- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-795-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12635-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- UAB „Ryterna“
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ryterna“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Ryterna“ 2009-07-27 su ieškiniu (b.l. 2-4) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė iš atsakovo priteisti 4000 Lt skolos, 67,95 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas pardavė prekių ir suteikė paslaugų atsakovui už 6000 Lt – sumontavo nustumiamus kiemo vartus, vartelius, nustumiamų kiemo vartų automatiką. Atsakovas darbus priėmė, pasirašydamas 2009-03-26 darbų perdavimo – priėmimo aktą pažymėjo, kad darbai atlikti tinkamai. Atlikęs sutartus darbus ieškovas išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija RYT Nr. 0030802, kurią atsakovas priėmė ir pasirašė. Pagal aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą atsakovas iki 2009-03-13 turėjo sumokėti 6000 Lt, iš kurių 2000 Lt buvo sumokėta susitarimo dieną kaip avansas, o likusių 4000 Lt už atliktus darbus ir prekes atsakovas nesumokėjo iki šiol. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas, vengdamas grąžinti skolą, reiškė nepagrįstas pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Atsakovo pretenzijos buvo siejamos su varteliuose spynos įrengimu, tačiau ieškovas spynos neįrenginėjo, todėl negali būti atsakingas už spynos įrengimo metu padarytus vartų pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas G. G. atsiliepimu (b.l. 18-19) ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog ieškovas su atsakovu nebuvo sudaręs jokios paslaugų teikimo sutarties. Pasitikėjo ieškovu ir manė, kad kieme bus sumontuoti kiemo vartai ir varteliai, jie bus kokybiški ir atitiks visus techninius reikalavimus. Slankiojamieji kiemo vartai atsidaro sensorių pagalba, kurie pastatyti ne vietoje, todėl jie nereaguoja į kliūtį, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Varteliai pagaminti be spynos ir elektromagnetinės sklendės, nors tai padaryti turėjo ieškovas. Vartelių stakta pagaminta iš per siauro profilio, kaip ir pati varčia, todėl neužteko vietos elektromagnetinei sklendei, buvo neišpjauta anga vartelių spynai. Ieškovas šių darbų neatliko, ištaisyti padarytą broką vengia. Pasitikėdamas ieškovo vadybininku ir jo prašomas darbų priėmimo – perdavimo aktą pasirašė, nes šis pažadėjo viską ištaisyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-11-23 sprendimu (b.l. 146-149) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo G. G. ieškovui UAB „Ryterna“ 4000 Lt skolos, 67,95 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2364 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė atsakovo 31,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Šalių sudarytą sutartį teismas kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Teismas atsižvelgė į tai, jog užsakymo–sutarties grafoje „vartų apdaila, modelis“ nurodyta: „nustumiami kiemo vartai be užpildo su krupliabėgiu“, atsakovas 2009-03-26 pasirašė darbų priėmimo aktą be pastabų, PVM sąskaitoje–faktūroje serija RYT Nr. 0030802, pasirašytoje atsakovo, kuria buvo įformintas įvykęs prekių ir paslaugų tiekimas, neįtraukta užpildo suma, byloje nėra duomenų, jog nuo vartų ir vartelių sumontavimo momento atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą, reikalaudamas įdėti užpildą. Todėl teismas pripažino, jog buvo susitarta dėl nustumiamų kiemo vartų ir vartelių be užpildo gaminimo. Atsakovas įrodinėjo, jog užsakė kiemo vartelius su spyna, tačiau liudytojas nurodė, jog su atsakovu nebuvo tartasi dėl spynos sumontavimo, dėl ko prie vartų staktos nebuvo pritvirtintos plokštelės, kurioje yra spynos liežuvėlis. Nustatęs, kad užsakyme – sutartyje nėra jokių duomenų dėl spynos užsakymo, į PVM sąskaitą–faktūrą serija RYT Nr. 0030802 ji nėra įtraukta, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl spynos nesumontavimo, teismas konstatavo, kad užsakydamas vartelius atsakovas nesitarė dėl spynos sumontavimo. Tokią aplinkybę pripažino teismo posėdžio metu ir atsakovas, nurodęs, kad ieškovas pats negamina spynų, todėl ir susitarė su ABLOY spynų gamintojais dėl spynos įstatymo. Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas patvirtina, kad ieškovas įrengė metalinius, nustumiamus, juodos spalvos vartus su saugumo fotoefektais ant raudonų plytų stulpelio iš vartų abiejų pusių, vartų automatika ir stabdis įrengti kiemo viduje. Teismo ekspertizės akte Nr. 10/07-07 nurodyta, kad nustumiami kiemo vartai, jų automatika BX-A atitiko šios sistemos aprašyme keliamus reikalavimus, kiemo vartų ir vartelių kokybės neatitikimo jų montavimo metu galiojusių teisės aktų keliamiems reikalavimas nenustatyta. Taigi atsakovas neįrodė, kad ieškovas neatliko visų sutartų darbų. Nenustatęs, kad atsakovas su ieškovu susitarė dėl spynos į vartelius sumontavimo bei pripažinęs, jog ieškovas spynos neįrengė, teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamo vartelių pagaminimo. Teismo nuomone, atsakovas, norėdamas kuo patogiau naudotis vartais, turėjo nurodyti ieškovui visus savo pageidavimus, t.y. suformuoti užsakymą, tenkinantį visus jo poreikius, kad ieškovas galėtų įrengti norimus papildomus gaminio priedus. Kadangi nenustatyta, jog ieškovas nesilaikė sudaryto susitarimo sąlygų, o darbų kokybė atitiko tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, teismas ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 4000 Lt skolos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos negalėjo būti didelės, nustatė, kad teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 2000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas G. G. apeliaciniu skundu (b.l. 152-15) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi užsakymu-sutartimi, kadangi šio dokumento ieškovas neparašė parengti bei jo nesudarė. Šiame dokumente nurodytos užsakymo detalės neatitinka tikrovės. Atsakovas pas ieškovą užsakinėdamas vartus bei vartelius tarėsi ir dėl vartų užpildo bei dėl vartelių spynos, o tai, kad šios išlaidos nebuvo detalizuotos PVM sąskaitoje – faktūroje, tik patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir neprofesionalumą. Ieškovo darbuotojas, įstatęs vartelius, iš karto spynos neįmontavo, nors turėjo tą padaryti. Ieškovo darbuotojai negalėjo įvardinti, kada spyna bus įmontuota, todėl atsakovas, baimindamasis dėl namų saugumo, dėl spynos įmontavimo susidarė su spynų gamintojais ABLOY. Ieškovas nepaaiškino, iš ko susideda nustumiamų kiemo vartų kaina, ir kodėl ši kaina yra tokia didelė (2362,95 Lt), jeigu, pasak ieškovo, buvo užsakyti tik vartų rėmai be užpildo. Neva sudarytame užsakyme-sutartyje grafoje „spalva“ vertė nurodyta 2500 Lt. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojas pavirtino, jog vartai buvo gruntuoti, o ne dažyti kokia nors spalva. Nėra suprantama, kodėl neva sudarytame sutartyje-užsakyme yra nurodyta dažymo kaina, nors vartai dažyti nebuvo. Taigi minėtas dokumentas neatitinka tikrovės, todėl juo negalima remtis.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti iš kokios medžiagos ir kokios formos užsakė metalinius strypelius. Akivaizdu, jog strypeliai turėjo būti pailgos formos, o pagaminti iš metalo. Būtent toks užpildas dabar ir yra sudėtas atsakovo vartuose, ką patvirtina faktinių aplinkybių protokolo nuotraukos. Taip pat byloje pateikta eksperto išvada patvirtina, jog vartų automatika funkcionuoja netinkamai, ieškovas šį defektą privalėjo ištaisyti garantine tvarka, bet to nepadarė. Teismas, kvalifikavęs šalių sudarytą sutartį kaip vartojimo rangos, nepagrįstai atsakovui perkėlė naštą dėl nepakankamos informacijos suteikimo ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovo paaiškinimas, jog fotoelementas neveikia dėl kiemo ir automobilio, o ne montavimo problemos, yra teisiškai ir logiškai nepagrįsta. Ieškovas, vykdydamas profesinę veiklą bei įsipareigojęs sumontuoti vartus bei vartelius, nebuvo pakankamai apdairus, rūpestingas ir šalių sulygtą daiktą sukūrė su trūkumais. Ieškovui, vykdančiam profesinę veiklą, atsakovas ne tik neturėjo, bet ir negalėjo nurodyti specifinių duomenų apie vartus. Be to, liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, jog, pastačius sensorius viduje, automobiliui nors ir liktų mažiau vietos, tačiau būtų saugiau. Taigi įrengti fotoelementus saugesnėje ir patogesnėje vietoje galimybė buvo, tačiau ieškovas dėl savo nerūpestingumo šio varianto atsakovui nepasiūlė. Nesutinka ir su teismo priteista 2000 Lt suma advokato pagalbai apmokėti. Dėl ieškinio surašymo nebuvo patirta didelių darbo ir laiko sąnaudų, todėl ši suma yra per didelė.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Ryterna“ atsiliepimu (b.l. 159-163) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga patvirtino, jog ieškovas įsipareigojo įrengti vartus be užpildo ir be spynos. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog gamintojui už vartų užpildą jis sumokėjo apie 4000 Lt, o už spynos įrengimą apie 1500 Lt, todėl jo argumentai, kad vartų kaina – 2362,95 Lt turėjo apimti ir užpildą bei spyną, yra nepagrįsti. Šalių susitarimo dalyku nebuvo nei vartų užpildas, nei vartelių spyna. Pretenzijas atsakovas ieškovui pateikė tik pareikalavus atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovui nurodžius trūkumą dėl netinkamai sumontuotos vartų automatikos, ieškovas šį trūkumą pašalino. Atsakovas verčiasi statybų verslu ir žino, kokią reikšmė rangos santykiuose turi priėmimo-perdavimo aktas, tačiau priėmė ieškovo atliktus darbus ir su jais sutiko. Užsakovui turint itin specialių poreikių, apie kuriuo rangovas nežino, jis privalo juos nurodyti. Ieškovui pagrįstai buvo priteista 2000 Lt suma už advokato teisines paslaugas, kadangi byloje vyko keletas posėdžių. Prie didelių bylinėjimosi išlaidų savo veiksmais prisidėjo ir pats atsakovas, kadangi jis nesutiko apklausti liudytojų, ekspertizę prašė skirti tik antrame parengiamajame posėdyje, nesutiko pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už pagamintą daiktą, kai užsakovas (apeliantas) teigia, jog jam buvo pagamintas ir sumontuotas ne toks gaminys (kiemo vartai), t. y. nepilnai sukomplektuotas ir netinkamai veikiantis daiktas, dėl kurio šalys sulygo žodžiu. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal sutartį – užsakymą (b.l. 5), kurio patikimumą apeliantas taip pat ginčija ir prašo juo nesiremti, atliko nustumiamų kiemo vartų ir vartelių bei jų automatikos pagaminimo ir sumontavimo darbus. Apeliantas darbų rezultatą priėmė be jokių išlygų apie netinkamai atliktus ar nepakankamai atliktus/neatliktus kuriuos nors darbus (b.l. 7), priėmė apmokėjimui sąskaitą - faktūrą (b.l. 6), tačiau šios sąskaitos neapmokėjo ir už darbus bei paslaugas neatsiskaitė, išskyrus avansinį 2000 Lt mokėjimą, dėl kurio šalių ginčo nekilo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija, įpareigojant apeliantą sumokėti ir likusią darbų kainą, yra visiškai pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų abejoti ginčijamo teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.
Pagal vartojimo rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti fizinio asmens (vartotojo) užsakymą – tam tikrą darbą (ginčo atveju – pagaminti automatinius vartus ir juos sumontuoti ant paties užsakovo pasigaminto pamato) (CK 6.672 str. 1 d.). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o užsakovas turi šį darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.676 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, apeliantas neginčija neatsiskaitymo fakto, neginčija ir susitarimo dėl mokėtinos sumos dydžio, tačiau, remdamasis nepilnai įvykdyto užsakymo argumentu ir CK 6.205 str. nuostatomis, atsisako jam pateiktą sąskaitą apmokėti. Tokia apelianto pozicija neatitinka šių santykių teisinio reglamentavimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių susitarimo turinį bei jo pobūdį, tinkamą teisinę reikšmę suteikė apelianto be pastabų pasirašytam darbų priėmimo aktui, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, įskaitytinai eksperto išvadas, kaip visumą, juos sprendime išsamiai aptarė ir savo išvadas dėl apelianto atsikirtimų nepagrįstumo tinkamai motyvavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo sprendimo motyvais ir jų nekartoja. Nagrinėjamos bylos atveju nėra objektyvių duomenų spręsti apie tai, jog pats ieškovas, būdamas sutartinių santykių šalimi, pažeidė įstatyminę ar sutartinę prievolę, dėl ko jam neturėtų būti kompensuoti darbų ir medžiagų, atliekant apelianto užsakymą, kaštai.
Vartojimo rangos sutarties atveju užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas tik tuomet, kai šie darbai nebuvo numatyti sutartyje (CK 6.6.673 str. 1 d.), tačiau savo užsakytus, rangovo atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus apmokėti sutartinėmis kainomis privalo (CK 6.676 str. 2 d.). Sutartinių santykių tarp šalių susiklostymą bei jų apimtį (sutarties dalyką) nagrinėjamoje byloje įrodo ne tik užsakymas – sutartis (b.l. 5), kurios įrodomąja reikšme, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Šiame užsakyme yra pakankamai apelianto asmenį identifikuojančių duomenų, kurie galėtų būti nurodyti rangovui būtent šio užsakymo pateikimo (šalių susitarimo sudarymo) metu. Be to, rangos sutarties sudarymą ir jos dalyką patvirtina ir kiti rašytiniai dokumentai – darbų priėmimo aktas, kuriame rangovas įvardijo kokie konkrečiai darbai, vykdant apelianto užsakymą, yra padaryti ir perduodami užsakovui, sąskaita apmokėjimui už konkrečius išvardintus joje darbus bei paslaugas. Šių rašytinių dokumentų turinio, liudijančio apie sutarties dalyką, apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str.). Būtent tokiame akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, yra aptariami bet kokie nukrypimai nuo sutarties sąlygų, bloginantys darbo rezultato kokybę, ar kiti trūkumai, o jų šiuo atveju nebuvo įvardinta.
Kita vertus, įstatymų leidėjas suteikia galimybę užsakovui nemokėti už atliktus darbus ir reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 str. 2 d.). Be to, užsakovo teisės, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, yra prilyginamos pirkėjo teisėms, išvardintoms CK 6.334 str. (CK 6.680 str.). Tačiau jokių reikalavimų rangovui (ieškovui) dėl spynos nesumontavimo, daviklių netinkamoje vietoje įrengimo, vartų rėmų užpildo, dėl sutartinės kainos sumažinimo, dėl trūkumų pašalinimo ar jų išlaidų kompensavimo, sutarties atsisakymo ir avanso grąžinimo, apeliantas įstatymo nustatyta tvarka nekėlė. Todėl esant situacijai, kuomet, vykdant sutartį, užsakovui yra perduodamas darbų rezultatas (pagamintas daiktas), šis tai priima be pastabų ir pradeda naudoti, jokių reikalavimų per protingą terminą rangovui nepareikšdamas, o už daiktą atsisako sumokėti motyvuodamas tik tuo, kad daiktai ir paslaugos neatitinka sutarties - netinkamos kokybės ar turi kitų trūkumų, toks užsakovo elgesys negali būti kvalifikuojamas kaip teisėtas prievolių vykdymo sustabdymas, sudarantis pagrindą nemokėti už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagaminto daikto neatitikimo kuriems nors kokybės reikalavimas nepatvirtino ir ekspertas. Todėl apelianto pasyvumas bei įstatymo suteiktų vartotojui teisių gynimo būdų netaikymas taip pat lėmė jam prievolės visiškai atsiskaityti su rangovu už pagamintą ir perduotą daiktą nustatymą. Pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo teiginiai, susiję su apelianto, kaip vartotojo teisių pažeidimu, yra labiau deklaratyvūs ir kitokio šios situacijos traktavimo nesuponuoja.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Pagal CPK 98 str. 2 d. nuostatą, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos primininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš byloje ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovas turėjo 3927 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų (b.l. 13-14). Teismas nusprendė kompensuoti ieškovui tik pusę šios sumos, priteisdamas 2000 Lt. Toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Teisinės pagalbos teikimo laikotarpiu advokatas parengė ieškinį, už kurį maksimaliai gali būti kompensuojama iki 2400 Lt, prašymą dėl įrodymų užtikrinimo (maksimali kompensuotina suma 96 Lt), rengė klausimus ekspertui (kompensuotina iki 96 Lt), ieškovo interesus atstovavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė beveik trys valandos (kompensuotina 360 Lt). Atsižvelgus į ginčo pobūdį ir jo procesinę eigą, į suteiktos teisinės pagalbos apimtį, taip pat vadovaujantis jau minėtomis Rekomendacijomis nustatytais kriterijais bei dydžiais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad ieškovo naudai priteistos per didelės išlaidos, skirtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, susijusių su šios instancijos teisme patirtų ieškovo atstovavimo išlaidų dydžiu, todėl jo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti patenkintas.
Skundo netenkinant, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos, kurių suma - 4,35 Lt (b.l. 165), atskirai vertinant, nors ir būtų mažesnė, nei 10 Lt, tačiau kartu su jau pirmosios instancijos teismo priteistomis iš apelianto (atsakovo) pašto išlaidomis (31,50 Lt) atitinka teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytus priteisiamų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų kriterijus (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. G. 4 (keturis) litus 35 centus pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.