Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-540/2010 pagal L. T. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims R. B., J. T., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Reikalavimą grindė tuo, kad minėtu įsakymu buvo patvirtinti neteisingi trečiojo asmens R. B. žemės sklypo Nr. 44 kadastro duomenys, nulėmę šio žemės sklypo pasislinkimą ieškovės žemės sklypo Nr. 45 link ir šių žemės sklypų tarpusavio persidengimą. Rengiant žemės sklypo Nr. 44 dokumentaciją, atliekant šio žemės sklypo matavimus, pažymint jo ribas ir koordinates bei skundžiamu įsakymu tvirtinant (tikslinant) šio žemės sklypo kadastro duomenis buvo ignoruojamos kaimyninio ieškovės žemės sklypo Nr. 45 ribos ir koordinatės bei statinių šiame žemės sklype išsidėstymas. 2001 m. rugpjūčio 2 d. pažymėjimas (registro Nr. 52/10482) patvirtina, jog ieškovei priklausantis žemės sklypas Nr. 45 buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo Nr. 45 ribos buvo paženklintos 2000 m. gruodžio 6 d. aktu, kurį pasirašė ir šiuo metu trečiajam asmeniui R. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 44 tuometinis savininkas L. T. Ieškovės žemės sklypui yra sudarytas ir Kauno r. žemėtvarkos skyriuje 2001 m. gegužės 14 d. patvirtintas žemės sklypo planas. Ieškovės žemės sklype yra pastatyti ir teisiškai įregistruoti pastatai su atitinkamai fiksuotais kadastro duomenimis. Dėl to atliekant bet kokius veiksmus su žemės sklypu Nr. 44 ar jame vykdant statybą turėjo būti atsižvelgta į ieškovės žemės sklypo ribas ir jų laikomasi.

Nustatė, jog trečiajam asmeniui R. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 44 kadastrinių matavimų duomenys yra atžymėti ortofotografiniame žemėlapyje, kuriame koordinatėmis nustatyta taškų padėtis sutampa su stabiliais kontūrais bei įtraukti į kadastro žemėlapį, o ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų duomenys pagal koordinatėmis nustatytų taškų padėtį juos paklojus ortofotografiniame žemėlapyje nesutampa su stabiliais žemės sklypų ribų kontūrais bei kerta pačios ieškovės žemės sklype esančius pastatytus ir teisiškai įregistruotus pastatus su fiksuotais kadastro duomenimis, taip pat užeina ant šalia esančios gatvės bei jos kadastrinių matavimų duomenys nėra įtraukti į kadastro žemėlapį. Sprendė, kad nors ieškovės žemės sklypas buvo įteisintas anksčiau nei R. B., tačiau jis nebuvo pažymėtas kadastro žemėlapyje, t.y. nebuvo atlikti tikslieji matavimai pagal galiojančią valstybinę geodezinių koordinačių sistemą, todėl nustatant R. B. žemės sklypo ribas nebuvo reikalinga kaip atskaitos taškus laikyti ieškovės sklypo duomenis. Įvertinęs tai, kad ieškovė nepateikė kitų objektyvių įrodymų (išskyrus UAB „Inventora“ pateiktą išvadą), kad dėl R. B. žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų sumažėjo jai priklausančio žemės sklypo plotas neleistinose ribose, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog priėmus Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 02-05-10905 buvo pažeistos jos teisės.

Nenurodyta, kokiomis teisės normomis remtasi, nevertinti ieškovės pateikti įrodymai, jų atmetimas neargumentuotas, remtasi tik atsakovo ir trečiųjų asmenų R. B., VĮ Registrų centro pateiktais įrodymais, nepatvirtinančiais byloje reikšmingų aplinkybių, tuo pažeidžiant CPK 178 straipsnį, numatantį, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to neatskleista bylos esmė.

Neįvertinta, kad 1999 m. liepos 20 d. pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos patvirtina, kad ieškovės žemės sklype pastatyti ir teisiškai įregistruoti statiniai su nenuginčytais kadastro duomenimis. Statiniai yra pripažinti tinkamais naudoti, o tai reiškia, kad yra išlaikyti atstumai nuo gretimų žemės sklypų, jų statybos metu laikytasi visų kitų tuometiniuose norminiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų. 1994 m. balandžio 15 d. ir 2001 m. gegužės 14 d. žemės sklypo planai patvirtina, kad ieškovės sodo sklypo matavimai buvo atlikti kelis kartus ir jo dislokacija nustatyta gana tiksliai, nurodant koordinates ir atstumus.

2001 m. rugpjūčio 2 d. pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2000 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, kurį pasirašė ir su žemės sklypo Nr. 45 ribomis sutiko kaimyninių sklypų savininkai, tarp kurių buvo ir L. T., iš kurio tretysis asmuo R. B. vėliau įsigijo žemės sklypą Nr. 44 su tuo metu buvusiomis koordinatėmis, nustatytomis 1994 m. balandžio 15 d. žemės sklypo Nr. 44 plane.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno r. žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 19 d. pažyma dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/10481) kadastro duomenų patikslinimo Nr. ĮP-1415, kurioje nurodyta, kad R. B. žemės sklypo Nr. 44 ribos buvo paženklintos pagal faktinį naudojimą reikiamu tikslumu, negali būti laikoma savarankišku rašytiniu įrodymu, kadangi toks įrodymas gali būti prilygintas tik atsakovo rašytiniam paaiškinimui. Byloje nėra pateikta įrodymų apie faktinį žemės sklypų naudojimą, jų faktines ribas, žymėjimą reikiamu tikslumu. Pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos negali būti vertinamos kaip patvirtinančios žemės sklypų Nr. 44 ir Nr. 45 faktinę buvimo vietą, kadangi ieškovės žemės sklypas kadastro žemėlapyje nėra pažymėtas.

Nepateiktas ortografinis žemėlapis, nenustatyta kokioje dalyje (ar riboje su žemės sklypu Nr. 44) ir kokia apimtimi ieškovės žemės sklypas nesiderina su ortografiniu žemėlapiu. VĮ Registrų centro Kauno filialo rašte „Dėl žemės sklypo 5217/16:45 plano“ pripažįstama, kad ieškovės žemės sklypo planas buvo parengtas 2000 m. gruodžio 6 d., vadovaujantis Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 38, ir atitinka jo reikalavimus. Ieškovė neturėjo galimybės dalyvauti R. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 44 ribų derinime, nes UAB „MTL servisas“, nesilaikydamas nustatyto 10 dienų termino, 2007 m. gruodžio 19 d. registruotu laišku ieškovei išsiuntė pranešimą dėl žemės sklypo ribų derinimo 2007 m. gruodžio 28 d., kuris jai buvo įteiktas tik 2007 m. gruodžio 28 d.

Nors iš UAB „MTL servisas“ pateiktų išdėstymo schemų matyti, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 45 kadastrinių matavimų duomenys pagal koordinatėmis nustatytų taškų padėtį juos paklojus ortografiniame žemėlapyje kerta ieškovės žemės sklype esančius pastatytus ir teisiškai įregistruotus pastatus su fiksuotais kadastro duomenimis iš žemės sklypo Nr. 46 pusės, tačiau statinių buvimas K. P. priklausančiame žemės sklype Nr. 46 negali būti pagrindu keisti žemės sklypų Nr. 44 ir Nr.45 ribas, kadangi tarp žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 46 yra susitarta dėl tokios statinių dislokacijos. Žemės sklypai Nr. 44 ir Nr. 45 pirminiuose jų planuose nepersidengė, o žemės sklypo Nr. 44 pasislinkimas ant žemės sklypo Nr. 45 atsirado po to, kai trečiojo asmens R. B. iniciatyva ginčijamu Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 02-05-10905 buvo patvirtinti neteisingi žemės sklypo Nr. 44 kadastro duomenys. Atsakovas ir tretysis asmuo R. B. nenuginčijo esamų ieškovės žemės sklypo Nr. 45 ribų.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Ginčas kilęs dėl trečiojo asmens R. B. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis, tačiau nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas – ne ribos tarp kaimyninių žemės sklypų nustatymas, o Kauno apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo patikslintos trečiojo asmens R. B. žemės sklypo ribos, teisėtumas. Ieškovė įsakymą laiko neteisingu todėl, kad juo buvo ne patikslinti, o patvirtinti neteisingi R. B. žemės sklypo kadastro duomenys, nulėmę sklypo pasislinkimą link ieškovės žemės sklypo ir šių sklypų tarpusavio persidengimą.

Teisėjų kolegija su šia apeliantės pozicija nesutinka.

Nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką reglamentuoja 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau tekste –Taisyklės), patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu nr. 522. Pagal jas žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami, nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ( Taisyklių 3.1, 3.5 p.). Taisyklės nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami, įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku (25,27 p.).

Iš civilinėje byloje bei kadastro ir registro duomenų byloje nr. 52/10481 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi tretysis asmuo R. B. įsigijo iš L. T. 0,0745 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), registro nr. 52/10481, unikalus nr. (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo metu žemės sklypo ribos nebuvo pažymėtos kadastro duomenų žemėlapyje valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ( L. T. jį perkant iš valstybės, žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarius matavimus, matavimų pagrindas – sodininkų bendrijos „Smiltynė“ generalinis planas).

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai įtvirtina, kad žemės sklypų planai turi atitikti 35-me jų punkte nustatytus reikalavimus (turi būti rengiami naudojantis naujausia kartografine medžiaga: ortofotografiniais 1:10000 mastelio žemėlapiais spausdintine ar skaitmenine forma; miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių 1:2000–1:5000 mastelio ortofotografiniais žemėlapiais spausdintine ar skaitmenine forma ir kt., juose turi būti įbraižyti ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai; užrašyta ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio linijų susikirtimo taško koordinačių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje; įbraižytos žemės sklypų ribos ir jų posūkio taškai; nurodyti žemės sklypo ribų ilgiai tarp riboženkliais paženklintų posūkio taškų). Žemės sklypo planas turi būti sudarytas, laikantis šių Nuostatų 36, 37 punktų reikalavimų.

2007 m. gruodžio 28 d. buvo sudarytas R. B. žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktas, kuriame ieškovės parašo nėra. 2008 m. rugpjūčio 18 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriui R. B. pateikė prašymą leisti atlikti šio sklypo bendro ploto kadastrinius ( geodezinius) matavimus, sklypo ribų bei plotų patikslinimui paženklinti ir išmatuoti tikslias jo ribas bei parengti planą.

Pagal Nuostatų 50 punktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – tai veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Fiksuojant žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimą, turi būti laikomasi 51 punkte nustatytų reikalavimų. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; ar dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64.1–64.5 ir 64.9 punktuose, parengti pagal teisės aktų reikalavimus; ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas ( 65 punktas).

Iš UAB „MTL Servisas“ sudaryto plano ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašto nr S6-2036 matyti, kad 2008 m. birželio 6 d. buvo geodeziškai patikrintos 2007 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodytos ribos valstybinėje LKS – 1994 koordinačių sistemoje. Nustatytas ribų nesutapimas su anksčiau geodeziškai pamatuotu ieškovės sklypu.

Nuostatų 68 punktas įtvirtina, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti ( 69 p.). 92 punktas įtvirtina, kad tais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių nekilnojamojo daikto ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, kadastro tvarkytojas pagal turimus duomenis turi patikrinti greta esančių nekilnojamųjų daiktų ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje. Nustačius, kad kadastro žemėlapyje pažymėtos nekilnojamųjų daiktų ribos yra netikslios, kadastro tvarkytojas turi jas patikslinti. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 punktą, jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Tuo vadovaudamasis kadastro tvarkytojas parengė išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikė ją Kauno rajono žemėtvarkos žemėtvarkos skyriui priimti sprendimui dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

Iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, atstovo paaiškinimų ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašto nr. S6-2036 nustatyta, kad, tikrinant ribų nesutapimo priežastis, buvo nustatyta, jog R. B. sklypo ribos yra paženklintos pagal faktiškai naudojamas ribas. Atlikus sklypo ribos posūkių taškų koordinačių kontrolinius matavimus nustatyta, kad gauti koordinačių skirtumai neviršija +-7 cm, t.y. leistinos paklaidos.

Tai, kad UAB „MTL servisas“ atliktų geodezinių matavimų 2007 m. gruodžio 28 d. paženklintos ribos atitinka R. B. sklypo nr. 44 ir ieškovės sklypo nr. 45 sklypų faktiškai naudojamas ribas, patvirtina 2007 m. spalio 14 d. SB „Smiltynė“ landšafto komisijos aktas, fotonuotraukos ( t. 1 b.l. 135-140), SB „Smiltynė“ valdybos pirmininko, dalyvavusio ženklinant sklypą, 2008 m. sausio 8 d. raštas, VĮ Registrų centras atstovo paaiškinimai bei kadastrinių matavimų duomenų atžymėjimas ortofotografiniame žemėlapyje, kuriame nustatyta taškų padėtis sutampa su stabiliais kontūrais ( t. 1 b.l. 167-168), trečiojo asmens R. B. atstovo paaiškinimas ( t. 1 b.l. 169-170). Tai, kad kadastro duomenų žemėlapyje nėra pažymėtos ieškovės žemės sklypo ribos, faktinio žemės naudojimo fiksavimo duomenų nepaneigia – išvardintųjų įrodymų ieškovė nenuginčijo jokiais kitais leistinais įrodymais. Be to, tiksli ieškovės žemės sklypo dislokacija pagal ortofotografinį žemėlapį buvo nustatyta 2007 metais

Pastarieji įrodymai paneigia apeliantės argumentus apie įrodymų dėl faktinio sklypų naudojimo nebuvimą bei negalėjimą remtis 2008 m. rugpjūčio 6 d. Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašte nr. S6-2036 nurodytais duomenimis ( CPK 177 str. 1 d., 185 str.). Jų pagrindu nustatyta, kad pagal ieškovės žemės sklypo geodezinį planą ir preliminarų planą žemės sklypo riba kerta registruoto gyvenamojo namo dalį; stacionariniai betoniniai laiptai, esantys faktiškai naudojamo žemės sklypo šlaite, lieka už sklypo ribos; žemės sklypo riba kerta L. T. ūkinio pastato dalį, į ieškovės sklypą patenka Žemoji gatvė.

Tuo vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 21 d. buvo suderintos 2007 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo akte nurodytos ribos valstybinėje LKS – 1994 koordinačių sistemoje ( t. 1 b.l. 20-21), 2008 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu nr. 02-05-10905 R. B. žemės sklypo kadastriniai duomenys pagrįstai patikslinti, 2008 m. rugsėjo 24 d. – sklypo ribos įregistruotos kadastro žemėlapyje.

Ieškovės žemės teisinės registracijos bylos duomenys patvirtina, kad toje pačioje vietovėje esantį 0,0887 ha žemės sklypą, kurio kadastro nr. (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), ji įsigijo pagal 2001 m. birželio 28 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Šio žemės sklypo planas vietinėje koordinačių sistemoje buvo sudarytas ir į geoduomenų bazę įvestas UAB „Architektų pastogė“ 2000 m. gruodžio 6 d. Planas parengtas pagal tuo metu galiojusį Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 38 „ Dėl žemės sklypo plano, parengto atlikus geodezinius matavimus, standarto patvirtinimo“.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 114 punktą apie nekilnojamojo daikto ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje liudija kadastro tvarkytojo padalinio spaudas nekilnojamojo daikto plane. Šio spaudo formą ir turinį nustato ir tvirtina kadastro tvarkytojas. Iš atsakovo atstovų paaiškinimų, 2007 m. gruodžio 13 d. VĮ Registrų centras rašto nr. S-6178-2028 ir VĮ Registrų centras atstovo V. J. paaiškinimų nustatyta, kad spaudas 2000m. gruodžio 6 d. ieškovės žemės sklypo plane „Į geoduomenų bazę įvesta“ reiškia žemės sklypo plano patikrinimą, bet ne jame nurodytų ribų suderinimą su ortofotografiniu žemėlapiu. Ortofotografinis žemėlapis (pagal tam tikrą technologiją apdorotos aerofotonuotraukos, kurios gali būti gaminamos tiek skaitmeninėje, tiek analoginėje formoje, ir kurių pagrindu, įvertinant tikslumą, nustatomos taškų, atpažįstamų skaitmeniniuose ir analoginiuose žemėlapiuose tikslios koordinatės) kaip valstybinės svarbos kartografinė medžiaga 2000 metais dar nebuvo pagamintas. VĮ Registrų centras Kauno zonoje šio tipo žemėlapį vartotojo teisėmis gavo 2002 metais, tiksli ieškovės žemės sklypo dislokacija pagal ortofotografinį žemėlapį buvo nustatyta 2007 metais.

2007 m. liepos 12 d. ieškovė kreipėsi į kadastro duomenų tvarkytoją, prašydama pažymėti jos žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, tačiau VĮ Registrų centras prašymo nepatenkino. 2007 m. gruodžio 13 d. raštu nr. S-6178-2028 ieškovei paaiškino, kad, į duomenų bazę įvedę aplinkinės ribos posūkio taškų koordinates ir palyginę su ortofotografiniu žemėlapiu, nustatė netikslią ieškovės žemės sklypo dislokaciją – buvo aiškiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontūrų atžvilgiu. Dėl šios priežasties minima institucija atsisakė pažymėti preliminariuose matavimuose, perkant sklypą, nurodytas ieškovės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, surašydama atitinkamo turinio išvadą ( t. 1 b.l. 37-38, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88,89,93 punktai).

Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsisakymą patikslinti sklypo ribas ir jas įregistruoti kadastro žemėlapyje būtų nuginčijusi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka. Be kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pastarąja aplinkybe teisingai rėmėsi konstatuodamas, jog ieškovės faktiškai naudojamo sklypo riboms nesutampant su pažymėtomis preliminariuose matavimuose, VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė netiksliuose preliminariuose matavimuose nurodytas ribas įtraukti į kadastro žemėlapį ir sprendė, jog 2008 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu nr. 02-05-10905 R. B. žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo patikslinti teisingai.

Išdėstytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors ieškovės žemės sklypas buvo įteisintas ( geodeziškai pamatuotas) anksčiau nei R. B., tačiau nebuvo pažymėtas kadastro žemėlapyje, t.y. nebuvo atlikti tikslieji matavimai pagal galiojančią valstybinę geodezinių koordinačių sistemą, todėl, nustatant R. B. žemės sklypo ribas, ieškovės sklypo preliminariųjų matavimų duomenys nebuvo matavimų atskaitos taškais, o atsakovui ar trečiajam asmeniui nekilo teisinė būtinybė nuginčyti preliminariai pažymėtas ieškovės žemės sklypo ribas.

Pastarajame sklype esančių statinių padėties duomenys (atstumai iki sklypo ribų ir kitų statinių), grindžiant tai susitarimu su gretimų sklypų naudotojais, nesudaro pagrindo kadastro duomenis aiškinti apeliantės pageidaujamu būdu. Ginčo dalykas – įsakymo, kuriuo patikslintos trečiojo asmens žemės sklypo ribos, teisėtumas, o ne statybą reglamentuojančių teisės aktų numatytų atstumų statiniams iki žemės sklypo ribų laikymosi patikrinimas. Apeliantės nurodomas žemės valdymo susitarimas nėra įregistruotas viešajame registre, todėl negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ( pažymėtina, jog minimo susitarimo registracija nebūtų galima pagal CK 4.27 straipsnio 3 dalies nuostatas).

Iš ortofotografinio žemėlapio ištraukų matyti, kad ieškovės sklypo ribos pagal koordinates neatitinka faktiškai naudojamų ribų, sklypas yra pasislinkęs link kelio ir R. B. sklypo, ieškovės sklypo ribose kerta jai pačiai priklausantį pastatą ir teisiškai įregistruotus pastatus su fiksuotais kadastro duomenimis iš 46-jo žemės sklypo pusės. Faktinio naudojimo nesutapimas su preliminariuose matavimuose nurodytomis sklypo ribomis paneigia apeliantės argumentą apie tai, jog ginčijamu įsakymu iš jos yra atimta žemės dalis. Iš sklypų išdėstymo schemos t. 1 b.l. 169 matyti, kad tuo atveju, jei ginčo įsakymu patikslintos ribos sutaptų su preliminariais R. B. sklypo matavimais, jos sklypo riba kirstų gretimame sklype nr. 43 esantį gyvenamąjį namą. o pastarojo sklypo preliminariuose matavimuose nurodyta riba – sklype nr. 42 esantį namą. Tai, kad su tuo metu pažymėtomis ribomis sutiko ankstesnis R. B. sklypo savininkas, faktinio naudojimo ir preliminariųjų matavimų nesutapimo fakto nepaneigia.

Kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas, kad t. 1 b.l. 167-168 esančios kadastro žemėlapio ištraukos nelaikytinos ortofotografiniu žemėlapiu bei kad jame nėra pažymėtas ieškovės žemės sklypas. Tai paneigia VĮ Registrų centras atstovo paaiškinimai. Aplinkybę, kuria dalimi sklypai persidengtų, jei ginčo įsakymu būtų patvirtintos ne faktiškai naudojamos, o preliminariuose matavimuose pažymėtos žemės sklypų ribos, patvirtinta UAB „MTL servisas“ parengtas sklypų išdėstymo planas.

Tuo vadovaujantis apygardos teismas sutinka su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, jog ginčijamu įsakymu R. B. žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti taip, kad atitiktų ne neteisingus preliminariuosius matavimus, o faktiškai naudojamas sklypo ribas, susiejant jas su stabiliais kontūrais, ir dėl to ieškovės faktiškai naudojamo ieškovės žemės sklypo dydis ir ribos nepakito. Realiai nepakitus daugelį metų nusistovėjusioms sklypo riboms, ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Kadastro duomenis iš esmės nustačius tinkamai, nebūtų teisinga skundžiamą įsakymą naikinti vien dėl to, kad apie ribų ženklinimą vietoje ieškovė iš registruotos pašto siuntos sužinojo ne Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25,27 punktuose nurodytu terminu, o šio veiksmo atlikimo dieną ( CK 1.5 str. 4 d.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš ieškovės priteistinos 1500 Lt dydžio trečiojo asmens R. B. turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( t. 2 b.l. 29, CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą 2010 m. birželio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą.

Priteisti iš ieškovės L. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 1500 ( vieną tūkstantį penkis šimtus ) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui R. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).