Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio (753 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirta A. Z. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Z. išieškota valstybės naudai 89 174 Eur (aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt keturi) suvartoto konfiskuotino turto vertės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: iš AB „Šiaulių bankas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-02-20 išgrynino 78900 litų, 2007-03-05 išgrynino 60000 litų, 2007-03-07 išgrynino 60000 litų, 2007-03-09 išgrynino 20000 litų, 2007-03-23 išgrynino 20000 litų, 2007-04-02 išgrynino 40000 litų, 2007-04-06 išgrynino 20000 litų, 2007-05-04 išgrynino 9000 litų, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, pateisinamais dokumentais nepagrindė, tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pinigines lėšas viso 307900 litų (89174 eurų).

2003 m. kasos knygų, 285 vnt. kasos pajamų bei kasos išlaidų orderių už 2003 m sausio-liepos mėn. 162707,74 Lt (47123,42 €) įplaukų bei 167758,77 Lt (48586,30 €) išlaidų sumoms apskaityti;

2003 m. į panaudotų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalą įrašytų kaip išrašyti 301 vnt. pirkimo bei pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų pagal kurias bendrovė 2003 m. liepos-rugsėjo mėn. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose fiksavo pirkimų už 8007,70 Lt (2319,19 €) sumą;

2003 m. 41 vnt. pinigų priėmimo kvitų;

2004 m. kasos knygų, kasos pajamų bei kasos išlaidų orderių 2004 m. sausio-birželio mėn. 117761,68 Lt (34106,14 €) įplaukų bei 122726,90 Lt (35544,17 €) išlaidų sumoms apskaityti;

Bendrovės ilgalaikio turto įsigijimo dokumentų pagrindžiančių pastatų, kompiuterinės įrangos, automobilio "Mercedes Benz 508", tekinimo staklių, frezavimo horizontalių staklių, oro kompresoriaus, automobilio "Opel Kadett" ir aliuminio durų įsigijimą;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų paskolų sutarčių su bendrovės akcininkais bei pirminio apskaitos dokumento, įrodančio 2004-03-17 20000 Lt (5792,4€) paskolos gavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2005 m. kasos knygos pirminių apskaitos dokumentų, t. y. kasos išlaidų orderių 266692,40 Lt (77239,46 €) sumai ir kasos pajamų orderių 302404,66 Lt (87582,44 €) sumai;

2005 m. pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų registro dėl ko nėra galimybės nustatyti ar bendrovė pateikė visas 2005 metais išrašytas PVM sąskaitas-faktūras;

pirkimo PVM sąskaitų.-faktūrų už laikotarpį 2005 m. gegužės-birželio ir rugsėjo-spalio mėn.;

2005 m. pirminių apskaitos dokumentų, įrodančių 83000 Lt (24038,46 €) paskolos gavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2005 m. pardavimo PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos E. K., už krovininio automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimą;

2006 m. kasos pajamų orderių (nuo Nr.(duomenys neskelbtini) iki Nr.(duomenys neskelbtini) 44680,70 Lt (12940,43 €) sumai ir kasos pajamų orderių nuo (Nr.1 iki Nr.6) 87589,58 Lt (25367,70 €) sumai;

2006 metų 14 vnt. pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų išrašytų 59696,16 Lt (17289,20 €) sumai;

2006 m. sausio mėn. mėn. avansinės apyskaitos Nr. 1;

2006 m. avansinių apyskaitų nuo Nr.3 iki Nr.12, nurodytų 2006 m. 10 kasos išlaidų orderiuose išrašytuose 50795,56 Lt (43673,41 €) sumai;

2006 m. pirminių apskaitos dokumentų, įrodančių 94060 Lt (27241,65 €) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos gavimą dėl ko nėra galimybės nustatyti ar pagrįstai 2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams grąžino 60000 Lt (17317,2€) paskolų;

2006 m. sausio-kovo mėn., gegužės-rugpjūčio mėn. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių "Bankas" -AB "Šiaulių bankas" sąsk. Nr.(duomenys neskelbtini).

2006 m. subnuomos ir nuomos sutarčių, sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nėra galimybės nustatyti ar jos iš viso buvo sudarytos, bei nėra galimybės nustatyti, kodėl pas vieną įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros tais pačiais numeriais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) išrašytos už transporto priemonių nuomą, o pas kitą įmonę - UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros tais mačiais numeriais išrašytos už patalpų nuomą;

2007 m. 5 vnt. pardavimo PVM sąskaitų.-faktūrų, išrašytų 5204,53 Lt (1507,34 €) sumai.

2007 m. kasos knygų, bei kasos pirminių apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių 106186,47 Lt (30753,72€) sumai), dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų operacijų metų išgrynintų 764100,00 Lt (221298,65€) sumai panaudojimą;

2007 m. sutarčių ir jokių apskaitos dokumentų, kuriais remiantis 2007-03-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB "Šiaulių bankas" sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) UAB „Trimatė erdvė“ pervedė 274000 Lt, (79355,88€) sumą bei 2007-03-30 UAB „Trimatė erdvė“ pervedė į tą pačią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 98200 Lt,(28440.68€) sumą;

2007 m. sutarčių ir jokių apskaitos dokumentų, kuriais remiantis 2007-04-18 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB "Šiaulių bankas" sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) UAB „Aquastyle systems“ pervedė 12000 Lt, (3475,44€) sumą;

2007 m. sutarčių ir jokių apskaitos dokumentų, kuriais remiantis 2007-04-20 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB "Šiaulių bankas" sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) UAB „Būsto įranga“ pervedė 60586 Lt, (17546,91€), bei 2007-05-04 ir 2007-05-16 UAB „Būsto įranga“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą po 10000 Lt, viso 20000 Lt (5792,4€) sumą;

2008 m. 36 vnt. kasos pajamų orderių nuo Nr.392 iki Nr.427 (imtinai);

2008 m. 3 vnt. kasos išlaidų orderių 7452,45 Lt (2158,37€) sumai;

2008 dokumentų, pagrindžiančių grynųjų pinigų operacijų metų į bendrovės sąskaitą įneštų piniginių lėšų 7452,45 Lt (2158,37€) šaltinio;

2009 m. pirminių kasos dokumentų - kasos pajamų orderių 7497 Lt (2171,28€) sumai;

2009 m. VĮ „Registrų centras“ finansinių atskaitų;

74 (septyniasdešimt keturių) pinigų priėmimo kvitų (nuo USA Nr.(duomenys neskelbtini) iki USA Nr.(duomenys neskelbtini) (imtinai), USA Nr.(duomenys neskelbtini), nuo USA Nr.(duomenys neskelbtini) iki USA Nr. (duomenys neskelbtini) (imtinai), nuo USA Nr.(duomenys neskelbtini) iki USA Nr.(duomenys neskelbtini)), dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2003-2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, iš dalies nebuvo galima nustatyti 2002-2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir nebuvo galima nustatyti 2010-2012 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai interpretavo kaltės nustatymo klausimą, pažymėdamas, kad „pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata pirmiausia siejama su turto pasisavinimo baigtumo momentu ir ji nepaneigia teismo pareigos nustatyti subjektyviuosius sudėties požymius (Lietuvos A. T. 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. 2K-575/2010). Minėtas išaiškinimas gali būti taikomas tik atsižvelgus į visą turto pasisavinimo sąvoką. Taigi objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos nustatymo reikalavimas suponuoja, kad vien tik turto paėmimo faktas yra nepakankamas konstatuoti, kad buvo padarytas turto pasisavinimas. Nors byloje buvo nustatyta, kad 307 900 litų (89 174 Eur) buvo išgryninta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos, apeliantas nuosekliai tvirtino, kad jis dalį pinigų įnešė į bendrovės kasą, dalį naudojo bendrovės reikmėms atsiskaityti su tiekėjais. Teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nei patvirtino, nei paneigė šiuos bylos duomenis. Remdamasis Lietuvos A. T. senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo ar iššvaistymo baudžiamosiose byloje (BK 274 ir 275 straipsniai)“ pateiktu išaiškinimu, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, o pasisavinus kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (11 punktas), teismas teigia, kad A. Z. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalį, jis šį nusikaltimą baigė, išgryninęs pinigus. Pažymėtina, kad tokia argumentacija yra netiksli, nes vien turto paėmimo faktu negali būti grindžiamas visos veikos kvalifikavimas. Veikos kvalifikavimą lemia kaltininko veiksmų atitiktis BK straipsnio dispozicijos visiems požymiams. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Kaip ir apie bet kokią kitą nusikalstamą veiką, apie turto pasisavinimą galima spręsti tik konstatavus ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios veikos požymius. Šiuo atveju teismas apie kaltinamojo veikos atitikimą BK 183 straipsnio 2 daliai sprendė vien pagal objektyvųjį veikos požymį - piniginių lėšų išgryninimą, o dėl jo tyčios padarius būtent šią nusikalstamą veiką konkrečių argumentų nepateikė, pažymėdamas, kad tolesnis pinigų likimas kvalifikuojant A. Z. veiksmus jokios įtakos neturi. Tokia formuluotė rodo, kad teismas netyrė nuteistojo psichinio santykio su daroma veika, būtent - ar pinigų išgryninimas buvo A. Z. tiesioginės tyčios paversti juos savo turtu išraiška. Tik nustačius tokią aplinkybę būtų galima teigti, kad tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu neturi kvalifikuojamosios reikšmės.

Dėl to, kad turto pasisavinimui inkriminuoti nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto, pasisakyta ir Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje Nr. 2K-7-330/2011: „Nusikaltimo sudėties požymių visuma <...> yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta svetimo turto pasisavinimu, būtina nustatyti minėtų požymių visumą. Svetimo turto pasisavinimas gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia - kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato žalą bendrovei ir to nori.“ Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas kaltinamojo kaltę dėl bendrovės pinigų pasisavinimo grindė tik pinigų paėmimo faktu, tačiau šią aplinkybę įvertino neatsižvelgdamas į kitų aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas privalėjo vertinti visus kaltinamojo veiksmus, tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius požymius.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Z. baudžiamasis įstatymas - BK 183 straipsnio 2 dalis - taikytas netinkamai, nenustačius jo veikoje visų būtinų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Dėl to nuosprendžio dalis dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį naikintina ir A. Z. išteisintinas, nes nepadaryta BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta veika. Atitinkamai naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nutarta išieškoti iš A. Z. valstybės naudai 89 174 eurus suvartoto konfiskuotino turto vertę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, jis nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nuosprendžio dalies dėl BK 223 straipsnio 1 dalį jis neskundžia. Apeliacinis teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo A. Z. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų šaltinis, teisėjų kolegijos įvertinimu, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad dalis išgrynintų pinigų buvo įnešta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, kita dalis buvo panaudota atsiskaitymams su tiekėjais. Taigi lėšos, anot apelianto, buvo panaudotos įmonės veikloje ir įmonės interesams. Tai įrodytų kasos bei kiti buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau jie, ne dėl apelianto kaltės, prarasti. Šiuos ir kitus apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis savo kaltės dėl turto pasisavinimo nepripažino, parodė, kad jo išgryninti pinigai buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Šių pinigų įnešimą įrodytų kasos dokumentai, tačiau nebėra 2007 m. kasos dokumentų. Pinigus jis panaudojo bendrovės reikmėms, tačiau negali konkretizuoti, kam konkrečiai, kadangi neišsaugoti dokumentai. Praėjo 9 metai, todėl jis ne viską prisimena. Dalis išgrynintų pinigų buvo įnešta į kasą, kitais dengė skolas tiekėjams už tiektus tepalus, automobilių dalis. Iki 2007 m. po 50 Lt per mėnesį išmokėdavo tiekėjams. Kad tas lėšas, kurios jam yra inkriminuotos, panaudojo įmonės reikmėms, negali pagrįsti dokumentais, kadangi jų neturi, pateikti negali. Seifas bendrovėje buvo, raktai buvo pas jį vieną. Kasininkas buvo jis. Pinigus išgrynino banke, juos paimdavo grynais, padėdavo į seifą bendrovėje, užrakindavo. Vagysčių bendrovėje nebuvo. Išlaiduojant pinigus, buvo rašomai kasos išlaidų orderiai. Gaudavo kitų bendrovių pinigų priėmimo kvitus. Svarbūs dokumentai jo bendrovėje buvo laikomi seife su pinigais. Po to pirkimo- pardavimo sąskaitos faktūros buvo pristatomi buhalterei. Viskas būdavo apskaityta. Jie būdavo susegti segtuve, kurie kažkur dingo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad šią aplinkybę patvirtina liudytojos R. M. parodymai. Neva ji parodė, kad baigusi teikti paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji grąžino dalį dokumentų, taip pat dalį atidavė tyrėjams, be to, turėjo problemų su kompiuteriu. Kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja parodė, kad teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo pasirašyta 2006 m. rudenį. Sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Z.. Tvarkant buhalterinę apskaitą buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai už einamuosius metus buvo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Pasibaigus metams visi dokumentai buvo atiduodami į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė automobilių remonto bei priežiūros paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus jai pateikdavo įmonės direktorius A. Z.. Perduodant dokumentus jokie dokumentų priėmimo-perdavimo aktai surašomi nebuvo, jokia kita perduodamų dokumentų apskaita vedama nebuvo. Kai VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ grąžindavo dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jokie dokumentų priėmimo-perdavimo aktai surašomi nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 metų VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apskaitos tvarkymui nebepristatinėjo, kadangi bendrovė jokios veiklos nebevykdė. Todėl 2009 m. vasarą sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nutraukta. Visus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji pagal reikalavimą pristatė į policiją, kur vyko tyrimas. Perduodant minėtus dokumentus į policiją buvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikiami kasos dokumentai, ji suvesdavo duomenis, atspausdindavo kasos knygą. Visa buhalterija buvo vedama kompiuterizuotai. 2007 m. buvo padarytas mokestinis tyrimas, tačiau jį atlikus jokių klaidų nerado. Taip pat liudytoja parodė, kad problemų su jos kompiuteriu iš tiesų buvo, bet jos buvo tada, kai su UAV „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo.

Iš 2015-09-24 specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini)matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė 2007 m. banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyta, kad per 2007 m. A. Z. išgrynino 307900,00 Lt sumą, tačiau bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė 2007 m. kasos knygos nei avansinių apyskaitų (nėra galimybės nustatyti, ar jos iš viso buvo sudarytos), kuriose atsispindėtų, kur A. Z. panaudojo šias bendrovės lėšas. Dėl to iš dalies negalima nustatyti 2007 m. bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama, dokumentai teikiami, visi duomenys atitiko, o atlikti VMI patikrinimai trūkumų nenurodė. Šie argumentai taip pat nėra visiškai teisingi. Iš tiesų iš byloje esančių dokumentų matyti, kad buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniai patikrinimai, tačiau iš patikrinimo pažymų matyti, jog šie patikrinimai buvo teminiai, tiksliniai, atliekami pagal mokesčių administravimo įstatyme numatytas prievoles, netirta visa įmonės ūkinė finansinė veikla. Tuo tarpu jau minėta specialisto išvada tirta bendrovės ūkinė finansinė veikla, nustatyti konkretūs pažeidimai ir pasekmės.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį būtina nustatyti pilną nusikaltimo sudėtį – objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Lietuvos A. T. 2012 m. balandžio 24 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-2012 nurodyta, kad objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo A. Z. žinioje. Taip pat nustatyta, kad A. Z. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos per keletą kartų 2007 m. išgrynino 307 900,00 Lt sumą. Šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad pinigai buvo leidžiami bendrovės reikmėms.

Taip pat sprendžiant, ar asmuo padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą jis turėjo paimdamas pinigus (šiuo atveju korteles), kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip bendrovės lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo bendrovei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl asmens veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Galiojančioje teisminėje praktikoje laikoma, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostata (įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais) suponuoja, kad toks reikalavimas negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnį), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Todėl A. Z. apeliacinio skundo argumentai, kad neva jis dalį pinigų įnešė į bendrovės kasą, dal panaudojo atsiskaityti su tiekėjais, yra visiškai nepagrįsti, nes nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai jis bendrovei priklausantį turtą pasisavino, ir tai, kad nenustatyta, kokiems asmeniniams poreikiam tenkinti jis tai padarė, net ir neturi reikšmės kvalifikuojant šią veiką. Tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Apeliaciniame skunde kritikuojamos teismo išvados, nurodoma, kad teismas veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kvalifikavo tik pagal objektyvųjį veikos požymį – piniginių lėšų išgryninimą, tai, anot apelianto, rodo, kad teismas netyrė jo psichinio santykio su veika. Kolegija atmeta tokius skundo argumentus. Teismas aiškinosi A. Z. išgrynintų pinigų panaudojimo faktą, ir, išsamiai išnagrinėjęs visus įrodymus, nustatė, kad pinigai nebuvo panaudoti įmonės reikmėms. Todėl teigti, kad teismas apsiribojo tik pačiu pinigų išgryninimo faktu, neteisinga. O teismo teiginys, jog kam išgrynintus pinigus panaudojo A. Z., neturi reikšmės, negali būti laikomas patvirtinimu, jog teismas nesiaiškino pinigų panaudojimo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbu, ar pinigai panaudoti bendrovės reikmėms, ar ne, ir jeigu ne bendrovės reikmėms, tai kur jie panaudoti, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Šio nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, tirtintis ne tik bendruosius (pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus), bet ir specialiuosius požymius. Specialiojo subjekto požymiai išplaukia iš straipsnio dispozicijoje nurodyto kaltininko santykio su pasisavinamu turtu. Svetimas turtas yra oficialiai kaltininkui patikėtas ar perduotas jo žinion arba suteikta tam tikra turtinė teisė (įgyti turtą, jį valdyti, mainyti ir kt.). Kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. A. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto atžvilgiu turėjo specialius įgaliojimus – turtas buvo jo žinioje dėl užimamų pareigų. Išgrynindamas bendrovei priklausančius pinigus, tačiau šių pinigų į bendrovės kasą neįnešdamas, pateisinamais dokumentais nepagrįsdamas, A. Z. veikė tiesiogine tyčia, siekė pasisavinti įmonės turtą – pinigus. Tai ne vienkartinis kaltinamojo veiksmas, o sistemingas ir kryptingas veikimas. Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, per kaltinime nurodytą laikotarpį iš bendrovės sąskaitos paimta iš esmės esminė dalis bendrovės turimų lėšų ir tai nebuvo vienkartinis nuteistojo veiksmas, o sistemingas ir kryptingas veikimas.

Išnagrinėti įrodymai ir jau aptartos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad iš tikrųjų A. Z. jo žinioje esantį bendrovės turtą, t.y. pinigines lėšas panaudojo ne įmonės reikmėms, jokių šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad nurodytą svetimą turtą (iš viso 89 174 Eur vertės), veikdamas tiesiogine tyčia, nuteistasis neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Nuteistasis A. Z. pasisavino pinigų sumą, viršijančią 250 MGL, todėl teismas jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Kolegijos vertinimu, ir bausmė nuteistajam paskirta teisinga. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, išvardintas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, kaltininko asmenybė ir kt.

Teismas atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad A. Z. padarė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną nesunkų. Savo veiksmais sukėlė pasekmes, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado turto ir tuo padarė žalą. Teismas įvertino ir sunkaus nusikaltimo mastą, t. y. pasisavinto turto dydį, kuris žymiai viršija (daugiau dešimties kartų) didelės vertės turto ribą. Sunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Nesistengė atlyginti padarytą materialinę žalą. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad A. Z. pats buvo bendrovės akcininkas, neteistas. Todėl laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą skyrė ne aukščiau sankcijos vidurkio, ir atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Todėl kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta. Jos švelninti pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo išteisinus jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota 89 174 Eur konfiskuotino turto vertės. Šis nuteistojo prašymas taip pat netenkinamas. Šia nutartimi konstatuojama, jog jis pagrįstai nuteistas už bendrovei priklausiusių piniginių lėšų pasisavinimą, todėl ši suma pagrįstai iš jo išieškota.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga. Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.