Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. T. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą Kauno apskrities VPK Santakos PK dėl vyr. tyrėjos K. R. 2020-01-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:19099426140 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Santakos PK veiklos skyriaus vyr. tyrėjos K. R. 2020-01-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19099426140 D. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019-03-12, apie 15 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, G. K., gim. (duomenys neskelbtini) į dešinę blauzdą įkando kaimyno D. T. mišrūnų veislės šuo. Tokiais savo veiksmais gyvūno (šuns) laikytojas pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių Nr. 2094, 12 punktą.

Kauno apskrities VPK Santakos PK atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su D. T. skunde išdėstytais argumentais, jog tyrimo medžiaga yra suklastota, dokumentai nepasirašyti. Pirma, visi byloje esantys dokumentai yra pasirašyti, tai yra daroma proceso veiksmų protokolo prieduose arba atsispindi metaduomenyse pasirašant registrų sistemoje. Tarnybinis pranešimas yra procesinis dokumentas, kuriame taip pat yra fiksuojamos faktinės aplinkybės, kaip šiuo atveju pokalbis su kaimynais. Kad D. T. nurodyti asmenys jam nurodė, jog nėra iš vis kalbėję su policijos pareigūnais, galimai nenori būti įtraukti į kaimynų konfliktą. Nagrinėjant kitus D. T. ir A. K. pareiškimus, greta gyvenantys asmenys ne kartą atsisakydavo duoti parodymus nenorėdami konfliktuoti su išvardintais kaimynais ir norėjo likti nešališki. Antra, Policijos registruojamų įvykių registre nuo 2017 m. yra D. T. ir A. K. 29 pranešimai dėl netinkamo elgesio vienas kito atžvilgiu, iš jų keli pranešimai buvo dėl D. T. šunų vedžiojimo be pavadėlių, užpuolimo, tačiau kadangi D. T. neigė padaręs pažeidimą, daugiau nešališkų įvykį mačiusių asmenų nustatyta nebuvo, pats įvykis vaizdo kameromis neužfiksuotas, administracinė atsakomybė nebuvo taikoma, nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų. 2019-03-12 įvykis, kurio metu D. T. auginamas šuo, atbėgęs į kiemą Kaune, (duomenys neskelbtini) įkando G. K., gim. 2005 m., į koją yra nufilmuotas vaizdo kameromis. įrašas pateiktas prie medžiagos, įrašo laikas galėjo skirtis nuo įvykio laiko dėl kameroje neteisingai nustatyto laiko, dažniausiai būna, jog keičiantis laiko juostoms, automatiškai kameros laikas nepasikeičia ir laikas skiriasi viena valanda, tai greičiausiai ir buvo minimu atveju – buvo rodomas valanda vėlesnis laikas (vasaros laikas). Pateiktas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės medicininių dokumentų 2019-03-12 išrašas, kuriame nurodoma, jog G. K. diagnozuotas dešinės kojos užpakalinės blauzdos dalies kastinis sužalojimas. Trečia, kiti D. T. skunde minimi argumentai, kaip kiti priimti sprendimai dėl jo rašytų pareiškimų, aplinkybė, jog A. K. ir jo šeima nesidomėjo jo šunimis, užrašas ant dokumento „atvyks :)“ nepaimta G. K. charakteristika į ugdymo įstaigos, jog įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti mediniai vartai ir raudonų plytų namas, nors iš tikrųjų tai yra metaliniai vartai ir rudų plytų namas ir pan., nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl D. T. atsakomybės taikymo pagal ANK 346 straipsnį. Prašo skundo neteninti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

D. T. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo, nurodant, kad jis pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių Nr. 2094, 12 punktą.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl, tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti ne tik žalingi padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Minimo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus.

Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių Nr. 2094, 12 punkte yra įtvirtinta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala. .

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. T. savo kaltės nepripažino. Jis neigia, jog šuo galėjo sužaloti G. K.. Teigia, kad pagal žaizdos pobūdį toks faktas negalimas. Yra susipažinęs su vaizdo įrašu, tai mano, kad vaikas šunį padrausmino ar suerzino, todėl nufilmavo, kad jis loja.

Prašo jo skundą patenkinti ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atlikti visi privalomi ir būtini procesiniai veiksmai – apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojai, apžiūrėta įvykio vieta, padarytos nuotraukos, surašyti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Teismo posėdžio metu pats G. K. patvirtino, kad ėjo iš mokyklos kaip įprastai, per mišką, nelindo pro tvorą ir jos nelaužė. Kaimyno namas aptvertas, bet šunys lakstė palaidi. Matė kaimynų šunis, vijo juos nuo savęs, o kai jau buvo savo kieme, vienas šuo jam įkando į blauzdą, pradrėskė kelnes. Po to jis nufotografavo įkandimo vietą, pranešė apie tai mamai ir tėvui. Su mama važiavo pas medikus. Jo mama liudytoja R. K. patvirtino, kad pas medikusvažiavo tik, kad jie įvertintų žaizdą, tačiau skiepyti sūnų atsisakė. Kitų, tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nėra. Liudytojai, kaimynai J. M., N. Š., M. B. paties įvykio nematė, paliudijo tik bendro pobūdžio informaciją, kad kaimynas D. T. laiko tris ar keturis šunis, kad jų vaikai žaidžia su tais šunimis, šunys yra geri ir negirdėjo, kad jie kam nors būtų įkandę. Liudytoja V. V. yra D. T. žmona. Ji taip pat įvykio pati nematė, parodė, kad šuniukai paimti iš prieglaudos, jie yra baikštūs, tik loja, nes toks jų instinktas. Buvo sutikusi kaimynų mergaitę, norėjo supažindinti su savo šuniukais, bet kaimynė greitai liepė mergaitei grįžti namo. Šuniukai būna tik jos kiemo teritorijoje, kitur niekur neina. Teigė, kad vienas šuniukas buvo numarintas kaimyno K., kad šie kaimynai yra parašę 26 skundus dėl jų. Vertindamas šiuos parodymus teismas mano, kad tai yra natūralus jos siekis padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad šie kaimynai akivaizdžiai konfliktuoja.

Administracinės bylos medžiagoje yra D. T. surašytas protokolai (b. l. 3-4, 5-6), R. K. pareiškimas kad jos sūnui G. K. kaimyno D. T. šuo įkanda jau antrą kartą. Pirmą kartą įkando 2019-12-12, tačiau tą kartą vyko tik į gydymo įstaigą, o į policiją nesikreipė. G. M. g. 1A, Kaune, nuosavame name iš dalies aptvertoje treritorijoje. 2019-03-12, 15 val., būdama darbe į savo telefoną gavo sms žinutę nuo sūnaus, kad jam būnant namų kieme, įkando kaimyno D. T. šuo, atsiuntė nuotrauką, o kai sugrįžo į namus, sūnus papasakojo, kad jam einant bendro naudojimo taku, iš kitos pusės atbėgo keturi palaidi be antsnukių šunys, kuriuos jis atpažino, kad jie yra šeimininko D. T.. Pats kaimynas buvo atsilikęs nuo šunų maždaug per 100 metrų, o vienas iš šunų, jam įėjus į kiemą, įkando į blauzdą, dėl to sūnus išsigando ir nuskubėjo namo. Namie išsiplovė žaizdą, bet kaimynas neskubėjo ateiti prie lojančių šunų ir į kilusį triukšmą nesureagavo. Apie 21 val. su sūnumi nusprendė vykti į ligoninę įsitikinti ar šuo negalėjo susargdinti sūnaus. Klinikoje gydytoja nustatė sūnui kąstinį sužalojimą be aktyvaus kraujavimo. Su šiuo kaimynu yra kilęs ne vienas nesutarimas dėl įvairių priežasčių. Jos kiemo teritorija yra stebima vaizdo kameromis (b. l. 7-8), R. K. pateikė medicinos dokumento išrašą (b. l. 13), kuriame nurodyta, kad G. K. stebimas blauzdos užpakalinės dalies anat. trečdalio kąstinis sužalojimas ~ 1x0,5 cm, be aktyvaus kraujavimo pož. Judesiai per aplinkinius sąnarius nesutrikę, neurovaskulinio pažeidimo pož. nestebima, taikytas gydymas, o kadangi pacientams šuo pažįstamas ir yra galimybė jį stebėti, skiepo nuo pasiutligės atsisakė (b. l. 16), nuotrauka, kurioje matyti kojoje esantis sužalojimas (b. l. 17,18), įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, nustatyta, kad kairėje teritorijos tvora neaptverta, dešinėje – raudonų plytų 2 aukštų gyvenamasis namas, prie pastato įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 19), tvoros ir namo fotonuotraukos (b. l. 21-24), R. K. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu laikotarpiu nuo 2019-03-12, 14.40 val. iki 2019-03-12, 15.20 val. ir med. dokumentų išrašą (b. l. 28-29), kompaktinė plokštelė, su vaizdo įrašu, iš kurio matyti šuns kontaktas į žmogaus koją (b. l. 31), med. dokumentų išrašas, kuriame duomenys apie sužalojimą kaip jau minėti anksčiau (b. l. 31), policijos specialistės A. P. tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodė, kad tiriant R. K. pareiškimą, 2019-03-18 pasikalbėjo su D. T., kuris paaiškino, kad 2019-03-12 su šunimis buvo nuėjęs į mišką ir nematė ar jo šuo įkando kaimynui (b. l. 32), vyresniojo tyrėjo D. T. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad tiriant R. K. pareiškimą, patikslinimo metu buvo peržiūrėtas jos pateiktas vaizdo įrašas ir matosi, kaip namo kieme eina pranešėjos sūnus ir prie jo pribėga du mišrūnų veislės šunys, vienas juodas, kitas baltas su tamsiomis dėmėmis, šuo ant vaikino loja, baltos spalvos šuo kelis kartus pribėga prie vaikino ir kanda jam į koją, vaikinas bando patraukti koją, vėliau vaikinas nueina namo, šunys pabėga iš kiemo (b. l. 34), tyrėjo D. T. tarnybinis pranešimas, kad nuvykęs į įvykio vietą kalbėjosi su kaimynu J. M., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) Kaune, kuris paaiškino, kad mišrūnų veislės šunis turi kaimynas D. T. (b. l. 35), tyrėjo D. T. tarnybinis pranešimas, kad nuvykęs į įvykio vietą kalbėjo su kaimynu A. Š., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) Kaune, kuris paaiškino, kad 4-5 mišrūnų veislės šunis turi kaimynas D. T. (b. l. 36), tyrėjo D. T. tarnybinis pranešimas, kad nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini) Kaune ir, įėjus į D. T. priklauančio namo kiemą, per langą antrame namo aukšte matė lojančius mišrūnų veislės šunis, vieną juodos, kitą baltos spalvos. Paskambinus į duris, atidarė moteris, prisistatė D. T. giminaite ir nurodė, kad jo namuose nėra (b. l. 37), paties D. T. parodymai, analogiški, kaip ir nurodyti skunde (b. l. 38-39).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad surinktų įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, abejoti byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo. Būtent šuns laikytojas atsako už tinkamą savo šuns laikymą, kad šuo negalėtų pabėgti. Taigi, D. T., būdamas atsakingas už savo šunį, už tinkamą jo laikymą, už tai, kad jis neišbėgtų iš privačios teritorijos ir nepadarytų žalos kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui, privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo šuo neišeitų iš privačios žemės valdos, nepadarytų žalos kitiems asmenims. Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti liudytojų R. K., G. K. parodymais, kadangi juos patvirtina kiti ankščiau aptarti įrodymai, o tikėti pareiškėjo D. T. parodymais, kad jo šuo neįkando G. K., teisinio pagrindo nėra. Teismas nevertina liudytojų J. M., N. Š., M. B. ir A. R. parodymų kaip svarių įrodymų, nes jie tiesiogiai įvykio nematė ir, kaip jau minėta, patvirtino tik bendro pobūdžio informaciją, žinotiną kaimynams – kad pareiškėjas laiko tris-keturis šunis ir negirdėjo, kad kaimynų šunys būtų kam nors įkandę. Natūralu, kad konfidencialios medicininės informacijos, esančios bylos medžiagoje, kaimynai galėjo ir nežinoti. Teismas konstatuoja, kad ginčo, kad D. T. laiko šunis nėra, to neneigia ir pats pareiškėjas, o apie G. K. sužalojimą neginčijamai patvirtina kiti aptarti neginčijami įrodymai – jau minėti vaizdo įrašas ir medicininis išrašas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įvertinus visus kitus bylos įrodymus, jie vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus ir yra pakankami spręsti, jog D. T., būdamas atsakingas už savo šunis, už tinkamą jų laikymą, už tai, kad jie neišbėgtų ir nedarytų žalos kitiems asmenims, jų turtui ir sveikatai, nesiėmė pakankamų priemonių, jog jo šunys neišeitų iš uždaros žemės valdos, ir paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2019-03-12, apie 15 val(duomenys neskelbtini) Kaune, G. K., gim. 2005 m., į dešinę blauzdą įkando kaimyno D. T. mišrūnų veislės šuo. Priešingai, negu tvirtinama skunde, nekelia abejonių faktas, kad G. K. sužalojo mišrūnų veislės šuo, kurio laikytojas yra būtent D. T.. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga yra numatyta būtent šuns laikytojui, kuris šiuo atveju yra pareiškėjas, taigi jis nagrinėjamu atveju pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 6 dalį ir nubaustas. Būtent D. T. kilo pareiga užtikrinti, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta pareiga yra bendro pobūdžio pareiga, kurios privalo laikytis visų gyvūnų turėtojai, kadangi, kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 6 dalį šiuo atveju kyla būtent gyvūno laikytojui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities Santakos PK vyresniosios tyrėjos K. R. 2020-01-23 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19099426140 yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o D. T. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, teismas

nutaria:

D. T. skundo netenkinti.

Kauno apskrities Santakos PK vyresniosios tyrėjos K. R. 2020-01-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19099426140, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.