumokėtas įmokas, bei netenkant teisės įgyti nuosavybės teisę į lizinguojamą turtą), šalis veikia išimtinai savo rizika. Ieškovo veiksmai susigrąžinant lizingo objektu buvusį turtą yra teisėti ir atitinkantys tiek įstatymo, tiek sutarties sąlygas. Asmeniui gavus turtą pagal sutartį, ieškovas neparanda teisės reikalauti prievolių įvykdymo, atėmus gauto pardavus turto vertę iš bendrų įsipareigojimų sumos. Dėl tokių santykių buvimo, teismo nuomone, negalima konstatuoti nei ieškovo siekio pasipelnyti atsakovų sąskaita ir/ar jo praturtėjimo, ar turto gavimo be pagrindo. Nesant atskiro susitarimo tarp šalių dėl lizingo gavėjo galimybės pasiūlyti savo pirkėją lizingo objektui, kurį lizingo bendrovė nutraukus sutartį atsiima, teismui nėra galimybės konstatuoti ieškovo pareigos siūlyti atsakovui surasti pirkėją ar kitaip padėti jam realizuoti grąžintą lizingo objektą. Teismo nuomone, nėra sąlygų konstatuoti, kad kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo ir tuo pagrindu atleisti (ar sumažinti) skolininkus nuo atsakomybės sumokėti už neįvykdytą prievolę. Teismas taip pat nurodė, kad skolininkas UAB „Argabis“ ir laiduotojas K. U. atsako kreditoriui UAB DnB NORD lizingui kaip solidarūs bendraskoliai, kadangi laidavimo sutartyje nėra numatytos kitokios nuostatos, t.y. nėra numatytas alternatyvus laiduotojo atsakomybės variantas – subsidiari atsakomybė. Įstatymas nenumato, jog kreditoriaus reikalavimai laiduotojui reiškiami ir nagrinėjami tik po to, kai skolą nesumoka pagrindinis skolininkas.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovo argumentą, jog fizinis asmuo negali būti juridinio asmens laiduotoju. Teismas taip pat nurodė, kad delspinigiai pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) palyginus su pradelstų lizingo mokėjimų suma yra per dideli, todėl juos sumažino per pusę, o pagal trečiąją sutartį, kur likusi neapmokėta lizingo mokėjimų suma pakankamai didelė, laikė jog netesybų suma 1 822,77 Lt nėra per didelė ir neprotinga ir priteisė visą. Spręsdamas dėl 30 proc. dydžio baudos nurodė, kad lizingo bendrovė nenutraukus sutarčių būtų gavusi 316 406,63 Lt lizingo mokėjimų, tarp jų 44 054,72 Lt palūkanų, todėl, teismo nuomone, prašomos priteisti baudos nėra ženkliai per didelės, be to, atsakovas UAB „Argabis“, pasirašydama sutartį, davė sutikimą mokėti tokio dydžio baudą.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovų UAB „Argabis“ ir K. U. 1 487,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs civilinės bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų skaičių, apimtis bei atsižvelgęs į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl advokatams priteisiamo užmokesčio už suteiktas paslaugas, priteisė tik pusę ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. U. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Lizingo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti taikomi tokie patys prievoliniai santykiai kaip ir kitoms šioje byloje nagrinėjamoms sutartims, nes transporto priemonė buvo pavogta, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pavogta transporto priemonė buvo apdrausta. Draudimo sutartyje naudos gavėju yra nurodytas lizingo davėjas. Apelianto nuomone, atsakovu byloje galėtų būti draudikas, o UAB „Argabis“ atsakytų tik tuo atveju, jeigu draudiko įsipareigojimai būtų mažesni negu UAB „Argabis“ skola. Apeliantas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, tačiau įvykis yra pripažintas draudiminiu, todėl ieškovas teismo sprendimu įgijo teisę pasipelnyti antrą kartą.
2. Atsakovui pritaikyta 30 procentų bauda yra neprotingai didelė, nes įvyko vagystė, vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris yra sustabdytas.
3. Ieškovas, 2009 m. balandžio 30 d. parduodamas vilkiką MB 1843 valts. Nr. (duomenys neskelbtini) už 26 000 Lt, buvo nesąžiningas, nes pardavė jį už mažesnę nei buvo rinkos kaina, nepasiūlė apeliantui surasti transporto priemonės pirkėją. Tai, kad automobilio vertė buvo didesnė patvirtina Transporto priemonės draudimo liudijimas ir draudimo pasiūlymas.
4. Ieškovas nagrinėjamu atveju prisidėjo prie nuostolių padidėjimo, todėl, vadovaujantis CK 6.259 straipsnio nuostatomis, atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB DnB NORD lizingas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. papildomą teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – iš solidarių atsakovų UAB „Argabis“ ir K. U. priteisti 2 975 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Ieškovas skunde nesutiko su teismo argumentais, kad buvo viršytas nustatytas maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis. Ieškovo nuomone, jam už ieškinį galėtų būti priteista 2 400 Lt (3 x 800 Lt (MMA), už dubliką – 1 400 Lt (1.75 x 800 Lt), už vieną atstovavimo valandą – 120 Lt (0.15 x 800 Lt). Ieškovo atstovas dalyvavo 4 posėdžiuose, todėl už atstovavimą posėdžių metu turėtų būti priteista 480 Lt. Iš viso ieškovui priklausytų maksimalus atlyginimas 4 280 Lt (2 400 Lt + 1 400 Lt + 480 Lt). Ieškovas prašė priteisti 2 975 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB DnB NORD lizingas prašo atmesti atsakovo K. U. apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos UAB „Ergo Lietuva“ 2011 m. balandžio 20 d. raštą, patvirtinantį, kad krautuvo Neumeier vagystė buvo pripažinta draudiminiu įvykiu bei draudimo išmoka išmokėta tik po to, kai buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad lizingo objekto draudimo faktas savaime neatleidžia lizingo gavėjo bei laiduotojo nuo prievolių pagal lizingo sutartį vykdymo (Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) - 5.5, 5.6, 9.1 p.). Draudimo išmoka, jeigu ji yra išmokama, skiriama lizingo bendrovės reikalavimams tenkinti. Tačiau jei per 6 mėnesius draudimo išmoka neišmokama, pareigą sumokėti neapmokėtą lizingo objekto vertę, palūkanas ir kitas skolas turi lizingo gavėjas. Pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 p., lizingo objekto netekimas neatleidžia lizingo gavėjo nuo lizingo sutarties vykdymo. Draudimo išmoka bylos nagrinėjimo metu išmokėta Lizingui nebuvo. Taip pat, bylos nagrinėjimo metu nebuvo aišku ar šis įvykis apskritai bus pripažintas draudiminiu. Taigi, draudimo bendrovei neišmokėjus išmokos per 6 mėnesius, pareikšti Lizingo reikalavimai atsakovams dėl susidariusios skolos buvo pagrįsti ir teisėti. Įvykis (vagystė) pripažintas draudiminiu bei 74 810,72 Lt išmoka Lizingui buvo išmokėta tik po to, kai buvo priimtas 2011 m. balandžio 15 d. teismo sprendimas. Tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vadovautis dar nesančiomis aplinkybėmis, juolab, kad vykdymo procese iš priteistos 124 668,50 Lt skolos sumos ši 74 810,72 Lt išmoka bus minusuota. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovo argumentais dėl vilkiko pardavimo mažesne nei rinkos kaina. Draudimo bendrovės nurodyta 100 000 Lt suma, tai naujos transporto priemonės vertė, o, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą ir rinkoje buvusias kainas, ji buvo parduota už tuo metu buvusią kainą. Šiuo sandoriu buvo siekiama kiek įmanoma labiau sumažinti nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, nagrinėdama byloje kilusį ginčą dėl lizingo sutarčių nutraukimo padarinių, t. y. dėl lėšų priteisimo nutraukus lizingo sutartis iš skolininko (lizingo gavėjo) ir jo laiduotojo, pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia bylos šalys – ieškovas, nurodydamas ieškinio dalyką ir pagrindą, bei atsakovas, pateikdamas savo atsikirtimus. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą pagal lizingo bendrovės ieškinį dėl pradelstų lizingo mokėjimų, delspinigių, baudų bei likusių mokėjimų priteisimo, kai yra nutrauktos trys lizingo sutartys. Teisėjų kolegija pastebi, kad visose lizingo sutartyse yra numatyta tokia pati jų nutraukimo tvarka ir pasekmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas (UAB „Argabis“) netinkamai vykdė lizingo sutarčių sąlygas, t. y. nevykdė mokėjimų pagal numatytą įmokų mokėjimų grafiką, todėl lizingo bendrovė nutraukė lizingo sutartis, pareikalavo sumokėti pradelstus mokėjimus, delspinigius, baudas, o pagal vieną iš trijų sutarčių (Nr. (duomenys neskelbtini)) pareikalavo sumokėti 72 630,81 Lt likusius mokėjimus (t. 1, b. l. 193), nes transporto priemonė buvo pavogta.
Lizingo sutarčių 10.6 punkte yra numatyta, kad tais atvejais, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo objektą, sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, o taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Teisėjų kolegija pastebi, kad šalys byloje neginčijo šios lizingo sutarčių sąlygos, todėl ji yra galiojanti ir ja vadovaujantis yra sprendžiamas ginčas dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Apeliantas kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tą, kad jam nepagrįstai buvo pritaikyta 30 procentų dydžio bauda, nes vienas iš lizingo objektų buvo pavogtas, užtruko ikiteisminis tyrimas, todėl pritaikyta sankcija yra neprotingai didelė. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šio argumento pagrįstumo, atkreipia dėmesį, kad byloje yra pareikštas reikalavimas pagal tris lizingo sutartis (Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje yra pateiktas detalus prašomos priteisti sumos paskaičiavimas pagal kiekvieną iš sutarčių (t. 1, b. l. 193). Nustatyta, kad pavogtas yra krautuvas, kuris buvo lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) objektas. Kaip matyti iš minėto prašomos priteisti sumos paskaičiavimo, skaičiuojant atsakovų skolą lizingo bendrovei, pagal šią sutartį bauda nebuvo skaičiuojama. Pažymėtina, kad bauda buvo paskaičiuota pagal kitas lizingo sutartis (Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl apelianto argumentai dėl baudos taikymo nepagrįstumo yra atmetami, nes dėl sutarčių, pagal kurias bauda yra priskaičiuota, objektų (pagal šios bylos duomenis) jokie ikiteisminiai tyrimai nevyksta.
Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kad vilkikas MB 1843 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už per mažą kainą. Kaip jau buvo minėta, lizingo sutarčių nutraukimo sąlygos, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, yra aptartos lizingo sutarties 10.6 punkte (t. 1, b. l. 17). Šios sąlygos nėra nuginčytos. Jose aiškiai yra nurodyta, kad sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjui yra grąžinamas sutarties objektas, sumokamos iki sutarties nutraukimo susidariusios skolos bei sumokama 30 procentų neapmokėtos objekto vertės dydžio bauda. Kaip matyti iš šios sutarties sąlygos, šalys susitarė, kad lizingo davėjo nuostoliai, nutraukus lizingo sutartį, bus kompensuojami tokiu būdu, kad lizingo gavėjas grąžina lizingo objektą (sutartyje nurodytos būklės) bei sumoka 30 procentų baudą neapmokėtos objekto vertės dydžio. Vadinasi šalys susitarė, kad tokio dydžio nuostoliai bus laikomi minimaliais ir jos neturės jų papildomai įrodinėti. Kaip matyti iš byloje nurodytų aplinkybių, lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) objektas buvo grąžintas lizingo davėjui bei teisme lizingo davėjas reikalavo priteisti jam 20 029,11 Lt baudą pagal šią sutartį nuo neišmokėtos 19 336,10 EUR objekto vertės (t. 1, b. l. 193). Šiuo atveju, pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, ta aplinkybė, už kokią kainą lizingo davėjas pardavė iš lizingo gavėjo susigrąžintą lizingo objektą, neturi jokios reikšmės susidariusiems nuostoliams apskaičiuoti, nes šalys, sudarydamos sutartį, susitarė (ir nereiškė reikalavimo dėl šios sąlygos nuginčijimo), kad nuostolius kompensuos bauda nuo neišmokėtos lizingo objekto vertės bei pats objekto grąžinimas, nepriklausomai nuo to, už kokią kainą jis bus parduotas. Šiuo atveju lizingo bendrovė, parduodama, apelianto nuomone, lizingo objektą už mažesnę nei rinkos kainą, veikė savo rizika. Tas faktas, kad vilkikas buvo parduotas pigiau, atsakovo papildomai neapsunkino, nes prašoma priteisti bauda buvo paskaičiuota nuo tos sumos, kuria buvo nepadengta lizingo objekto vertė.
Atsakovas byloje taip pat kėlė klausimą dėl jo atleidimo nuo atsakomybės pagal lizingo sutartis. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti baudą pagal dvi lizingo sutartis ir priteisti delspinigius, įvertino, kiek mokėjimų lizingo bendrovė būtų gavusi, jeigu sutartis būtų tinkamai įvykdyta, įvertino, kiek iš to sudarytų palūkanos bei laikė, kad 30 procentų bauda nėra didelė. Be to, teismas atsižvelgė į atsakovų argumentus ir iš dalies sumažino priteisiamą delspinigių sumą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, o apelianto (atsakovo) deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nenurodant konkrečių argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas, nesudaro pagrindo naikinti šią teismo sprendimo dalį.
Apeliantas (atsakovas) taip pat ginčija teismo priteistą mokėjimų sumą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes šios sutarties objektas – krautuvas – buvo pavogtas, bylos nagrinėjimo metu vyko ikiteisminis tyrimas, todėl draudimo bendrovė delsė priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, kuria turėtų būti mažinama iš atsakovų priteisiama suma. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų bei iš ieškovo pateikto atsiliepimo, draudimo bendrovė po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad sumos dalies kompensavimas draudimo forma nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo panaikinti jo dalį, tačiau pažymi, kad didesnės sumos, negu šiuo metu atsakovai faktiškai yra skolingi ieškovui, priteisimas, gali sukelti atsakovams neigiamų padarinių vykdymo procese, gali sąlygoti papildomų suvaržymų pritaikymą, todėl mano, kad yra tikslinga pakeisti teismo sprendimo dalį bei iš atsakovų priteistą sumą sumažinti draudimo bendrovės išmokėta draudimo išmoka. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovo atstovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovui buvo išmokėta 74 810,72 Lt suma, tačiau iš UADB „Ergo Lietuva“ pateikto draudimo išmokos paskaičiavimo matyti, kad ieškovo nurodyta 74 810,72 draudimo išmoka buvo priskaičiuota, tačiau ši suma buvo sumažinta nesumokėta draudimo įmokos dalimi bei franšize ir mokėtina suma nurodyta 67 064,24 Lt (t. 2, b. l. 129), todėl teismo priteista 124 668,50 Lt suma mažinama išmokėta draudimo išmoka, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas nurodant, kad priteista suma sumažinama iki 57 604,26 Lt. Nuo šios sumos taip pat priteistinos ir procesinės palūkanos.
Byloje taip pat yra pateiktas ieškovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. papildomo teismo sprendimo, pagal kurį pirmosios instancijos teismas advokatui priteisė tik pusę jo prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos, t. y. 1 487,50 Lt. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė paskaičiavimus pagal teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ir nurodė, kad jam už ieškinį galėtų būti sumokėta 2 400 Lt, už dubliką – 1 400 Lt, o už atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose – 480 Lt, iš viso 4 280 Lt, o ieškovas prašė priteisti 2 975 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei į ieškovo pateiktus skaičiavimus, pagal kuriuos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma net nesiekia maksimalių numatytų dydžių, pakeičia papildomą teismo sprendimą bei iš atsakovų priteisia ieškovui 2 975 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi tiek ieškovo, tiek atsakovo K. U. apeliacinius skundus, išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovo apeliacinio skundo dėl papildomo teismo sprendimo reikalavimus, tačiau atsakovo K. U. apeliacinio skundo iš esmės netenkino, o teismo sprendimą pakeitė tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, atsiradusių po teismo sprendimo priėmimo, todėl laikoma, kad atsakovo apeliacinis skundas nebuvo patenkintas. Vadovaujantis 93 straipsnio 1 dalimi kolegija iš atsakovo priteisia ieškovui jo turėtas atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 2 662 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme pateikė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, todėl Rekomendacijose numatyta maksimali priteistina suma galėtų sudaryti 3 825 Lt (850 Lt x 3 = 2 550 Lt ir 850 Lt x 1.5 = 1 275 Lt). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei į tai, kad ieškovo prašoma suma neviršija Rekomendacijose numatyto bylinėjimosi išlaidų dydžio, ieškovo prašymas tenkinamas ir iš atsakovo priteisiama ieškovui 2 662 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį dėl 124 668,50 Lt įsiskolinimo iš atsakovų UAB „Argabis“ ir K. U. priteisimo pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 57 604,26 Lt, nurodant, kad nuo šios sumos skaičiuotinos ir priteistos palūkanos.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. papildomą teismo sprendimą pakeisti ir iš atsakovų priteistą 1 487 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 2 975 Lt.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei DnB NORD lizingas (j. a. k. 124385737) iš atsakovo K. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 662 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du litus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.