Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškinį atsakovei S. N. dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, trečiasis asmuo Telšių rajono 3-iojo biuro notaras Gediminas Perminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių rajono 3-iojo biuro notaras Gediminas Perminas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė VMI prie FM atlieka(duomenys neskelbtini). mirusiojo D. J., su kuriuo atsakovė S. N. (duomenys neskelbtini)., sudarė santuoką, palikimo perėjimo valstybei procedūras. Ieškovė kreipėsi į Telšių rajono 2-ąjį notaro biurą su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Notaro biuras neišdavė liudijimo, kadangi palikėjas turėjo nepilnamečių vaikų. VMI prie FM 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. RNA-23275 kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei prokuratūrą, padedant įgyvendinti nepilnamečių D. J. vaikų teises, tvarkant mirusio tėvo palikimą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, išnagrinėjęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, atnaujino terminą S. N. ir leido nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo D. J. mirties. Telšių rajono 3-iojo notaro biuro notaras 2023 m. lapkričio 8 d. raštu informavo ieškovę, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimo išduoti negalima, kol nebus atidalintas santuokoje įgytas turtas su sutuoktine S. N., (buvusi pavardė – J.), ir pasiūlė kreiptis į teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu pagrindu. Vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų yra vieno iš sutuoktinių mirtis (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis ir dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

Paveldint turtą reikšminga yra palikėjo paveldima turto dalis, todėl teismas nustato tik to palikėjo, kurio turto perėmimo valstybei procedūra vykdoma, dalį. D. J. mirė(duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su atsakove S. N., (buvusi pavardė – J.), todėl perėjimo valstybei liudijimas gali būti išduotas tik nustačius jo dalį atsakovės turte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo D. J. mirties liko šis turtas: palikėjo vardu banko „Luminor“, AB, sąskaitoje piniginių lėšų likutis – 0,01 Eur, bei sukauptos piniginės lėšos – 367,47 Eur, esančios „Allianz Lietuva gyvybės draudimo“, UAB, pensijų kaupimo sąskaitoje, (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).). Sutuoktinės S. N., (buvusi pavardė – J.), vardu D. J. mirties dienai: kredito unijos „Germanto lobis“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos – 61,14 Eur, bei „Allianz Lietuva gyvybės draudimo“, UAB, pensijų kaupimo sąskaitoje sukaupti 1 218,97 pensijų fondo vienetai (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).). Duomenų apie kitą galimą sutuoktinių turtą nėra.

Byloje nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl palikėjo ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendru sutuoktinių turtu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). D. J. mirus, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė. Įstatyme numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, byloje nepaneigta, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo buvusių sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenustatyta.

Atsakovei pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje ginčo nebelieka, todėl D. J. ir sutuoktinės S. N., (buvusi pavardė – J.), santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, nustatant, kad D. J. santuokos metu su atsakove įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė pensijų kaupimo fondo vienetus ir aukščiau nurodytas pinigines lėšas.

Priimdamas sprendimą, teismas privalo išspręsti bylos nagrinėjimo metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip valstybės institucija, atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. liepos 1 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-06951 nurodyta, kad valstybė už atsakovei suteiktą advokato pagalbą ir dėl antrinės teisinės pagalbos patyrė 218,75 Eur išlaidas.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, jeigu šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepiktnaudžiavo procesu ir jo nevilkino, aktyviai ir savalaikiai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, laiku pateikė atsiliepimą, neginčijo ieškinio, jos atstovė dalyvavo teismo posėdyje, dėl ko byla išnagrinėta laikantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, teismas pripažįsta, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, procesinėmis teisėmis atsakovė naudojosi efektyviai ir protingai, todėl žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepaskirstomos ir valstybės naudai iš atsakovės neišieškomos (96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs(duomenys neskelbtini)., santuokos su S. N. (anksčiau – J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) metu, įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą:

1) pinigines lėšas – 0,01 Eur, esančias banko „Luminor“, AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

2) pinigines lėšas – 367,47 Eur, esančias „Allianz Lietuva gyvybės draudimo“, UAB, pensijų kaupimo sąskaitoje, (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini));

3) S. N., (buvusi pavardė – J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikėjo mirties dieną ((duomenys neskelbtini).) kredito unijos „Germanto lobis“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias pinigines lėšas – 61,14 Eur;

4) S. N., (buvusi pavardė – J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) „Allianz Lietuva gyvybės draudimo“, UAB, pensijų kaupimo sąskaitoje palikėjo mirties dieną (2020 m. vasario 8 d.) sukauptus 1 218,97 pensijų fondo vienetus, (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.