- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- ATP-590-238/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05064-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo priežiūros įvykių registravimo skyriaus (toliau – Instuticija) patrulis E. P. 2011-07-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011-07-29, 2.06 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, atsitrenkė į bortelį, dėl ko buvo sugadintas bortelis ir automobilis (atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje), bei už tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo (atsakomybė už tai numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje nutraukė. E. P. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Teismas nurodė, jog E. P. kaltė už tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį įrodyta Eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, vaizdo įrašu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų paaiškinimais, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu ir kitais įrodymais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimo dalį, kuria už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje pažeidimo padarymą jam paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemone atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, pakeisti ir skirti maksimalią baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemonę. Skunde nurodoma, jog apeliantui tinkamai nebuvo išaiškinta atsakomybė už vengimą tikrintis blaivumą. Be to, atsisakymą patikrinimui duoti kraujo mėginį taip pat sąlygojo jo fobijos bei medicinos įstaigoje buvusio absoliučią valdžią turinčio apelianto tėvo E. P. nurodymai. Atsižvelgiant į tai, jog suklydimą dėl neblaivumo patikrinimo vengimo sąlygojo objektyvios ir nuo apelianto valios nepriklausančios aplinkybės, į tai, jog apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, bei į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su jo darbine veikla šeimos versle, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti, skiriant maksimalią piniginę bauda, tačiau neatimant teisės vairuoti transporto priemonę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog policijos pareigūnai visus veiksmus atliko teisėtai, vykdydami jiems paskirtą tarnybos užduotį. Taip pat jie atliko visus veiksmus, nurodytus LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog Institucija nesutinka su apelianto prašymu jam skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda. ATPK 30¹ straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma išskirtinių lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą, leidžia daryti išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Nors E. P. vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau medicininio patikrinimo metu jam buvo konstatuotas neblaivumas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog blaivumo patikros buvo vengta dėl įvairių nuo apelianto valios nepriklausančių aplinkybių, turėtų būti vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su apelianto darbine veikla, anksčiau minėtų išskirtinių lengvinančių aplinkybių visumos taip pat nesudaro.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
E. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas, įstatymo leidėjo prilyginamas automobilio vairavimui esant neblaiviam, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-17-318/2006, spręsdamas dėl termino „vengimas“ turinio, vadovavosi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama šio žodžio reikšme. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „vengti“ apibrėžiamas kaip: 1. stengtis išsisukinėti, išsisukinėti, 2. bijoti, nedrįsti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 2000, 921 p.). Taigi neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Apeliaciniu skundu šio pažeidimo padarymo apeliantas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta papildoma nuobauda 2 metams 9 mėnesiams atimti teisę vairuoti transporto priemonę, tai yra iš esmės prašoma pritaikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, neatimat specialiosios teisės.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių kompleksas šioje byloje pagrįstai nenustatytas, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir skyrė nuobaudą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose. Teismas, skirdamas nuobaudą, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę (jis sistemingai daro KET pažeidimus, turėdamas nedidelį vairuotojo stažą daug kartų baustas, jo atžvilgiu galioja anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos, ATPK 36 straipsnis), pažeidimo pobūdį (tai grubus, pavojingas pažeidimas), padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį bei sukeltas žalingas pasekmes įstatymo saugomoms vertybėms (eismo saugumas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kaltės pripažinimas nenuoširdus, nors ir baustas, apeliantas ir toliau sistemingai daro tos pačios rūšies pažeidimus eismo saugumo srityje) ir kompleksiškai įvertinęs šių aplinkybių visumą bei kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bei individualizuojant pažeidėjui skirtiną nuobaudą, pagrįstai sprendė, jog ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti E. P. skirtina nuobauda, didesnė nei ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas sankcijos vidurkis.
Teismas pažymi, jog apeliantas prašė neatimti specialios teisės, nes ši jam reikalinga atliekant darbines funkcijas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka, nes apelianto padarytas pažeidimas laikomas šiurkščiu ir keliančiu didelį pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams (pažymėtina, tai jog pats apeliantas pripažino, jog vairavo transporto priemonę išgėręs alkoholinių gėrimų). Be to, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad apeliantui teisė vairuoti reikalinga darbui šeimos verslo įmonėje, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui.
Neigiami nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl vairavimo esant neblaiviam. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.
Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos verslo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog E. P. nuobauda už padarytą pažeidimą individualizuota tinkamai, aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustatyta, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-14 nutarimas E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
E. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.