Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. P. ir S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. P. ir R. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Pareiškėjos sutuoktinis R. P. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). VĮ Registrų centro duomenimis R. P. vardu įregistruotos nuosavybės nėra, tačiau byloje esanti Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2017 m. vasario 9 d. pažyma patvirtina, kad Višakio Rūdos kaimo 1976-1990 metų ir 1991-1997 metų ūkinėse knygose įrašytas pareiškėjos sutuoktinio (duomenys neskelbtini), ūkis; ūkiui priklausančių pastatų skiltyse įrašyti šie pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, malkinė (28-29 b.l.). Pareiškėjos užsakymu 2017 m. kovo 28 d. buvo sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, bylos Nr. 58/20574, registro Nr. 44/2123178 (9-27 b.l.). Nekilnojamajam turtui (namų valdai) buvo suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centrą, prašydama įregistruoti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą -, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, bylos Nr. 58/20574, registro Nr. 44/2123178, Nekilnojamojo turto registre, taip pat daiktines teises į jį. Tačiau prašymas nebuvo patenkintas, nurodant, kad iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kas yra turto paveldėtojas (34-35 b.l.).

2017 m. gegužės 9 d. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduota pažyma Nr. S-21 patvirtina, kad po R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 1(duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, dėl šio asmens turto paveldėjimo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, testamentų registro duomenų patikrinti nėra galimybės, kadangi nėra žinomas palikėjo R. P. asmens kodas (36 b.l.).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji nors po sutuoktinio mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti : perėmė mirusiojo R. P. nuotraukas, namų apyvokos daiktus, baldus, patalynę ir kitus jo asmeninius daiktus, taip pat visą namų ūkį, kuriuo ji naudojasi ir valdo kaip savo, rūpinasi bei prižiūri, moka mokesčius už elektrą, šiukšlių tvarkymą, nuo pat santuokos sudarymo iki šiol nepertraukiamai gyveno ir gyvena sutuoktinio R. P. ūkiui priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius duomenis, konstatuoja, jog 1997 m. sausio 6 d. mirus R. P., jo palikimą, kurį sudarė palikėjo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, taip pat visas (duomenys neskelbtini), ūkis, įrašytas 1976-1990 metų ir 1991-1997 metų ūkinėse knygose, kuriam priklauso pastatai : gyvenamasis namas (1912 ir 1950 metų statybos, bendras naudingas plotas 56 kv.m.), tvartas (1913 ir 1950 metų statybos), klėtis (1920 metų statybos), malkinė (1963 metų statybos), faktiškai priėmė ir jį valdė sutuoktinė A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Byloje nėra duomenų, kad R. P. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose ir bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimo kopija (8 b.l.), mirties pažymos kopija Nr. 9 (4 b.l.), gimimo liudijimų kopijos (5-6 b.l.), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija (9-27 b.l.), Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo pažyma (28-29 b.l.), Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo sprendimas (34-35 b.l.), Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro pažyma (36 b.l.), Gyventojų registro išrašas apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 18), komunalinių mokesčių mokėjimo kvitų kopijos (30-33, 37 b.l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 8,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.