- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-2444-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01149-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- T. S., L. N.
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, VĮ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-119-604/2013 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovams T. S. ir L. N. dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojos paskyrimo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (tretieji asmenys – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir VĮ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. V. 2012-11-05 pateikė ieškinį atsakovams L. N. ir T. S. ir prašė teismo nustatyti atsakovų dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove ir paskirti ieškovę E. S. rūpintoja, leidžiant atsakovams L. N. ir T. S. bendrauti, matytis su dukra, dalyvauti jos ugdyme, auklėjime, o kilus ginčui dėl minėtos tvarkos įgyvendinimo, prioritetas teikiamas jai, t. y. ieškovei; priteisti iš atsakovų nuo ieškinio pateikimo dienos po 400 Lt iš kiekvieno atsakovo išlaikymą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovę uzufrukto teisėmis tvarkyti pinigines lėšas, priteisti iš atsakovų po 300 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nurodė, kad E. S. pas ją gyveno nuo 1995 m. balandžio mėn, todėl faktiškai ji užaugino E. S. iki pilnametystės. Ji yra E. S. teta, rūpyba ieškovei nustatyta nuo 2012 m. vasario 17 d., jai mokėjo 520 Lt dydžio pašalpą iki E. S. (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų. Atsakovai yra E. S. tėvai ir privalėjo pastarąją išlaikyti, tačiau piktybiškai nevykdė savo pareigos, jiems tėvų valdžia nebuvo apribota.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2012-03-09 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-477 E. S. buvo paskirta laikinoji rūpyba, o jos rūpintoja paskirta teta – G. V., tačiau E. S. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir rūpybos paskyrimo negali būti nagrinėjamas. Ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad gaunant 670 Lt vaiko išlaikymui ji turi papildomas išlaidas ir kad šios išlaidos yra realios, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei turėtas išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė G. V. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovų susidariusį įsiskolinimą savo dukrai E. S. už praėjusius 3 metus, priteisiant iš kiekvieno po 300 Lt per mėnesį iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. po 10 800 Lt iš kiekvieno, o nuo teismo ieškinio pateikimo dienos iki 2012-11-21 skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo, kas sudaro 253 Lt. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo nuo rūpybos nustatymo. Atsakovas niekada nesirūpino savo dukterimi, o atsakovė dukros išlaikymui jokios pagalbos taip pat neteikė, tik 2009 m. keletą kartų nedidelėmis sumomis sumokėjo už Editos išlaikymą. Nepilnametė E. S. buvo apeliantės išlaikoma, išauklėta, ugdoma ir viskas buvo daroma be tėvų pagalbos, nes tėvai ja nesirūpino ir paliko. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme posėdžio metu atsakovai teigia, kad teikė pinigines lėšas savo dukrai ir tada, kai jau buvo nustatyta rūpyba, todėl siekiant išsiaiškinti, ar taip buvo, buvo prašoma iškviesti liudytoja E. S., tačiau teismas tokį prašymą atmetė ir dėl to buvo šališkas. Teismas ignoravo įstatymų nuostatas, kad vaikui būtina pirkti maistą, rūbus, aprūpinti maistu, higienos priemonėmis, užtikrinti medicininę priežiūrą, sukurti kitas sąlygas normaliam vystimuisi, auklėjimui. Nors jos šeima nėra pasiturinti, tačiau vis tiek stengėsi užtikrinti Editos poreikius, o jos tėvai, būdami sveiki ir darbingi, privalo atlyginti apeliantės patirtas išlaidas išlaikant, auginant, auklėjant jų dukrą.
Atsiliepimas
Atsakovas T. S. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliantės argumentas dėl įsiskolinimo priteisimo nesuprantamas, kadangi atsakovų duktė E. S. gyveno ne tik pas ieškovę, todėl dabar tiksliai įvardinti, kiek laiko ir kur gyveno, neįmanoma. Iki šiol ieškovė jokių pretenzijų dėl E. S. rūpybos ar išlaikymo niekada nekėlė, todėl yra pagrindas manyti, kad tai yra noras pasipelnyti kitų sąskaita. Taip pat pažymėjo, kad tarp atsakovų buvo susitarta, jog atsakovas nemokės išlaikymo dukrai Editai, o atsakovė sūnui Arturui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams L. N. ir T. S. atstovaujant pagal įstatymą nepilnametės E. S. interesus. Tokia teisė ieškovė įgijo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-09 įsakymu dėl paskirimo E. S. laikinos rūpybos ir jos rūpintojos paskirimo ieškove G. V.. E. S. 2012-11-21 sulaukus pilnametystės, laikina rūpyba pasibaigė (CK 3.255 str. 2p.), o ieškovė neteko rūpintojos statuso, tuo pačiu neteko teisės atstovauti E. S. (CPK 38 str. 2d.). Taigi, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo priėmimo diena ieškovė neturėjo reikalavimo teisės, nes E. S. jau buvo pilnametė, savo teisėmis galėjo pasirūpinti savarankiškai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė prašytų teismą vietoje jos ieškove patraukti E. S.. Dėl nurodytų aplinkybių teismas turėjo pagrindą atmesti ieškinį.
Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nuo rūpybos Editai paskirimo 2012-03-09 iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini), t.y. už 8 mėnesius ir 12 dienų apeliantė turėjo teisę reikalauti išlaikymo iš Editos tėvų. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad tokia teisę ieškovė turėtų, jeigu sprendimo priėmimo diena E. S. dar būtų nepilnametė, tačiau jau buvo minėta, kad ieškovė neturėjo teisės atstovauti E. S. nuo (duomenys neskelbtini), kai Editai suėjo 18 metų.
Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad E. S. tėvai, būdami sveiki ir darbingi, privalo atlyginti apeliantės patirtas išlaidas išlaikant, auginant, auklėjant jų dukrą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovų išlaikymą E. S. naudai, reikalavimų atlyginti ieškovei patirtas išlaidas išlaikant, auginant, auklėjant atsakovo dukrą, pirmosios instancijos teisme ieškovė nereiškė. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 312 str. nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl minėtas apeliantės argumentas negali būti svarstomas.
Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį, iš esmės bylą išsprendė teisingai, todėl keisti sprendimą nėra procesinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.