Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-600-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-01-06
Bylos Nr.
e1-600-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30220-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-600-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30220-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu įpareigotas nepasišalinti iš laikinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2020 m. liepos 29 d., apie 17.10 val., buto adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje konflikto su sutuoktine L. Š. metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė L. Š. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, po to abiem rankomis pastumdamas L. Š. į krūtinę, pargriovė ją ant lovos ir, kaire ranka laikydamas prispaudęs L. Š. petį, dešine ranka sudavė L. Š. penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. Š. fizinį skausmą bei padarydamas jai galvos kairio užausio srities ir kairio riešo sumušimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 29 d., tikslaus laiko neatsimena, nuėjo į šalia namų esančią parduotuvę nusipirkti alkoholio. Nupirko du butelius brendžio (po 0,5 litro talpos) ir vieną butelį vyno (0,5 litro talpos). Su dviem pažįstamais asmenimis išgėrė nusipirktą alkoholį. Po to parėjo namo. Buvo stipriai neblaivus. Namuose tarp jo ir sutuoktinės L. Š. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis dažnai vartoja alkoholį. Kiek atsimena, konflikto metu jis abiem rankomis pastūmė savo žmoną į krūtinę ir ji nukrito ant lovos. Kumščiu sudavė L. Š. į galvos sritį. Neatsimena, kiek smūgių sudavė, nes buvo per daug neblaivus. Išgirdęs, kad žmona kviečia policijos pareigūnus, nieko nelaukdamas išėjo iš buto. Gailisi dėl to, kad sumušė L. Š. Nežino, kodėl taip pasielgė (b. l. 80-82).

Papildomos apklausos metu A. Š. taip pat visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Patvirtino, kad 2020 m. liepos 29 d., apie 17.10 val. tarp jo ir sutuoktinės L. Š. bute adresu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Konflikto metu buvo jis stipriai išgėręs. Dėl įvykio gailisi (b. l. 93-94).

Motyvuojamoji dalis

Be A. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

2020 m. liepos 29 d. L. Š. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2020 m. liepos 29 d., apie 17.10 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sutuoktinis A. Š. Jai kviečiant policiją, A. Š. iš namų pasišalino. Apklausta kaip liudytoja L. Š. parodė, kad 2020 m. liepos 29 d., apie 17.10 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sutuoktinis A. Š. Jis vartoja alkoholį ir tampa agresyvus. Tai vyksta nebe pirmą kartą, anksčiau irgi ją mušdavo, tačiau ją visada užstodavo sūnus ir policija nebūdavo kviečiama. 2020 m. liepos 29 d. A. Š. buvo labai neblaivus, agresyvus, pradėjo kabinėtis prie jos. Įvyko konfliktas, kurio metu sutuoktinis miegamajame ją pastūmė ant lovos ir su kumščiais keletą kartų smogė jai į galvos sritį. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 1-8).

Papildomai apklausta kaip liudytoja L. Š. parodė, kad 2020 m. liepos 29 d., apie 17.10 val. jos neblaivus sutuoktinis A. Š. grįžo namo, nuėjo į virtuvę ir pradėjo viską trankyti. Mėtė indus, bet jų nesudaužė. Ji nuėjo į virtuvę ir paklausė A. Š., kas vyksta. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sutuoktinis atsistojo nuo stalo, ėjo link jos, ji iš virtuvės išeidinėjo atbulomis ir taip eidama atsidūrė miegamajame kambaryje. A. Š. paskui ją atėjo į miegamąjį kambarį. Priėjęs prie jos, A. Š. dešinės rankos kumščiu sudavė jai porą kartų (kiek tiksliai, neatsimena) į galvą, po to abiem rankomis ją pastūmė į krūtinę ir taip pargriovė ant lovos. Tada A. Š. ją užgulė, su kaire ranka prispausdamas jai petį, o su dešine sudavė penkis smūgius į įvairias kūno vietas. Daugiausia smūgių kliuvo į galvą. A. Š. pradėjo garsiai šauktis pagalbos ir A. Š. pasitraukė nuo jos bei išėjo į buto koridorių. Ji atsikėlė nuo lovos, koja prispaudė kambario duris ir paskambino policijai. Dėl A. Š. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Kitą dieną nuvyko į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL), kur jai nustatė sumušimus, darė rentgeno tyrimą, nes jai labai skaudėjo ranką. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą buvo nuvykusi, bet jos ten nepriėmė sakydami, kad būtina išankstinė registracija. A. Š. galėjo ten priimti tik po savaitės. Per tą laiką visos matomos mėlynės ant kairės rankos, kaklo, taip pat galvoje buvę guzai dingo. Prie apklausos prideda RVUL medicinos dokumentų išrašo kopiją. Civilinio ieškinio neteiks (b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2020 m. liepos 29 d., apie 17.11 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras puola pranešėją peiliu, vyras vietoje. Jiems atvykus, juos pasitiko pranešėja L. Š., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis A. Š. nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, po ko tampa agresyvus. L. Š. nurodė, kad vyras pradėjo su ja konfliktuoti, vėliau miegamajame jis ją pastūmė, ji nuo pastūmimo nukrito ant lovos ir, jai gulint ant lovos, A. Š. rankos kumščiais sudavė keletą kartų į galvos sritį. Nepamena, ar ant L. Š. kūno matėsi kažkokių akivaizdžių sužalojimų ar paraudimo žymių. Iki atvykstant policijos pareigūnams A. Š. iš buto pasišalino (b. l. 30-32).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše Nr. LA 2020-79389 nurodyta, kad L. Š. į RVUL kreipėsi 2020 m. liepos 30 d. dėl kairio riešo ir galvos skausmų. Pacientė nurodė, kad ją 2020 m. liepos 29 d., 17.00 val., namuose sužalojo sutuoktinis. Apžiūros metu nustatyta, kad L. Š. kairysis riešas patinęs, skausmingi sukamieji judesiai. Čiuopiant skausminga stipinkaulio atokiojo galo sritis. Atliktas rentgenologinis tyrimas - kaulų lūžių požymių nenustatyta. Apžiūrėta galva, apčiuoptas gumbas ties kaire spenine sritimi. Atliktas galvos KT tyrimas - be ūmių trauminių pakitimų. Diagnozė: Riešo ir plaštakos dalių sumušimas; galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 25-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2831/2020 (01) nurodyta, kad remiantis L. Š. medicinos dokumentų duomenimis, L. Š. nustatyta galvos kairio užausio (spenio) srities ir kairio riešo sumušimai. Tai padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Abu sužalojimai tiek kartu, tiek ir atskirai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. L. Š. nustatytų sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu (t. y. 2020 m. liepos 29 d. suduodant smūgius kumščiais) neatmetama. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, suduodant kietu buku daiktu (daiktais) per galvos kairio užausio sritį ir riešą ar nurodyta galvos sritimi ir kaire plaštaka, riešu atsimušant į kietą buką daiktą (daiktus). Riešo sužalojimo galimybė, kaire ranka suduodant smūgį, neatmetama (b. l. 39-40).

Alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133“ rodmenų kvitas patvirtina, kad A. Š. 2020 m. liepos 29 d. 21.50 val. buvo nustatytas 2,78 promilės girtumas (b. l. 70).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. liepos 29 d. grįžo namo būdamas stipriai neblaivus, po ko tarp jo ir sutuoktinės L. Š. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis dažnai vartoja alkoholį, konflikto metu jis abiem rankomis pastūmė savo žmoną į krutinę ir ji nukrito ant lovos, po ko sudavė jai kumščiu į galvos sritį, kiek smūgių sudavė, neatsimena, nes buvo per daug neblaivus. A. Š. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų L. Š. ir G. K. duoti parodymai, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašas Nr. LA 2020-79489 ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2831/2020 (01), kuri patvirtina, kad L. Š. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kiekvienas kūno audinių sužalojimas paprastai sukelia fizinį skausmą. Visi šie duomenys sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Kaltinamojo A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto su sutuoktine L. Š. metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė L. Š. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, po to abiem rankomis pastumdamas L. Š. į krūtinę, pargriovė ją ant lovos ir, kaire ranka laikydamas prispaudęs L. Š. petį, dešine ranka sudavė L. Š. penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. Š. fizinį skausmą bei padarydamas jai galvos kairio užausio srities ir kairio riešo sumušimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

A. Š. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 95-97).

A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas A. Š. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. Š. anksčiau neteistas (b. l. 98-99), per pastaruosius trejus metus administracine tvarka daug kartų baustas, dominuoja nusižengimai už važiavimą keleivinių maršrutiniu transportu be bilieto, visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 100-109), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra neteistas, baustas administracine tvarka, visas jam paskirtas baudas sumokėjęs, kaip pats nurodo, niekur nedirba, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. Š. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant terminą mažesnį nei įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis. Nors šiuo atveju nusikalstama veika buvo padaryta namuose, o ne viešoje vietoje, vis tik teismas daro išvadą, kad, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įpareigojimas būti namuose nakties metu padės kontroliuoti probuojamąjį asmenį ir atitiks jo paties interesus. Atsižvelgus į A. Š. asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, manytina, jog nėra tikslinga skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą, tačiau jam skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Be to, kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. Š. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 29 d. 21.30 val. iki 2020 m. liepos 30 d. 16.07 val. (b. l. 75-76, 84) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 69,77 Eur žalos atlyginimo už L. Š. suteiktas gydymo paslaugas. Kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala buvo atlyginta, pateikė pareiškimą, kad civilinio ieškinio atsisako (b. l. 111). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsižvelgus į tai, kad žala atlyginta, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio, ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės civiliniam ieškovui žinomos, ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 29 d. 21.30 val. iki 2020 m. liepos 30 d. 16.07 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio atsisakymą priimti ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti A. Š., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė